OPERATYVINĖ ATMINTIS

 Žmogaus gyvenime nuo senų senovės buvo labai svarbu savo atmintyje sukaupti kuo daugiau žinių ir paversti tai žinojimu. Žinojimas nuo žinių skiriasi tuo, kad juo naudojamės automatiškai, nes tos žinios buvo patvirtintos praktikoje, patvirtintos mūsų gyvenimu. Kadangi visuomenė vis daugiau žinių generuodavo, buvo reikalingos pagalbinės, žinių saugojimo priemonės. Tai ir akmenyse ir knygose ir virvutinėse mazgeliuose ir kitai būdais įamžinamos žinios. Protas negalėjo išsaugoti begales žinių, tuo labiau, kad su kūno mirtimi dingdavo ir žinios.

 Žmogus, kaip kompiuteris, turi operatyvinę, trumpą atmintį, kurią sutvarkius ir patvirtinus, galima perduoti į pasąmonę, tipo pagrindinį diską. Žmogaus operatyvi atmintis, arba sąmonė turi labai menką apimtį palyginus su šių laikų informacijos upėmis. Todėl žmogaus sąmonė maksimaliai gali koncentruotis į devynias problemas ir tai ištreniruotų smegenų ir geromis sąlygomis. Kasdieninis žmogus gali koncentruotis į 2-4 problemas vienu metu. Ir aplamai net gyvenime žmogaus smegenys gali įgyti toli gražu ne begales profesijų, o būtent tas 2-4. Jei bus siekiama daugiau įgyti profesijų, keičiant jas per gyvenimą, tai bus tik paviršutiniški bandymai. Nors jei vaikai iki 15 metų turėjo gerus smegenų, atminties trenerius, tai gali ir visas 7-8 profesijas pasikeisti per savo gyvenimą. Smegenis geriausiai treniruoja tikslieji mokslai, savidrausmė. Pavyzdžiui kas žino smegenų brendimo niuansus, jau nuo 2-4 metų apkrauna vaikų smegenis matematiniais veiksmais, pastabumo, įsiminimo treniruotėmis. Aišku svarbu tai daryti žaidimo forma, nes būtent per emocijas tas geriausiai yra įtvirtinama.

 Paprastas pavyzdys – ant stalo padedami keliolika valgomų daiktų, tipo vaisiai, riešutai, sausainiai. Pradžioje 4-5, nes būtent tiek sveika vaiko sąmonė turi lengvai įsiminti. Ir jei teisingai įsimena, tai gauna tuos valgomus daiktus kuriuos įsiminė. Vėliau sąlygos padaromos sudėtingesnės. Sakykime skanėstai ant stalo 6-10 ir jei visų neišvardiji, tai nei vieno ir negauni. Ant stalo gali būti padėti tiesiog spalvingi daiktai, pradžioje tie, su kuriais vaikas žaidžia, naudojasi virtuvėje ar panašiai. Ir už visų daiktų įvardijimą gauna skanėstą. Deja žmogaus organizmas geriausiai treniruojamas būtent kaip gyvūnai cirke, o ypač vaikystėje. Pavyzdžiui dar nacistinės Vokietijos mokslininkų tyrimuose koncentracijos stovyklose, kur už teisingą atsakymą duodavo valgomą daiktą, o už neteisingą bausdavo elektros šoku iš paprastų vaikų vos ne ekstrasensus padarydavo. Tik daugybė tų vaikų žūdavo. Tos žinios, kartu su mokslininkais po to nukeliavo tiek į Britaniją, tiek į JAV. Tačiau mūsų kasdieniniame gyvenime, smegenų lavinimu geriau remtis teigiamų emocijų generavimu, jei užduotis teisingai įvykdyta. Pasako aišku lavina vaikų fantaziją, tačiau nelavina logikos ir atminties. Visa tai turi lavinti pirma tėvai su mamomis, seneliais, giminėmis. Visų antra darželiuose ir mokykloje. Tik va maždaug nuo 15-16 metų pas daugumą jaunimo „operatyvioji atmintis“ veik susiformavusi ir ją plėsti tampa sudėtinga. Galima tik kažkiek lavinti. Tai yra panašu kaip į namo pamatus. Kokį plotą išliejai namų pamatams, tokį plotą tas namas ir turės. Aišku svarbiausi metai smegenų formavimui yra iki 6-7metų, bet jos dar turi lankstumo iki paauglystės pabaigos. Aišku operatyvinės atminties dydžiui turi įtakos ir iš tėvų gauti genai ir susiformavusi originali kombinacija. Nuo to gali pavyzdžiui priklausyti vaiko genialumas vienoje srityje ar dviejuose, kai tuo tarpu kituose jis sunkiai orientuosis ir bus kaip „ežiukas rūke“. Bet čia niuansai. Dauguma vaikų yra vidutinybės iš prigimties ir juos patartina treniruoti ne tik atminties lavinimo srityje, bet ir visame kame.

 Tiesa čia nepaminėta ką energoinformacinė sistema, liaudyje dar vadinama siela, atsineša iš praeito gyvenimo. Pavyzdžiui jei žmogus praeitame gyvenime turėjo tik vieną specialybę, chirurgo, tai šiame gyvenime jis nuo vaikystės bus savotiškai genialus šioje srityje. Ir tik nuo tėvų, aplinkos priklauso ar bus leista tai sielai realizuotis šiame gyvenime chirurgu, ar tėvai norės, kad jų vaikas būtų dainininku, kunigu, muzikantu, ar verslininku. Siela gali patekti ne tik į kūną su defektu ir jai sunku realizuotis, bet į šeimą, kurios nariai turi savo neįgyvendintų fantazijų ar siekių ir neleis sielai tame vaiko kūne realizuotis tame, kam jau yra sukaupta patirtis iš praeitų gyvenimų. Aišku yra sielos, kurios praeitame gyvenime persisotino savo profesija, ar turėjo daug neigiamos patirties ir nors šiame gyvenime analogiška veikla puikiai sekasi, vaikas, paauglys, jaunuolis vengia tos profesijos ir ieško kitokios patirties.