PRIEVARTOS VAIKAI
Šia tema internete gana daug informacijos, tačiau retas autorius daro teisingas išvadas, kurios susietos su ateitimi, gimine. Retas autorius žvelgia į žmogaus kūną, kaip į programuojamą biorobotą. Dar rečiau kuris autorius pamini apie sielą (tiesiog daug kam priimtinas terminas), kaip apie to bioroboto vairuotoją.
Žmonių visuomenėje vyrauja džiunglių įstatymas, kur teisus tas, kas stipresnis, greitesnis, gudresnis ir tuo būdu galintis naudotis kitų asmenų laiku, resursais ir taip toliau. Žmogiškos savitarpio pagalbos, supratimo, meilės vienas kitam yra tik silpnos užuomazgos, kurios dažnai gęsta su pačių žmonių kūnų mirtimi. Tačiau jos yra ir todėl lieka viltis, kad žmonija įveiks „džiunglių“ įstatymo ribą ir taps žmonija, o ne tik vertikaliai vaikščiojančių biologinių esybių banda.
Yra pastebėta, kad prievartos būdu apvaisintų moterų gimę vaikai, augdami kiek patys ieško prievartos, taip ir linkę daryti prievartos veiksmus prieš kitus. Tai jų kūnuose jau užprogramuota ir retas kuris tam sugeba priešintis. Tam reikalingas tinkamas auklėjimas. Pavyzdžiui tokie užaugę vyrukai prieš merginas instinktyviai sieks atlikti prievartos veiksmus. O tokios, iš prievartos gimusios merginos, nesąmoningai ieškos prievartos savo atžvilgiu ir nesuvoks kodėl. Todėl po prievartos užgimusius vaisius siekiančios išsaugoti moterys, tipo „tai mano vaikelis“, ar iliuzijos, bei pasakos, kad „kiekviena gyvybė svarbi“, suteikia galimybę užgimti būsimiems prievartautojams, agresoriams, prievartos ieškančioms „aukoms“. Nenorite blogio – būtina juo laiku atsikratyti. Didžiausios blogio išsaugotojos deja yra moterys, ypač tos, kurios, ar kurių giminėje buvo prievartų. Jos „pagaili“ blogų vyrukų, blogį vykdančių „vaikučių“, gina juos ir taip blogis veši. Pavyzdžiui karo nualintų teritorijų didžiausia ateities bėda būtent išprievartautų moterų užauginti vaikai, kurie niekuomet nesijaus pilnaverčiais. Visi jie ieškos arba prievartos sau, arba patys sieks daryti prievartą, nes taip užprogramuota jų pasąmonė, nes dėka to jie buvo „pradėti“. Todėl natūralu, kad teritorijose, kur praėjo vieni ar kiti okupantai, po tam tikro laiko susiformuoja nuolanki karta, kurią lengviau valdyti. Tik teritorijos, kur okupantai neužklydo bent šimtmetį, gali turėti sveikos psichikos, gebančių sveikiau mąstyti žmonių. Aišku dar yra ne mažiau svarbesnis klausimas susijęs su religijomis, kurios programuoja nuolankumą ir paklusnumą.
Alkoholio apsvaigintų žmonių gimę vaikai, ne tik, kad su fiziniais ar psichiniais trūkumais rizikuoja gimti. Dažniau vis dėlto gimsta atrodo sveiki vaikai, bet visuomet jie savyje neša charakterio „ištižimo“ problemas, arba didžiulės, užslėptos agresijos potencialą. Tai priklauso ar jie nuo fizinio tėvelio, kuris buvo labai labai agresyvus, perėmė daugiau genų informacijos, ar nuo nuolankios mamos.
Dar yra vadinami vaikai-netyčiukai. Tai yra nelaukiami vaikai, „įvykę“ netyčia. Paprastai tai vaikai su daugiau ar mažiau nepilnavertiškais kompleksais. Tokių kompleksų taip pat gali įgyti ir bet kurie vaikai, priklausomai nuo aplinkos, auklėjimo, tėvų elgesio ir t.t. Tačiau čia kalba yra apie nuo pačios pradžios, kur formuojamos giluminės programos visam gyvenimui ir kurios dalinai persiduoda vaikams ir anūkams. Netyčiukai linkę „slėptis“, būti paklusnūs, niekur nedalyvauti. Jie tarsi „negyvena“. Ir labai priklauso nuo auklėjimo, tėvų, mamų senelių, aplinkos, ar pavyks šią programą „nulaužti“ ir „pažadinti“ vaiką gyvenimui nuo mažumės. Pavėlavus, pasmerkiam tokį vaiką „pilkam“ gyvenimui, arba jo siekiui kenkti visiems „iš už kampo“.
Laukti, planuojami, išsvajoti vaikai yra jau iš anksto užprogramuoti gyventi pilna krūtine. Jei tėvai sveiki genetiškai ir jų giminėje nebuvo prievartos, alkoholikų, tuomet tokie vaikai turi daugybę galimybių išreikšti save, savo gyvenime, įvairiose srityse. Todėl nepakanka tik meilės, kaip „pasakose“. Reikia dar ir sveikų tėvų, protėvių. Meilė, sutarimas, priėmimas vienas kito tokiais, kokie žmonės yra, tik palengvina tiek fizines, tiek psichines suėjusių žmonių bėdas ir palengvina nepalankios aplinkos įtakas. O palanki aplinka, labai reta sėkmė, kuri atsitinka, bet deja trunka neilgai.