ORGANIZMO REAKCIJA

 Organizmo reakcija į aplinkos veiksnius ir net viduje vykstančius veiksnius yra tiek svarbi, kad net sudėtinga tai įvertinti iš pirmo karto. Ir visa tai pasirodo priklauso nuo receptorių, kurie gali būti tiek įvairūs ir jų kiekis gali skirtis net labai, pas įvairius žmones ir be to tai tai keičiasi su amžiumi. Su amžiumi gali tiek mažėti, tiek didėti receptorių reakcija į poveikius. Dažniausiai mažėja tiek reakcija, tiek pačių receptorių kiekis. Pavyzdžiui aš, dar studentų laikais, kuomet ateidavo laikas laikyti egzaminus, pastebėjau, kad kava mane migdo, kuomet kitus aktyvina. Tuomet nesupratau kame esmė, o tiesiog nustojau ją vartoti, kaip stimuliantą neužmigti naktį prie konspektų. Vėliau sužinojau, kad reakciją į kavos stimuliaciją priklauso nuo receptorių ir kam maždaug kas dvidešimto žmogaus organizmas į kavą, kuomet yra poreikis miegoti, tiesiog greičiau užmiega. Yra žmonių, kurių proto darbingumas nepagerėja, o tik širdies veikla suprastėja. Tai yra reakcija į kofeiną ir kavos sudedamuosius komponentus skirtingų organizmų yra skirtinga.

 Organizmo reakcija į aplinkos ir vidaus poveikius, teisingiau pasakius receptorių reakcija, gali tiesiog paskatinti organizmo imunitetą, savigydą, o gali ir sukelti perdėtą reakciją, kuri sukels ligą, kaip sakoma „lygioje vietoje“. Ta liga gali tapti net chroniška arba mirtina, kaip autoimuninė. Tuomet organizmas lėčiau ar greičiau tiesiog save žudo, to nesuvokdamas, nes receptoriai siunčia iškreiptą, perdėtą reakciją. Tipo tos ar anos ląstelės organizme yra „svetimos“ ir jas reikia žudyti, nors ląstelės savos. Autoimuninė reakcija būna ne tik genetinė, bet ir sukurta „gyvenimo“ aplinkybių, dėl kurių žmogus pradeda nekęsti savęs, niekinti save, menkinti save. Tuomet pasąmonė, su laiku, priima tai kaip įsakymą ir įjungia savęs naikinimo sistemą arba aplinkybes. Žmogus tada pradeda tarsi ieškoti nelaimingų atsitikimų, narkotinių medžiagų, tipo „vaistų“, ar alkoholio, kad save lėtai žudytų. Kai kurių žmonių savižudybės programos įsijungia greičiau, pavyzdžiui per mirtinas ligas, kurioms organizmas nesipriešina, arba autoimunines reakcijas. Todėl nusiteikimas ir sąmoninga, dėmesio, sąmoninga, o ne nevaldoma emocinė reakcija į gyvenimiškas situacijas yra svarbi mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui.

 Sąmoningas teigiamas nusiteikimas, arba tiesiog nepriėmimas, nereakcija į tam tikras situacijas, apsaugo nesąmoningą pasąmonę nuo perdėtų reakcijų. Pavyzdžiui savo laiku pastebėjau, kad skoniklių receptorius gerai „išjungia“ gilumoje gerklės sukelta raumenų įtampa. Tai yra truputis įtampos gerklės gilumoje ir aš galiu tam kartui išjungti skoniklių pojūčius ir suvalgyti maistą, kuris neskanus. Aišku ten, kur didelis skoniklių kiekis, pavyzdžiui labai aštrūs patiekalai, tas veiksmas padeda mažiau. Panašiai ir su reakcija į kvapus. Sąmoningai mintimis užspaudi raumenis nosies gilumoje (nors jų ten nedaug) ir nebejauti daug erzinančių ar nemalonių kvapų, pavyzdžiui pūvančios mėsos. Dar geriau tuo momentu išjungti ir gerklės skoniklius, per kurią dalinai ir kvėpuoti.

 Beje turiu nemažai pažįstamų, kurie ryte negali „pabusti“ be kavos išgėrimo. Tipo jie, dažniausiai tai jos, bandė įvairius būdus, bet niekaip. Tai jau suformuotas įprotis, kurį sunku pakeisti, kaip pvz., rūkymą, alkoholio vartojimą, narkotikus, antidepresantus ir pan. Moterims daug sunkiau pakeisti bet kokius įpročius, o ypač tuos, kurie susiję su organizmo stimuliacija, nes jos labai prisirišusios prie emocinių reakcijų. Panašiai yra muzika ar daile užsiimantiems vyrams. Pavyzdžiui organizmas jau išnaudojęs 70-80% energijos praneša apie nuovargį. O kavos stimuliacija paskatina organizmą išnaudoti tą, likusį rezervą. Kuo daugiau ir dažniau tokios stimuliacijos priverčia organizmą semti iš rezervo, tuo labiau ginasi organizmas, išjungdamas receptorius, kuriuos veikia kava ar bet kokie narkotikai, vaistai. Todėl tos kavos, ar narkotikų reikia vis daugiau ir dažniau. Todėl galų gale, kuomet organizmas ryte, po miego, turi jaustis žvalus, pilnas energijos, jis jaučiasi apsnūdęs, nesiruošiantis duoti energijos. Tuomet jis „žadinamas“ su kava. Aišku kartais būna paprasčiausias organizmo apsinuodyjimas dėl prasto inkstų ar kepenų darbo, todėl organizmas savotiškai „apsnūdęs“. Tačiau dažniausia tai suformuotas įprotis, kuris beje labai naudingas kavos magnatams ir tam net peršama reklama, kad pabusti reikia su kava, kad vyras turi atnešti kavą moteriai į lovą ryte. Melas, apgaulė, programavimas nesveiko gyvenimo būdo. Ryte, jei nėra sveiko pabudimo, galima save stimuliuoti šaltu vandeniu (sakykim tik veidą ir kaklą, krūtinę, ar visam staiga apsipilti), galima save stimuliuoti perspektyviomis mintimis apie naują dieną, ką joje nuveiksiu. Galima tiesiog pasijungti muziką ir pašokti sportuojant. Galima tiesiog susigalvoti savų, išorinių, o ne cheminių stimuliantų.

 Organizmo receptoriai būna gana greitai ir kardinaliai keičia savo veiklą dėl persirgtos ligos poveikio, dėl patekusių į organizmą bakterijų, virusų, skiepų. Pusmečiui, metams ar ilgiau (retai visam laikui), keičiasi receptorių reakcija į aplinką. Pavyzdžiui pabuvus tolimuose pietuose, galima parsivežti specifinių bakterijų, kurioms nepatiks aplinka šiaurėje ir jos skirs iš savęs specifines chemines medžiagas į šaltį iš išorės. Gydytojai tai pavadins šalčio alergija, kuri aišku gali kilti ir dėl kitų priežasčių, sutrikdžiusių receptorių veiklą. Receptoriai, tai mūsų organizmo „jautruoliai“, kurie toli gražu ne idealai, gali klysti, juos galima apgauti (pavyzdžiui net savo nusiteikimu, ar tikėjimu), tačiau jie labai reikalingi organizmo išgyvenimui. Per juos organizmas gauna vienokią ar kitokią informaciją kas vyksta aplinkoje, o ir pačiame organizme. Pavyzdžiui ne visų mūsų vienodai gerai veikia regėjimas, klausa ar uoslė, per kuriuos mes gauname informaciją iš aplinkos ir to dėka judame, komunikuojame, išgyvename. Tas pats ir su vidiniai receptoriais, kurie ne idealūs, įvairiais būdais paveikiami ir kartais duoda klaidingą informaciją, arba jokios neduoda, nors reikėtų. Receptorius stimuliuoja, atgaivina trumpalaikiai stresai, o ilgalaikiai veda į degradaciją, jų mirtį. Pavyzdžiui trumpalaikiai skirtingų kvapų tyrinėjimai, ar skonių ragavimai gerina receptorių veiklą ir didina jų kiekį. Tuomet galima net iš toli užuosti įvairius kvapus, arba tik patekus maistui į gerklę pajusti įvairius, beje skirtingus skonius. Klausos receptorius galima lavinti trumpai klausantis skirtingų garsų ir jokiu būdu ne trankios muzikos, kuri tiesiog žudo jautrius ausų receptorius. Regėjimą galima lavinti trumpai stebint įvairių daiktų paviršių, perkeliant žvilgsnį ant kitų daiktų, jų kontūrų, linijų, spalvų. Bet koks ilgiau užsibūnantis žvilgsnis ant vieno paviršiaus, vieno daikto, kuris neturi niuansų, bukina receptorius. Receptorius galima palyginti su kūrybingais, jautriais žmonėmis, kurie prie konvejerio tiesiog „numirtų“. Jiems reikalinga nuolatinė kaita, kurios metu jie organizmui suteikia tai vienokį, tai kitokį signalą. Signalo trukmė ir reakcija skirtingų receptorių yra skirtinga. Trumpiausia tai sekundės dalys. Saugokime savo receptorius, nes jų kiekis taip pat ir ilgaamžiškumo garantas.