ORGANIZMO ATNAUJINIMO METODIKOS

 Dalis medicinos, skirtos labai turtingiems, „serga“ senų ir turtingų žmonių atjauninimo idėja. Tiesiog vartotojiškame pasaulyje yra toks užsakymas iš turtingų žmonių. O ir patys medikai iš to tikisi gauti gerus pinigus. Tačiau ta medikų „liga“ tampa vis labiau pavojingesnė visuomenei, nes naudoja būdus, visai nesiskaitant su žmogiškumu.

 Dar maždaug prieš 50 metų buvo pastebėta, kad jei persodini žmogui, kito žmogaus kokią tai kūno dalį, tas žmogus kažkurį tai laiką tarsi atjaunėja, o kartais ne. Po daugiau surinktos informacijos buvo nustatyta, kad atjaunėja tik tuomet, jei persodinama kūno dalis buvo paimta iš jaunesnio nei pacientas žmogaus. Ir kuo amžiaus skirtumas tarp paciento ir donoro didesnis, tuo atjaunėjimo efektas ryškesnis. Efekto trukmė priklauso nuo persodintos kūno dalies dydžio. Tai yra jei persodinta yra pėda, tai trupesnis efektas, nei visa koja iki klubo. Metodika buvo tobulinama ir turtingi bei svarbūs politikai būtinai turėjo ir turi tam tikrų organų persodinimus. Pavyzdžiui vienas svarbus ir gudrus politikas JAV turėjo net 5 širdies persodinimus ir po jo mirties tai buvo skelbiama oficialiai. Surasti tinkamus donorus nėra lengva ir širdis iš jų turėjo būti išimta esant dar jiems gyviems. Mirtis skaitoma jei smegenys mirė, o tai deja ne visada tikslai nustatysi. Tuomet kyla mintys, o ar ne specialiai tinkamai aptikti žmonės buvo „numarinti“, kad svarbūs žmonės gautų organus ??? Beje dabartinio karo Ukrainoje metu donorų organų ant tiek „padaugėjo“, kad Europiečiams laukti eilėje donorinių organų, laikas sutrumpėjo keliolika kartų. Vienas iš Britanijos chirurgų pasiguodė, kad jis, dirbdamas Ukrainoje turėjo daug darbo laiku ir tinkamai išimti organus iš mirštančių karių, o gal galutinai numarinamų.

 Dar vienas svarbus aspektas, tai vaikai organams. Iš Ukrainos į vakarus išvežtų autobusais ir dingusių vaikų yra daug. Praeitais metais buvo reportažas iš Britanijos, kaip policija aptiko furgoną, pilną vaikų. Yra pranešimų, kad vaikai naudojami tyrimams, kaip atjauninti turtingų dėdulių ir tetulių kūnus. Ir tarsi jau pasiekta kažkokių tai rezultatų. Atseit pavyko iš vaikų „išskirti“ medžiagas, kurias naudojant seneliukai tam tikram laikui atjaunėja. Normaliam žmogui tai išgirdus gal ir baisu, bet medicinoje tai priimtina ir geras uždarbis.

 Be atjauninimo efekto, buvo pastebėta, kad pacientai „gauna“ donoro gyvenimo patirties. Sakysime nerūkantis žmogus pradeda norėti rūkyti. Niekada nemuzikavęs žmogus, užsinori groti gitara, nes donoras grojo gitara. Pacientai tarsi „užsikrečia“ tuo, kuo gyveno, ką jautė donoras. Buvo iškelta mintis, kad donoro kūno dalis turi atmintį apie viso kūno veiklą, turi informaciją apie viso kūno emocijas, patirtis. Tas uždirbantiems medikams nebuvo įdomu, tačiau smalsiems tas tapo įdomu. Po ilgesnių tyrimų, buvo atkreipta dėmesys į tai, kad pacientams net donoro giminaičiai, pažįstami tarsi kažkuo artimi. Yra uždrausta žinoti kieno organai buvo persodinti, kad donoro giminės neterorizuotų paciento ir jo giminių, neprašytų užmokesčio. Todėl buvo pateikiamos donoro, donoro giminaičių, draugų, namų, butų nuotraukos ir šiaip kitų žmonių ir namų nuotraukos. Virš 80 % žmonių išsirinkdavo būtent donoro giminaičių, draugų, aplinkos nuotraukas. Ypač didelis procentas pasirinktų nuotraukų buvo tuomet, kuomet tai susiję su donoro mama, žmona ar vyru, vaikais. Tai energoinformacinis donoro ir paciento ryšys.

 Įvairūs tyrimai daromi ir toliau. Tačiau įdomiausi tyrimai buvo tie, kad buvo nustatyta, jei vyresnis žmogus, paima savo jaunystės nuotraukas, kuomet jis ar ji jautėsi tam tikrą laiko tarpą sveiki, laimingi ir pilnatviški, tai tas jiems trumpam atsiliepdavo pagerėjusia kraujotaka, susibalansavusiu kraujo spaudimu ir kitais kūno sveikatos pagerėjimais. Tačiau tas trukdavo trumpai. Ir tik kuomet buvo pradėta medituoti, panaudojant vaizdus nuotraukose ir palaikant kuo ilgiau patirtus jausmus iš to laikmečio, sveikatos pagerėjimo efektas užtrukdavo keliasdešimt kartų ilgiau. Buvo net pasveikimų iš sunkių ligų, tokių kaip vėžys efektų, be jokių papildomų vaistų. Šiuo metu žinoma supaprastintas variantas šios metodikos. Susirandi nuotraukas iš jaunystės laikų. Dar galimas variantas jei aiškiai pameni tuos metus, tuos momentus, kuomet tryškai sveikata, energija. Gerai jei tai truko ne dieną, o bent kelias savaites. Tuomet atsidarai langą ir kad nebūtų vėsu reikia gerai apsirengti. Tuomet atlieki gilius ir lėtus kvėpavimus 20-30 kartų. Po to greitesnius ir po to greitus. Taip pakartoti 2-3 kartus. Gali šiek tiek svaigti galva. Tuomet ramiai pasėdėti tolygiai, paprastai kvėpuojant maždaug 3 - 5 min. Tuomet uždarome langą, paimame nuotraukas, atsisėdame patogiai ir peržiūrime nuotraukas. Įsijaučiame į kiekvieną momentą, atvaizduotą nuotraukose. Būtina, kad nuotraukos būtų iš vieno laikotarpio. Kitą kartą bus galima iš kito laikotarpio panaudoti. Įsigyvenę į vieną laikotarpį, užsimerkiame ir sėdime, savyje vis prasukdami vaizdus ir jausmus iš to laikotarpio. Laikome savo vaizdą savyje ir susitapatiname su juo, su tais jausmais iš to laikotarpio – „aš tai aš“. Kuo ryškiau ir kuo ilgiau išbūti tame susitapatinime. Galima įsijungti lengvą muziką ir su ausinėmis, kaad negirdėti aplinkos. Labai svarbu, kad niekas jūsų tuo metu nenutrauktų, neišgąsdintų. Tuomet sąmonė ir pasąmonė gali atmesti iš tų laikų ištrauktus gerus jausmus ir kitam kartui gali netikti tos nuotraukos ir tas laikmetis. Priklausomai nuo nutraukimo stiprumo efekto, tas pačias nuotraukas ir laikotarpio jausmus bus galima pakartoti po kelių savaičių ar kelių mėnesių. Laikotarpius galima keisti jei tokių buvo daugiau ir patartina. Tik geriau kad „atstumas“ tarp laikotarpių nebūtų didelis. Ir dar svarbu, kad tas geras laikotarpis neturėtų blogo laikotarpio kaip pasekmės. Pavyzdžiui mergina jaunystėje buvo įsimylėjusi ir prisifotografavo. Tačiau po kelių mėnesių ar metų buvo skaudus išsiskyrimas. Tokios nuotraukos ir emocijos netinka, nes sukels organizmui neigiamą stresą. Trumpiausia tokia meditacija maždaug pusvalandis. Ilgiausia nenustatyta. Manoma, kad kuomet emocijos išsenka tai reikia nutraukti meditaciją. Tačiau yra toks „laiptų“ efektas, kuomet sėdint meditacijoje, tos emocijos tarsi nuslopsta, o po kurio laiko vėl lengvai iššaukiamos. Ir tas procesas tarsi vis nauja ir nauja banga. Nutraukti meditaciją galima tik veik nuslopus eiliniai bangai. Tai yra kuomet tos bangos beliko maždaug ketvirta dalis. Jei emocijos suspėjo nuslopti, būtina sukelti naują bangą ir laukti kol ji pradės slopti ir su geromis, bet jau slopstančiomis emocijomis kylame iš meditacijos. Gerai tokią, jauninančią meditaciją atlikti tiek prieš miegą tiek ryte pabudus. Tuomet pakanka ir 5-10 min., kaip programos. Tik skirtumas tarp rytinės ir vakarinės turi būti tam tikras. Pavyzdžiui vakarinei meditacijai tinka nuotraukos ar jausmas iš tokių jaunystės momentų, kurie susiję su vakaru, kuomet jautėtės gerai, atsipalaidavę, be staigių, uždegančių emocijų. Tarsi plūduriavimas šiltame ore, ar šiltoje jūroje. Rytinei meditacijai labiau tinka kažkokie staigūs, trumpalaikiai energingi momentai iš jaunystės laikotarpio. Tiesa jaunystė iki 27-29 metų. Vėliau vyksta lėtas organizmo senėjimo procesas. Meditacijos į vėlesnius laikotarpius tik stabdo senėjimo procesą ir tuo labiau netinka gydymui. Geriausias meditaciniams gydymui jaunystės laikotarpis, tai 12-17 m. Nes tuomet galima įtakoti ir į kaulus. Greičiau gali suaugti kaulų lūžiai, net senų žmonių. Visa kas susiję su minkštais kūno organais, tai maždaug iki 25-26m. Geri jausmai, patirti visais kitais metais, iki dabartinio momento, tinka „nubraukti“ blogas dabar užplūdusias emocijas, būsenas ar panašiai. Tai galima palyginti su veidrodžio nuvalymu nuo dulkių, nešvarumų. O Meditacija į anksčiau kaip 26 metai ar į paauglystę, tai kaip su naujo veidrodžio gaminimu. Gana stiprus poveikis į kūną ir psichiką yra meditaciją į ankstesnį kaip 6 metų amžių, jei žmogus turi geros savijautos ir džiaugsmų savo atmintyje iš to laikotarpio. Beje čia svarbu nedaryti klaidos. Svarbus ar svarbi tuo metu esi tu, o ne tavo aplinkiniai, kurie tuos jausmus tau sukeldavo, sukurdavo tau tą aplinką. Svarbi ta energija. Nes jei galvosi, ar dėkosi tiems aplinkiniams, tai neteksi tos energijos ir jokių pokyčių dabartiniame tavo kūne, psichikoje nebus. Tai yra labai svarbu išlaikyti tą patirtą emociją, energiją ir nukreipti ją į savo vidų, į kūną, į ląsteles, pagaliau į sergantį organą.

 Žmogaus emocijos tai energija, kurią dauguma žmonių tiesiog ištaško, išspinduliuoja į erdvę. Skleistis emocijomis yra gerai, kuomet tavo emocijos sukelia kitame ar kituose žmonėse analogiškas emocija. Ir nebūtinai ar kiti daugiau spinduliuoja tomis emocijomis ar mažiau. Svarbu, kad jos būdų panašios. Tuomet įvyksta rezonanso efektas ir jos gerokai padidėja. Jei emocinio atsako negaunate tai jūs tik senkate, dalindami save. Dar blogiau jei jūsų džiaugsmo emocijos kitame sukelia pavydo, pykčio emocijas. Tuomet jus tarsi „valgo“ . Jei jums tas neigiamas emocijas į jūsų teigiamas atvirai kas išreiškia, tai viena. Tuomet žinai ko vengti. Tai sąžiningas priešas. Tačiau yra daug tokių, kurie savyje generuoja neigiamas emocijas ar net pastovius neigiamus jausmus jūsų atžvilgiu. Tuomet „priešas“ yra slaptas ir nežinai kodėl tu senki, nors daliniesi geromis emocijomis ir myli žmones tiek akimis, tiek balsu. Jie tuo tarpu „naikina“ tave ir beje gana neretai patys nežino kodėl. Tiesiog jie tokie užauginti, matė tam tikrus pavyzdžius, susiformavo tokia natūra. Todėl nekaltinkite tokių, o pajutę išsekimą šalia jų, venkite jų, o jei darbe, tai tik griežtai darbiniai santykiai ir jokių ten pasisėdėjimų ar sielos išsiliejimų. Tiesiog gausybę žiaurių faktų žinau ir net ne tik suaugusių žmonių o ypač mokyklinukų, kuriems tas bjauriai atsiliepė vyresniame amžiuje, kaip aidas per psichiką ir gyvenimiškus sprendimus.  

  Kaip jau buvo minėta, apie sukeltas jausmų, emocijų bangas, tai jas būti išjausti savyje. Po to tuos jausmus, kaip vandens srautą, arba kaip rūką besidriekiantį pieva, nukreipti po visą organizmą arba į konkrečias organizmo vietas, kurios yra probleminės. Jei jausmas „platus“, „šiltas“ tuomet jis tinka kūnui, kaulams. Jei jausmas staigus, greitai plykstelėjęs, tai tinka nervų sistemai, hormonų sistemai. Galima sakyti, kad tai „dangaus mana“ su kuria galima pamaitinti organizmą ne tik iki ląstelių lygio, bet iki genetikos lygio. Reiškia poveikis bus net genetinio lygio. Tuomet žmogaus organizmo senėjimas gali sustoti kažkuriam tai laikui. Sakykim žmogui 60 o atrodo kaip 40. Tokių atvejų net natūraliai yra kuomet žmogaus organizmas tarsi „užstringa“ tam tikrame amžiuje, nors metai eina, bet nesensta.