POKALBIAI SU MAGAIS

 Tenka kartais pabendrauti su Magais. Su jais įdomu bendrauti, nes jie nemojuoja savo „tiesų“ vėliavėlėmis. Tik „teisuoliai“ kovoja vienas su kitu, savo „tiesų ginklais“, o Tiesos ieškotojai, Jos tiesiog ieško, ieško kelių į Tiesą. Mes visi esame magai, nes galime keisti save ir savo aplinką, tik ne visi tai suprantame. Kai tik tai pradedame suprasti, mūsų, vadinamas magiškumas, tiesiog auga. Tarsi vienu, po to kitu laipteliu palypėjame.

 Žmonėms labai svarbu plėsti savo žinias apie Visatą. Pažinti savo ryšius su Visa Kuo. Tuomet žmogus ne tik, kad laisvėja, bet dar labiau suvokia kiek tampriai jis su visa aplinka susietas ir kiek aplinka susieta su juo. „Piemenys“, arba siekiantieji valdyti savo naudai žmonių mases, visais laikais, visais būdais stabdė žmonių sąmoningumą, siekė juos suvaržyti, uždaryti tam tikruose rėmuose. Pasirodo vienas iš efektyviausių būdų šioje srityje yra elementarios religijos. Religija sustabdo žmogaus siekį pažinti Visatą, Jos dėsnius, Joje vykstančius procesus. Daugybė mąstančių žmonių ir žinių šaltinių buvo sunaikinta religinių karų metu. Paverčiami religingais žmonės, turėjo tiek platinti tą ar kitą religiją, tiek būti nepakantiems kitoms religijoms, o ypač nereligingiems žmonėms. Tam buvo naudojama tiek psichologinis spaudimas, tiek fizinis sunaikinimas. Esamų, bet kokių šalių valdžios atžvilgiu, buvo naudojamas elementarus papirkinėjimas, arba įtaka jų žmonoms ar jų vaikams. Tereikia prisiminti elementarią, kad ir iškraipytą, mokyklinę istoriją ir mes ten matome, kuomet su krikščioniška vėliava buvo naikinamos tautos pirma Eurazijoje, po to Amerikos kontinente, bei Afrikoje. Kyla klausimas, ar už tuos darbus neturi nukentėti tų darbų darytojų vaikai, anūkai, proanūkiai??? Visatos dėsniai nenumaldomi – už viską reikia atsakyti, tik va ar tau, ar tavo palikuonims, tai jau kitas klausimas. Todėl nenuostabu, kad tiek žmonių pasaulyje kenčia. Kenčia už savo tėvų, protėvių, proprotėvių godumą, parsidavimą, naivumą, bailumą. Blogiau, kad jie daro tas pačias, savo protėvių klaidas, net nebandydami tame susivokti, „prablaivėti“. Yra toks pasakymas – „niekas kitas čia nekaltas, mergužėle tu pati“.

 O dabar šiek tiek apie žmogaus elementarią energoinformacinę struktūrą ir aplinkines, energoinformacines būtybes. Nors viskas yra šiek tiek sudėtingiau ir tuo pačiu paprasčiau, bet galima pasinaudoti tarsi ir visuotinai priimtomis sąvokomis - yra fizinis kūnas, eterinis kūnas, astralinis kūnas, mentalinis kūnas. Visi jie, grubiai pasakius, sudaro žmogų ir jie visi vienas kitą įtakoja. Pavyzdžiui sveikas fizinis kūnas, turi spinduliuojantį, jį dengiantį eterinį kūną. Neigiamai paveikus fizinį kūną, eteriniame taip pat atsiranda to poveikio pasekmė ir atvirkščiai. Skirtumas tik toks, kad eterinis kūnas, net ir paveikus, sužeidus fizinį kūną, kurį tai laiką išlaiko atmintį apie dar nepaveiktą tą fizinį kūną ir daro įtaką greitesniam to kūno atstatymui. Tereikia tik eterinį kūną „pamaitinti“. Būtent per poveikį į eterinį kūną, dauguma gyduolių sugeba „pagydyti“ sergantį paciento kūną. Jie tiesiog pamaitina paciento eterinį kūną, o tas pamena paciento ankstesnę, sveiko kūno būseną. Daug sudėtingiau gyduoliams gydyti pacientus, kurių pažeisti, užteršti astraliniai kūnai. Čia įvairios emocijos, jausmai, nuoskaudos, džiaugsmai ir t.t. Vieni gyduoliai tai perkošia per save, kiti sugeba pajungti energoinformacines esybes. Labiausiai pažeidžiami yra gyduoliai, kurie košia astralinius, o ypač mentalinius pacientų kūnus per save. Nors jie ryškiausiai savyje jaučia pacientus ir nusako tuos jausmus jiems, kas pacientams padaro didelį įspūdį, tačiau… Košdami per save astralinius kūnus, jie išgyvena pacientų dvasines kančias (kartais paviršutiniškai, kartais skaudžiai). Košdami mentalinius kūnus, patiria pacientų psichines problemas, kas ypač pavojinga ir gali palikti gyduoliams nepataisomų padarinių. Todėl, kažkiek to „skonio“ patyrę gyduoliai, vengia pacientų su psichikos problemomis. Per save „košti“ savo pacientus išmokę gyduoliai, nepajunta, kuomet jų visa energoinformacinė sistema pradeda dirbti automatiškai. Labai „neskanus“ jausmas, kuomet eini gatve ir jauti savyje kitų kūnų ar jausmų problemas. Atėjai pas ką tai į svečius ir pradeda tau tai ten, tai šen skaudėti. Pakanka užeiti į didelę parduotuvę, kliniką, ligoninę ar atvykti į didžiulį miestą ir tampi „ligoniu“. Tokius gyduolius, ar tiesiog energoinformaciškai jautrius žmones, „išjungia“ kelioms dienoms ar net savaitėms, nes jie automatiškai pradeda gydyti visus aplinkinius, teikti jiems savo energiją, dėl ko jų energoinformacinė sistema patiria didžiulę apkrovą. Todėl jiems lengviau gyventi mažuose miesteliuose, kaimuose ar iš viso vienkiemyje. Nors jų gydymo būdai gana efektyvūs, bet dėl tų būdų, kuomet pacientų problemas „košia“ per save, jiems pakiša savotišką problemą. Ten, kur daug žmonių, kur pilna „žmogiškų nuodėmių“, gyduolių visa energoinformacinė sistema neatlaiko tokios masės ir „suserga“. Todėl tokiems gyduoliams yra pavojingi tiek dideli miestai, tiek parduotuvės, kuriose kunkuliuoja žmonių masių geismai, priklausomybės; tiek klinikos ar ligoninės, kurios pilnos žmonių skausmo ir pagalbos šauksmo (į kurį gyduolių „išdresiruota“ energoinformacinė sistema, jau automatiškai, negali neatsiliepti); tiek bažnyčios, į kurias žmonės suneša savo nuodėmes, pagalbos šauksmus, baimes ir t.t. Beje gyduolių teikiamos paslaugos, dažnai tai tik „žuvis“ pacientams. Pacientai toliau linkę gyventi savo ydomis ir daryti tas pačias nuodėmes. Problemos vėl sugrįžta. Gyduoliai-verslininkai tuo suinteresuoti, bet jie nesuvokia kaip jie kenkia savo pacientų sielų tobulėjimui, nes per ligas, kaip su rykštę per užpakalį, pacientai turi suprasti kame jie daro nuodėmes, kame jie kenkia sau, ar kitiems, kenkia tobulėjimui. Bet kuris gyduolis visų pirma turi būti mokytojas, vienoje rankoje laikantis „pyragaitį“, o kitoje „rykštę“. Gyduoliai turi būti kažkiek ir psichologai, skatinantys savo pacientus pastoviam tobulėjimui, savęs pažinimui, pasaulėžiūros plėtimui. Būtina kiekvieną pacientą išmokyti patiems „išsidrožti meškerę“ ir nebūti pastoviai priklausomais nuo savęs, kitų gyduolių, religijų, ydų ir t.t.

 Gyduoliais, visa per save košiančiais ir taip gydančiais gali tapti kiekvienas. Tereikia ugdyti jautrumą, savotiškai treniruotis. Dar nesutikau nė vieno žmogaus, kuris to negalėtų padaryti. Tiesiog žmonės arba tingi ir nori, kad juos moment kažkas paverstų tokiais gyduoliais, arba bijo nežinios, pasekmių, arba tiesiog užsiprogramavę ar užprogramuoti neigti jiems nesuprantamus reiškinius. Juokingiausia tai, kad bažnyčia, pati pilna mistikos ir ritualų, neigia ir draudžia naudotis, ar tyrinėti jai nepavaldžius energoinformacinius reiškinius. Bažnyčia, savo mažutėlius baugina „dievų“ bausmėmis, tipo niekas neįleis į rojų. Persiėmimas vienas kito eterinėmis, astralinėmis ir mentalinėmis problemomis, daugiau ar mažiau yra būdingas mums visiems ir tai pradeda vykti jau nuo mūsų pradėjimo, kuomet persiimame savo mamos būsenomis. Po gimimo tai tik spartėja. Persiėmimas mamos, tėčio, giminaičių energoinformacinėmis problemomis. Po to kaimynų, draugų, pažįstamų ir t.t. Mes „užsikrečiame“ tiek jų būsenomis, tiek mąstymu, jau nekalbant apie fizinius užkratus. Būtent todėl mums natūraliai lengviau išugdyti tokį gydymo būdą, kaip „košimas per save“ ir tai savotiškai pirmas sąmoningo, energoinformacinio tobulėjimo etapas.

 Gal ne lengviau ir gal ne saugiau, bet tikrai sveikiau yra gyduoliams, kurie gydo energoinformacinių esybių pagalba. Tokių esybių aplinkoje yra gana nemažai. Pagal savo sąmoningumo lygį, tai tarsi gyvūnai ar vaikai. Jie maitinasi įvairiomis energijomis. Vieni maitinasi eterinėmis energijomis, kiti astralinėmis, o kiti mentalinėmis. Yra ir plataus profilio esybių. Paprasčiausios esybės yra eterinės, kurios tiesiog kaip siurbėlės prilimpa prie gyvų būtybių, ne tik žmogaus, ir „pasimaitinusios“ atlimpa. Čia viskas kaip gamtoje. Tik bėda tame, kad toje kūno vietoje sutrinka tiek kraujotaka, tiek kiti biologiniai procesai ir čia lengvai gali užsiveisti jau ir fiziniai parazitai. Yra ir atvirkščias procesas, kuomet tam tikra kūno vieta paveikiama fiziškai, ar aplamai kūnas paveikiamas biologiniu užkratu ar cheminiu būdu, dėl ko nusilpsta. Tuomet eterinėms esybėms lengviau prisisiurbti prie pažeisto ar nusilpusio kūno. Eteriniu kūnu mintančias esybes lengva pašalinti sustiprinus imunitetą, pagerinus kraujotaką ar tiesiog pamaitinus eterinį kūną (kito žmogaus, gyvūno, augalo ar tiesiog gamtos pagalba). Yra astraliniu kūnu mintančios esybės, kurios minta mūsų jausmais, emocijomis, o ypač jų staigiais proveržiais. Jos netgi sukuria tam tikras aplinkybes, kad tai įvyktų ir skatina žmones tam tikriems veiksmams, iš vidaus, per neadekvačias emocijas. Dėl to, kartais atrodo dėl niekų, taip užsiplieskia žmonių emocijos. Vietoj to, kad pakalbėt ir išsiaiškinti problemas, pasipila keiksmai, ar net fiziniai veiksmai. Jei triukšmadariui pakanka sukelti konfliktą, parėkauti, sukelti aplinkinių stiprias emocines reakcijas, na gal truputį apsistumdyti ir po to jis ramus ir patenkintas, tai kokia išvada – prie jo ar jos yra prilipęs astralinis parazitas. Na, o jei žmogus imasi grubių ar net rimtai žalojančių veiksmų, tai be mentalinio parazito čia neapseita, nes jis susuka protą. Tačiau čia kartu turi būti ir astralinis parazitas, arba universalus. Universalūs parazitai dažnai įtakoja karinius konfliktus, veikia didelias žmonių grupes ir gali „išaugti“ iki vadinamų „agregorų“. Mentaliniai parazitai veikia žmogaus protą ir žmogus nesupranta, kodėl jam vienu ar kitu atveju galvojasi taip ar anaip ir tai dažniausiai norai kažkam tai pakenkti, kažką tai užvaldyti, kad jam paklustų, arba noras kažkam tai paklusti. Su tokiu žmogumi, logiškai išsiaiškinti problemos, jau beveik neįmanoma. Sakoma „kaip Žemėje, taip ir Danguje“. Iš tiesų kaip ir visur. Energoinformacinės esybės veikia ne tik ir ne tiek pavieniui, kiek dažniausiai būriais. Čia kaip ir gamtoje. Vieni gyviai gyvena ir medžioja grupėmis, kiti pavieniai. Pavyzdžiui šunys yra grupiniai gyvūnai, o katės pavieniai. Panašu ir su mus atakuojančiais energoinformaciniais parazitais. Tačiau jie kaip ir gyvūnai, kuriuos mes galime prisijaukinti ir naudotis savo reikmėms, arba mokėti gintis nuo jų. Pavyzdžiui elementarūs eteriniai parazitai, juos tinkamai įvaldžius, gali tapti mums naudingi. Tereikia juos, tinkamai užprogramuotus pasodinti ant fizinių parazitų, kenkiančių mūsų kūnui, taip jie nusiurbs tų fizinių parazitų eterinius kūnus, jie nusilps ir juos lengvai sunaikins bakterijos, kiti pirmuonys. Net vėžio, kaip svetimkūnio atžvilgiu, galima naudoti eterinius „parazitus“. Pažvelgus iš tos pozicijos, galima suprasti, kad parazitai jau ne tokie ir parazitai ir jais galima manipuliuoti savo naudai. Tik va virusų atžvilgiu eterinius parazitus nepanaudosi, virusai ne gyvybės, o informacijos dariniai. Tačiau jau apkrėstų ir naujus virusus gaminančių ląstelių atžvilgiu, tai panaudoti galima.

 Astralinių „parazitų“ atžvilgiu panašūs procesai, tik čia jie „suvalgo“ emocijas. Vienas iš labai senų, emocijas valančių būdų, būtent tuo ir remiasi. Žmogus tiesiog užsimerkia ir sėdi, prisimena seną emocinę nuoskaudą, ar nuoskaudų kamuolį (beje tai galima daryti ir su šviežiu dariniu) ir sukelia tuos prisiminimus savyje. Jei galima, tai reikia viską prisiminti iki smulkmenų. Gali pasijusti blogumas, birti ašaros, kilti panika ar tiesiog lengva emocinė sumaištis. Viskas priklauso nuo to, kiek toli praeityje tas įvykis, kiek dažnai, su kokiomis emocijomis tą įvykį prisimindavote ir kiek dėmesio bei energijos ten sudėjote. Tiesiog būti tame jausme ir emocijose. Nieko nereikia daryti, tik visa tai jausti. Iš aplinkos atskubės ne vienas astralinis parazitas, gal net mentalinis. Jie pajus savo „maistą“ ir puls juo maitintis. Jūs pajusite, kad po kiek tai laiko, tas emocinis skausmas pradės mažėti, kol netaps tuščia. Parazitai pasimaitino ir pajutę emocinę tuštumą, atsikabina. Tuomet vidinės organizmo galios ima atstatinėti astralinį kūną, kas teigiamai atsiliepia mentaliniui ir eteriniui kūnams ir gana greitai. Tuomet pradedame jausti gerą būseną. Tuo galima ir užbaigti. Praeityje buvusio skausmingo įvykio faktas tarsi ir liko, bet skausmo pojūčio neliko. Procesas panašus į akumuliatoriaus iškrovimą. Tai galima palyginti taip, tarsi praeityje liko stovėti stiklinė, bet joje vandens nėra. Aišku gali kilti keistas kaltės jausmas, kodėl jūs nejaučiate to skausmo? Ar kaltė dėl savo „nuodėmių“, tačiau tai tik tų parazitų bandymas vėl jumyse apturėti maisto. Jie tai gali skatinti net per kitus žmones, sieks jums atnaujinti kaltės jausmus. Tačiau jei emociniams „parazitams“ gerai leidote ten pasimaitinti ir iki dugno „iššluoti“, bei prisipildyti gero jausmo, tai jūsų, šiuo klausimu, daugiau niekas netrikdys. Būna, kad net mentalinis „parazitas“, to proceso metu užklysta ir pasimaitina tuo prisiminimu. Tuomet labai greitai, net iš atminties jums išdils tam tikri, skausmingi įvykiai. Jūs tiesiog jų neprisiminsite, tarsi jų ir nebuvo. Iš to darome išvadą, kad parazitai jau ne tokie ir „parazitai“. Tiesiog tam tikros gyvybės formos, kuriomis mes galime naudotis. Tereikia tik stebėti save, kitus, aplinką ir mokytis, mokytis, mokytis.

 Be tokių energoinformacinių esybių, dar yra kitų vibracijų esybių, tarsi iš aukštesnio išmatavimo, į kurį mes pateksime, po tam tikro kiekio reinkarnacijų šiame išmatavime. Viskas priklauso nuo mūsų sąmoningumo greičio, energoinformacinio išsiplėtimo šiame išmatavime. Kūną mes gauname iš praeities, iš žemesnių išmatavimų, o informaciją tobulėjimui iš aukštesnių išmatavimų. Jei savo sąmoningume užstringame šiame išmatavime, kurį vadiname materialiu, tai vėl ir vėl atgimstame jame, kol savotiškai „neapsiėsime“ juo. Užstrigę materialiame pasaulyje, linkę išsigimti ir jų palikuonys išsigimsta, nyksta giminės, tautos, rasės. Suprantantys, kad jų kūnai duoti iš praeities, todėl nesmerkia nei savo, nei kitų paklydimų, bet mokosi iš klaidų ir kitiems pataria, atleidžia sau už savo klaidas ir protėvių klaidas; suprantantys, kad savo sąmoningumą reikia plėsti tiek praeities, tiek ateities, tiek dabarties atžvilgiu; suprantantys, kad perdėtai veržtis į aukštus išmatavimus, tai kūno sunykimas ir mirtis; visa tai suprantantys tobulėja savo, tik jam ar jai būdingu greičiu ir pereina į aukštesnius energoinformacinius sluoksnius. Mūsų sluoksnis keturių išmatavimų – trys erdvės ir ketvirtas laiko. Tačiau energoinformacinio pasaulio tyrinėtojų minima, kad mūsų sluoksnis yra penkių išmatavimų?! Iš to seka, kad keisti mūsų energoinformacinę struktūrą ir ruošti „persikėlimą“ į aukštesnį sluoksnį, gali aukštesnio sluoksnio būtybės. Kaip? Tik per įtaką į mūsų energoinformacinius kūnus. Fiziniams kūno pokyčiams tai mažai atsiliepia. Nebent jis tampa sveikesnis, atsparesnis neigiamoms aplinkos įtakoms. Daugiau kinta mentalinis, astralinis ir eterinis kūnai. Tai yra didesnis poveikis mūsų protams, jausmams ir energetiniai būsenai. Įdomu tai, kad kai kurios jautrios asmenybės, kiek teko girdėti, tai paprastai būna moterys, aukštesnių išmatavimų esybių poveikį mato kaip švytinčių žmonių figūras, kurios joms daro „operacijas“, kažką keičia jų energoinformaconiuose kūnuose. Tai dažnai šokiruoja ir baugina. Kiti jaučia tiesiog šaltuką tekantį per stuburą, ar per visą kūną pradedant nuo galvos. Informacinės energijos visuomet sukelia šalčio pojūtį iš viršaus ir kai kurių žmonių energoinformaciniai kūnai neatlaiko tokių informacinių „paketų“ ir jiems „išsipakuojant“, gali net apsirgti. Pagrindinė to priežastis - vidinės baimės dėl pokyčių, arba nenoras keistis.

 Būtina suprasti, kad tiek horizontaliai, tai yra mūsų pasaulio aplinka, tiek vertikaliai, tai yra apatiniai ir viršutiniai pasauliai, mes esame visi susieti. Pavyzdžiui čia mes esame kažkiek sąmoningi žmonės, o tuo pat metu aukštesniame pasaulyje galime būti susieti su to pasaulio kažkokiu tai gyviu, o dar aukštesniame, esame viso labo kokie tai ano pasaulio eteriniai ar astraliniai parazitai. Prašome čia sau kažkokių tai vertybių, sveikatos, dar kažko ir nesuvokiam, kad iš „aukštesnių“ pasaulių atsiurbinėjame tų esybių energiją, tarsi maitinamės jomis. Analogiškai minta ir mumis, esybės iš „žemesnių“ pasaulių. Kyla klausimas, o kokiomis energijomis mintame mes, kokiomis energijomis minta aukštesni ir žemesni pasauliai? Pagal viską mes mintame aukštesnių pasaulių neigiamomis energijomis, bet mums jos pakankamai priimtinos ir atrodo teigiamos. Mes tiesiog negalime „apžioti“ aukštesnių pasaulių teigiamų energijų. Jų gauname tik nedidelėmis dozėmis. Viršutinius pasaulius mes tarsi ir niekuo negalime pamaitinti, tik nebent pajusti jų artumą, pakylėjimą, kuomet savyje pajuntame teigiamų energijų antplūdį. Tarsi mus keltų aukštyn. Analogiškai ir apatiniai, žemesnių išmatavimų pasauliai minta mūsų neigiamomis energijomis. Jų galima mityba teigiamos energijos, tai blankus atspindys mūsų jaučiamoms teigiamoms energijoms ir tai normalu, nes nuo mūsų patirtų tikrų teigiamų energijų jie subyrėtų, kaip ir mes pajutę aukštesnių išmatavimų tikras teigiamas energijas, o ne jų atspindį. Magija užsiimantys žmonės puikiai žino, kad magiškuose procesuose gali dalyvauti tik jų energoinformaciniai kūnai ir po magiškų procesų, jie turi apsivalyti nuo perdėto kiekio energijos. Nes kitaip, geriausiu atveju, jų fiziniai kūnai susirgs, o blogiausiu atveju tiesiog mirs. Aplamai, tai diskutuotini klausimai ir bendraujant tuo klausimu užsiimančiais žmonėmis yra įvairių nuomonių ir patirčių. Todėl teigti, kad tikra(?) tiesa yra tokia, ar anokia tikrai negaliu ir kitiems to nepatariu. Nemanau, kad yra žmonių, kurie sugebėtų sąmoningai visa tai „apžioti“. Vieni geba „sivirškinti“ tam tikrą, nedidelį kiekį informacijos ir jų protai jau „pavargsta“, o kitiems galima ir visą „krūvą“ jos pateikti. Tik, kas dieną, bandant naujaip suvokti visą tą informaciją, mūsų suvokimo lygis ir galimybė „apžioti“ vis didesnius informacijos kiekius vis auga. Aišku pradinis „startas“ priklauso nuo to kokie gimėme, kokį genetinį pagrindą gavome iš savo giminės, tai yra jau nuo pat pradžios mes esame nevienodi ir turime skirtingas galimybes. Būtent, dėl tų, skirtingų, prigimtinių galimybių yra tiesiog kvaila iš aplinkinių, iš pasaulio, reikalauti vienodų teisių. Tokie „reikalautojai“ stabdo savo ir kitų tobulėjimą, tiek fizinį, tiek energoinformacinį vystymąsi.

 Gaunasi įdomios išvados. Horizontaliame išmatavime mes vienas kitą jaučiame ir galime siekti dar aukštesnio jautrumo. Minusas tik toks, kad mes tuomet tiek gydysime vienas kitą, tiek sirgsime vienas kito ligomis. Iš čia kyla didelė atsakomybė vienas kito atžvilgiu, aplinkos, gamtos, Žemės, Visatos atžvilgiu. Tuomet kyla klausimas ką daryti su nenorinčiais būti atsakingais ir sąmoningai dergiančiais save? Iš vienos pusės savalaikis auklėjimas ir sudarymas tam tinkamų sąlygų, o iš kitos pusės siuntimas į eilinę reinkarnaciją. O kaip žemutinių pasaulių atžvilgiu? Kadangi jie minta mūsų energija ir dažniausiai neigiama, tai iš vienos pusės juos nukreipti, užprogramuoti savo apvalymui nuo neigiamų fizinių parazitų, o iš kitos pusės dozuotai, to pageidaujančius, maitinti teigiama energija. Tuomet jie greičiau reinkarnuos į mūsų išmatavimą ir tai bus tarsi naujos, jaunos sielos mūsų išmatavime. Na, o viršutinių išmatavimų atžvilgiu? Jų atžvilgiu mes įpratę maitintis, jų pasauliui būdingomis, neigiamomis energijomis, tarsi švarindami jį, bet mus tai veikia kaip teigiamos energijos atspindžiai. Tačiau būtina siekti bent po krislelį gaudyti aukštesnio išmatavimo pasaulio tikrų teigiamų energijų. Taip mes sparčiau reinkarnuosime į aukštesnį pasaulį. Svarbu neskubėti, nes tiesiog greitai susinaikinsime save šiame pasaulyje, bet nepakilsime į aukštesnį.

Dar kartą pasikartosiu, kad tai gana diskutuotina informacija. Štai rudenį teko diskutuoti šiais klausimais su vienu gyduoliu. Ir nors žmogus atrodo daug pasiekė padėdamas pagyti žmonėms, ar nukreipdamas tam tikra linkme, bet „sėdi“ tam tikro suvokimo lygyje. Diskutuotina informacija tam ir yra diskutuotina, kad būtina diskutuoti, ieškoti tiesos ir neteigti, kad tai ką suvokei šią dieną, tai yra galutinė Tiesa. Galutinės tiesos, su savo ribotomis galimybėmis, mums neįmanoma suvokti. Tame mes galime tik augti ir augti kas dieną. Per diskusijas ir kasdieninį bendravimą, vis naujaip suvokti save ir pasaulį. Tik „teisuoliai“ kovoja vienas su kitu, savo „tiesų ginklais“, o Tiesos ieškotojai, Jos tiesiog ieško, ieško kelių į Tiesą.

 Siekiant žinių, tiesos, sąmoningumo svarbu plėsti ribas tiek savyje, tiek aplink save. Visiškai sunaikinti ribų neįmanoma, nes ribos, tai kaip mūsų kūno oda. Ribos reikalingos, bet jos turi plėstis mums sąmoningėjant, žmonijai sąmoningėjant. Jei kas tai bando ribas išlaikyti pastovias, tai bandymas išlikti savo „šiltoje baloje“, kuri su laiku vis viena išdžius ir bus daug sunkiau kažką tai keisti savyje. Jei tai aplinkinių žmonių, žmonių grupuočių ar klanų įtakos dėka kuriamos ribos, tai tik jų noras naudotis žmonėmis kaip vergais, savo ydų ir materialių iškrypimų tenkinimui. Belieka vengti tokių žmonių ar grupių ir burtis į savo bendraminčių grupes. Beje būtina suprasti, kad bet kokioje bendraminčių grupėje taip pat bus visokių žmonių ir su savo ydomis. Tiesiog neleisti jiems dominuoti tokiose grupėse. Labai dažnai, aukštesnių energijų siekiantys žmonės ir save vadinantys prašvitusiais, ar dar kokie ten dievų pateptieji, turi gana gudrių mentalinių parazitų. Manoma, kad tie parazitai, tai „blogiukai“ iš aukštesnio išmatavimo, kurie manipuliuoja mūsų išmatavimo bioenergetikais-mokytojais, per jų egoizmą, susireikšminimą, savanaudiškumą - dėka jų išveda iš kelio ir naudojasi jų mokinių energijomis. Yra toks pasakymas – kaip Žemėje, taip ir Danguje. Todėl svarbu tokiems mokytojams stebėti ar jie nepagavo tokią „žvaigždžių ligą“, nes apkrėsti savo mokinius galima greitai. Taip pat ir mokiniai turi stebėti savo mokytoją, ar jis neapsikrėtė „žvaigždžių liga“, nes tuomet mokiniai gali sudievinti savo mokytoją. Tuomet, toks mokytojas, tampa rėmais savo mokinių savarankiškam tobulėjimui ir uždaro juos rėmuose. Taip lengvai gali atsirasti ir atsiranda religijos, o iš tiesų tai vergija.

 Sudėtingiausia sritis, bet ir pati efektyviausia savęs tobulinime yra mentalinė sritis. Tik per suvokimą mes gana greitai ir efektyviai galime keisti savo ir kitų būtį. Ir būtent šios srities „parazitai“ yra patys pavojingiausi visiems Tiesos ieškotojams, magams. „Populiariausi“ šios srities parazitai yra energoinformaciniai dariniai – mintys. Jos, kiekvieno iš mūsų yra formuojamos, perduodamos kitiems, performuojamos ir todėl jos kinta. Procesas labai panašus į virusus. Todėl sudėtingiausia yra tas mintis kontroliuoti ir dažniausiai jos mus valdo. Pati pirmoji magijos pakopa yra minčių valdymas, jų kontrolė. Ir tik jų dėka po to suvaldomas astralinis, emocijos pasaulis, kuris dažniausiai sudarko tiek žmonių, tiek magų gyvenimus.