ORGANIZMO SENĖJIMAS

 Organizmo greitesnis senėjimas iš esmės susijęs su vis didesniu organizmo apsinuodijimu tiek savo gyvybinės veiklos produktais, tiek bakterijų, virusų ir grybelių gyvybinės veiklos produktais ir nesugebėjimu nuo jų laiku išsivalyti. Tam, kad išsivalyti reikalingos sąlygos, kurias žmogus turi žinoti ir svarbiausia tai jas taikyti. Yra nemažai „žinančių“ bet netaikančių savo žinių žmonių.

 Visas žmogaus organizmas atsinaujina per 7-11 metų. Tai yra visos medžiagos, visi organai, visi kaulai per tą laiką tampa naujais, kitais. Faktiškai tu tarsi pakeitei savo seną automobilį į naują. Organizmo atsinaujinimo laikas priklauso nuo daugelio faktorių. Tai ir amžius ir metabolizmo greitis, tai yra nuo visų cheminių reakcijų greičio organizme. Dar svarbu maisto kokybė, mikroelementų, vitaminų pastovus priteklius. Dar labai svarbi žarnyno mikroflora. Tačiau svarbiausia yra kokybiškas genų atsinaujinimas, kokybiškos naujai atsirandančios ląstelės. O genų kokybiškas atsinaujinimas priklauso nuo genus apsaugančių telomerų, kurie susiformuoja po kiekvieno genų kopijavimo ląstelės pasidalinimo metu. Telomerai genus apsaugo nuo genų sulipimo, jų pažeidimo dalijimosi metu ar gaminant RNR grandines. Jei genai DNR yra pagrindinė informacijos saugykla, tai RNR yra programa, kuri pagaminama toje saugykloje ir išleidžiama vykdyti nurodymus. Nustatyta, kad po kiekvienos ląstelės dalijimosi, DNR galus saugantys telomerai truputį sutrumpėja ir su laiku jie tiek sutrumpėja, kad ląstelių dalinimosi metu genuose atsiranda klaidos, sulipimai. Gimsta nekokybiškos ląstelės. Tai galima palyginti, kad palikuonis iš pradžių gimsta be vieno kojos ar rankos piršto. Jo palikuonis be kelių pirštų, o šito palikuonis dar be daugiau pirštų, pagaliau be plaštakų, rankų, kojų ir taip toliau. Kiekvienas palikuonis, ląstelė gimsta su vis labiau defektų ir negali kokybiškai atlikti savo funkcijų. Tai didina organizmo apsinuodijimą, kas veikia net sveikas ląsteles ir sekina jas. Nustatyta, kad ląstelių dalinimosi metu, kad telomerai kuo mažiau sutrumpėtų ar net liktų tokie pat reikalinga tam tikra cheminė medžiaga telomerazė ir ypač paties organizmo ramybės būsena. Tokios sąlygos paprastai būna miego metu. Tačiau esmė tame, kad nors ląstelės labiau dauginasi miego metu, bet jos dauginasi ir dieną, nemiego metu. Ir jei tai vyksta streso metu, o ypač jei jis ne tai, kad stiprus, bet pastovus, tai gimsta mažiau kokybiškos ląstelės, su labiau trumpesniais telomerais, tuo pačiu ir mažesne apsauga nuo išsigimimo, nei nakties metu gimusios ląstelės, ramybės būsenoje gimusios. Todėl dieną labai svarbios yra ramybės pertraukėlės, kuomet tu negalvoji apie jokias problemas, esi tarsi tuščias (tuščia). Tam labai padeda minimeditacijos, kurios gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Tam reikia praktikos. Deja dauguma žmonių įsitikinę, kad jie to nesugebės, negali net ramiai pasėdėti atsiriboję nuo visų problemų ir dar kitaip save teisina nuo elementarios tinginystės. Dažniausiai tai būna moterys ir čia problema paprastai būna ne tiek tinginystėje, bet baimėje pabūti su savimi. Toje būsenoje dažnai išlenda užslėptos emocijos, gilūs jausmai, susiję su tragedijomis. Išlenda kunigų vadinamas „apsėdimas“, nors tai viso labo emocingos moters užspausti jausmai, kurie su laiku susipynė į tam tikrą chaotišką darinį. Meditacijos žingsnis po žingsnio atpalaiduoja tas emocijas, su ašaromis, kartais nevalingais kūno judesiais, kur tos emocijos savo laiku apsigyveno, o kartais net tam tikra isterija, kuri ir pavadinta „apsėdimu“.

 Kitas svarbus jauno, sveiko, aktyvaus organizmo išlaikymo faktorius, po genų yra mitochondrijos. Tai ląstelėse gyvenančios ląstelių citoplazmoje, o ne branduolyje, kur yra ląstelės genų aparatas. Mitochondrijos tai savotiškai gerosios bakterijos, kuriomis kūdikis „apkrečiamas“, todėl jos turi savo genus ir jos gaunamos tik iš mamos. Mitochondrijos organizme atlieka energijos medžiagos ATF gamybą, kuri reikalinga visiems procesams organizme. Todėl mitochondrijų daugiausia yra smegenų kepenų ir raumenų ląstelėse. Tai tarsi elektrinės organizme, be kurių niekas taip ir nevyktų. Todėl vaiko energetika priklauso tik nuo mamos energetikos. Kiek energinga ir veikli buvo mama, tiek energingas dažniausiai būna ir vaikas. Tai, palikuonis po palikuonio persiduoda giminėje. Kadangi mitochondrijos turi savo genus, tai besidauginant ląstelėms, genų galūnių sargai, telomerai taip pat trumpėja ir mitochondrijų darbo kokybė prastėja, jos mažiau pagamina ATF ( tipo mažiau elektros) ir organai, visų pirma ten kur mitochondrijų reikia daugiau, pradeda dirbti prasčiau, nes greičiau „pavargsta“. Todėl pasikartosiu, miegas ir trumpalaikės meditacijos, poilsis yra reikalingas, kad kuo mažiau gimtų ląstelių su defektais, dėl telomerų sutrumpėjimo. Tik ramybės būsenoje daugiau telomerazės pagaminama. Tiesa, pas kai kuriuos žmones, iš mamų, buvo gautos labiau kokybiškos mitochondrijos,kurios geriau dauginasi. Tuomet tokie žmonės turi aktyvesnį metabolizmą, greičiau sudegina riebalus ir niekada netunka, kad ir kiek valgytų. Beje tai dar priklauso nuo gerųjų bakterijų veiklos žarnyne ir paties žarnyno absorbcijos galimybių. Tai yra kiek „skylučių“ turi žarnynas, kad galėtų įtraukti „maistingą turinį“ į kūną. Tokie žmonės mažiau bijo šalčio, nes gamina padidintą šilumos kiekį.

 Organizme yra labai svarbus nervas, tai klajoklinis nervas. Jis tiesiogiai jungia smegenis su virškinimo sistema, širdimi, plaučiais. Trys ketvirčiai signalų jame, tai signalai apie organų būklę. Kita signalų dalis, tai visų procesų reguliavimas, net širdis ritmo mažinimas. Farmakologai sukūrė preparatus, kurie skatina šio nervo veiklą, kad sureguliuotų įvairių organų necharmoningą darbą. Tačiau farmakologai „pamiršo“ labai svarbią galimybę nemokamai, per tą klajoklinį nervą paveikti įvairių organų darbą. Elementarus proto nuraminimas gamtoje, tyloje, meditacijoje skatina klajoklinio nervo darbą charmonizuoti organizmo veiklą. Tai yra kuomet smegenys supranta, kad organizmas saugus ir jam nereikia gintis, ar bėgti, tuomet aktyvuojasi klajoklinis nervas, kuris skatina organizmą išskirti medžiagas, resursus organizmo remontui, atsinaujinimui. Būtent tuo metu gimsta sveikiausios ląstelės, o pažeistos suremontuojamos, aišku priklausomai nuo turimų medžiagų, mikroelementų. Beje smegenys, teisingiau pasąmonė pavojų pavadina ne tik fizinį, bet ir informacinį. Pasąmonė neskiria tavo jausmo signalų nuo tave atakuojančio vilko, ginkluoto bandito, nuo to, kad tu nespėji padirbti darbo ir tave dėl to atleis iš darbo. Pasąmonė neskiria realaus pavojaus nuo išgalvoto. Net elementarus faktas, kad tave palieka mylimas žmogus, ar tu stipriai pergyveni dėl galimos tragiškos ateities, pasąmonės priimamas kaip agresija, kova ir reikia gintis arba bėgti. Todėl pasąmonė aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri stabdo ląstelių remonto darbus, organizmo remonto, gydimo veiklą. Visi cheminiai procesai, vykstantys organizme nukreipti gynybai ir resursai taip pat. Todėl net išgalvotos pavojingos situacijos, ar elementarios baisios pasakos vaikams, smegenimis priimamos kaip pavojus. Išskiriamos tam tikros medžiagos iš kurių vienas yra adrenalinas, kuris sukelia tam tikrą „visagališkumo“ jausmą, stresą. Būtent todėl dalis vaikų mėgsta baisias pasakas, jaunimą traukia į pavojingas situacijas, kur rizika, ar net galima prievarta. Būtent adrenalinas skatina kai kurias merginas ieškoti prievartos galimumo, kuris „kutena“ nervus didesniu adrenalino, hormonų išsiskyrimu. Tačiau pavojaus metu visi, organizmo atstatomieji veiksmai sutrinka. Beje dažnų, ilgalaikių pavojaus atvejų iš aplinkos, gali įsijungti padidinto imuniteto režimas ir net jei pavojaus signalų nėra, imunitetas nenurimsta, gamina vis daugiau „kareivių“ kurie puola jau patį organizmą. Tai dar vadinama autoimuninė reakcija. Tuomet organizmas žudo pats save. Aišku farmacijos kompanijos ir iš to siekia uždirbti, tiesiog sukurdamos chemiją, kuri slopina imuninės sistemos veiklą ir visai negydo, neišsprendžia problemos. Tik pasąmonės, parasimpatinės nervų sistemos, nervo klajoklio tinkamas darbas gali galutinai pagydyti autoimuninę reakciją. O tai vidinė ramybė, gilios meditacijos.

 Keli patarimai kaip įtikinti pasąmonę, kad aplinka saugi ir galima šiek tiek atsipalaiduoti ir save paremontuoti. Tiesiog paprastas greitesnis įkvėpimas ir lėtesnis iškvėpimas. Kvėpuojama tik per nosį ir efektyviau užmerkus akis. Tai galima daryti ir autobuse ir darbe pertraukėlės metu. Pakanka 3-6 minučių, kad būtų efektas. Įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė gali skirtis 4 kartus. Tai yra jei įkvepi per 2 sekundes, tai gali iškvėpti per 4,5,6,7,8 sekundes. Jei bandysi per ilgiau nei gali, tai atsiras įtampos, o tai pasąmonė įvertins kaip pavojų netekti deguonies ir vietoje nusiraminimo gausi stresą. Kitas pratimas tai elementarios meditacijos. Sėdi ramybėje, užmerktomis akimis, stebi savo mintis į jas nereaguodamas ir naujų pats (pati) nekurdamas. Tiesiog tai praplaukiantys debesėliai. Su laiku ir su kiekviena meditacija jų taps vis mažiau ir mažiau. Tikslas tai pasiekti maksimalią vidinę tuštumą. Ir su laiku, kad ir miesto centre, ant suoliuko, niekas nesutrukdys tau padaryti trumpalaikę meditaciją. Tu girdėsi kas vyksta aplinkoje, bet savo mintimis tame nedalyvausi. Tai bus trumpalaikis organizmo poilsis. Tačiau tik tikrai saugioje ir geriau tamsioje aplinkoje, pasąmonė visiškai patikės ir imsis rimto organizmo remonto. Kai kam padeda rami muzika, tik be žodžių, nes žodžiai ramybės metu gali įprogramuoti į smegenis pavojingas programas. Kažkam tai patinka smilkalai, bet vengti aštrių ir cheminių kvapų. Meditacijų trukmė labai skirtinga. Pavyzdžiui rimta meditacija laikoma nuo 40 minučių ir ilgiau. Tačiau tuomet svarbu pasirūpinti tinkama, šilta apranga, pledais, ar šilta aplinkos temperatūra, nes nejudrumo būsenoje skysčių tėkmė sulėtėja. Pavyzdžiui tuo metu, tinkamai dirbantis klajoklinis nervas širdies ritmą gali sumažinti net iki 40 ir tuo pačiu kraujotaka sulėtėja. Kraujo kūneliai jau nelekia kaip greitaeigiai automobiliai autobanais, automagistralėmis ir netrikdo ląstelių atsinaujinimo ir dauginimosi veiklos. Triukšmo mažiau. Tačiau jei organizme yra daugokai įvairių virusų, bakterijų tai jie, nurimus net imunitetui, suaktyvina savo darbą ir ne tik minta laisvais baltymais ar cukrais, bet ir žudo silpnas ląsteles. O viso to veiklos produktai yra gana nuodingi. Todėl po ilgos meditacijos būtina gerti daugiau karštos arbatos ir pakankamai judėti, kad išsivalytų tie toksinai. Jei organizmas sveikas ir dar retkarčiais badaujama, tai visa tai nebūtina. Tiesiog gyvename toliau įprastame judėjime. Judėjimas organizmui būtinas, nes tai skatina ne tik kraujotaką, venų darbą, bet ir limfos tekėjimą, kas be galo svarbu ilgalaikiai organizmo sveikatai.