PROGRAMAVIMAS GILIOJE SENOVĖJE IR DABAR

  Yra nuomonė, kad programavimas tai šių laikų atradimas ir taikomas tik kompiuteriuose. Tačiau žvelgiantys plačiau puikiai suvokia, kad dainos, sakmės, pasakos, padavimai senovėje tai pats paprasčiausias ir populiariausias žmonių programavimas. Buities dirbiniai, piešiniai, raižiniai taip pat programuoja žmones. To dėka žmonės buvo sutelkiami kažkokiai tai veiklai, mąstymas ir jausmai nukreipiami tam tikra linkme. Šitas srautas buvo vadinamas liaudies kultūra. Šio srauto pagrindas – bendra kalba. Visa tai sukuria tam tikras bendras vibracijas, kurios apjungia tam tikrą žmonių grupę į tautą. Tautos jausmų ir mąstymo srautas sukuria tautos energetinę struktūrą – agregorą. Agregoras maitinamas tautos jausmais ir mintimis. Agregoras padeda išlaikyti tautos energetiką ir informaciją kiek įmanoma stabilesnę. Jis jungia tos tautos atstovus ir sukelia tėvynės, bendrakalbių, bendraminčių  ilgesį. Ir nesvarbu kokias vertybes savyje nešiotume, nesvarbu kokie mumyse „parazitai“ tūno, vis viena tos pačios tautos atstovai jaučia vienas kito trauką. Tai natūralu, nes tai tautos bendrumas, vienybė, jos stiprybė, galimybė išlikti bet kokiomis sąlygomis ir stiprėti. Tai labai svarbus agregoras, kuris jungia ir vienija tautos šeimas. Kiti, platesni agregorai, siekia išnaudoti tautų agregorus saviems tikslams. Norint tautą perprogramuoti, pakanka perprogramuoti 10% tautos atstovų, užkrėsti svetimybėmis ir toliau procesas vyksta pats. Pavyzdžiui religijos agregoras, kuris nėra kilęs iš tos tautos paprastai siekia išnaudoti tos tautos energetiką. Svetima religija visuomet ateina vienokios ar kitokios prievartos pavidalu, bet remiasi natūralia Dievo pajauta pačiame žmoguje. Natūralus tautos religijos vystymasis pereina daugybės dievų etapą, kol pasiekia vieno Dievo suvokimą ir tai turi vystytis pačioje tautoje, o ne atnešta kardu ir apgaule. Tauta visuomet jus tą svetimybę ir nesuvoks kodėl tiki Dievu, bet taip kankinasi ir nejaučia pilnatvės, nejaučia tikro tikėjimo. Malda labiau panašėja į ritualą, vergo prievolės atlikimą, „atsiskaitymą“ prieš kitus, savų baimę, o gal sąžinę ir pan. Svetima religija visuomet skirta kitų tautų valdymui, darymui psichinės įtakos ir iš to gaunama materiali nauda. Aplamai bet kokia religija apauga ritualais, tampa tam tikros žmonių grupuotės valdymo įrankiu tiek pačios tautos tiek kitų tautų. Ne tik ir ne tiek kariuomenės užkariaudavo svetimas teritorijas, kiek užkariaujančios tautos religijos skleidėjai. Jie paruošdavo dirvą, įpiršdavo kitai tautai kaltės jausmą, kad jos dievai silpni, netikri, pagaliau papirkdavo kitos tautos „grietinėlę“, kad ji priimtų kitą religiją. Tokią tautą jau buvo lengva užkariauti, o kartais net kariauti nereikėdavo – duoklę gaudavo ir taip. Po to į tą tautą srautu pasipildavo perėjūnai, kitų  tautų atstovai, ieškantys lengvesnio duonos kąsnio, stebuklingo praturtėjimo kitos tautos sąskaita. Taip tautos patriotiškumas menkdavo, ji išsigimdavo, tapdavo daugiakalbe, nykdavo kultūra. Tas ir  vyksta būtent dabartiniame pasaulyje. Kai svetimos religijos išsisemia, tai jų vietą keičia kitos religijos – pavyzdžiui turto religija, kuri yra ne dvasingumo, o materijos religija. Tačiau sugrįžkime į praeitį ir panagrinėkime paprastų žmonių gebėjimą programuoti save ir kitus.

  Iš senų, paprastų žmonių teko girdėti, kad jei šeimoje susirgdavo vaikas ir niekaip nesveikdavo naudojan žoleles, smilkalus, įvairius tepalus ir pan., tai jie naudodavo keistus gydymo metodus. Pavyzdžiui vaiką pernešdavo per laužo ugnį, panardindavo į šaltą vandenį ir trumpam palaikydavo, pernešdavo tarp dviejų suaugusių medžių tarpą, ar skilusį medį, „parduodavo“ kaimynui, padėdavo prie atviro lango, kad vaiką „pavogtų“ ir pan. Na pernešimas per ugnį ar panardinimas į vandenį tai tarsi kažkiek suprantamas, kaip apvalymas šoko dėka (tiek tėvų, tiek pačio vaiko), pernešimas tarp medžių tai tarsi dar suprantama, kaip senos informacijos „nuvalymas“ medžio energijų dėka, tačiau ko čia dėtas vaiko pardavimas ar pavogimas? Aišku pardavimas ir pavogimas nebūdavo tikri. Vaikus po to tėvai atpirkdavo arba juos „vagys“ atnešdavo. Paparastai tai būdavo kaimynai, ar to pačio kaimo žmonės. Tokiu būdu žmonės tarsi slėpdavo savo vaikus nuo „demonų“, kad jie jų nerastų. Tėvai demonams tarsi sakydavo, kad jie jau neturi to vaiko. Taip „demonai“ nebegalėdavo vaiko pasiekti. Sugrąžinami ar atpirkti vaikai jau būdavo su kitais vardais. Tai taip pat buvo apsauga nuo demonų. Paprastai tokios ligos būdavo karminės ir kylančios iš giminės, iš tėvų demonų, todėl buvo sunkiai arba visai negydomos. Todėl, kad vaikas nežūtų, pakeisdavo ne tik jų vardus, bet ir prašydavo, kad kaimynai netyčia „pavogtų“ jų vaikus per atidarą langą, arba „parduodavo“ jiems (trumpam), o gal būt jau kitą dieną, ar net už valandos kitos atpirkdavo. Senovės žmonės pastebėdavo, kad to dėka vaikai savaime pradėdavo sveikti. Jie informaciškai tapdavo „kitais“ ir giminės „demonai“ jų tuo metu tarsi ir nematydavo. Tai savotiškas karmos pakeitimas. Tačiau jei karmos bėdos labai stiprios, tai toks informacinis perprogramavimas būdavo trumpalaikis arba nesuveikdavo. Tuomet žmonės kreipdavosi į „programavimo specialistus“ – šamanus, žynius, vietinės religijos atstovus. Iš to galima daryti išvadą, kad informacinis-energetinis programavimas buvo visais laikais, tačiau ar buvo jis tinkamai įvardintas vienu žodžiu?

  Kas tyrinėjo šamanų gyvenimą, tas puikiai žino, kad paprastai šamanai savo galias gauna iš kitų, jau savo gyvenimą baigiančių šamanų, kurie dažniausiai būna susaistyti giminystės ryšiais. Kai kurie seni šamanai labai kankinasi ir negali numirti tol, kol neperduoda savo galių kokiam nors tiesioginiam giminaičiui, o kraštutiniu atveju – prašalaičiui. Galios, tai tam tikra programa ir ji lengviausiai perduodama vaikui, anūkui, brolių ar seserų palikuonims dėka artimų genų. Per eilę kartų, ta šamanų programa stiprėja. Tas pat vyksta ir su bet kokių religijų atstovais, kurių proproseneliai buvo tos pačios religijos atstovais, po to seneliai, tėvai ir pagaliau jie patys. Tuomet jie jaučia savyje keistą jėgą, gabumus kažką žmonėms įteigti, gydyti rankomis, žvilgsniu – žiūrint ką savo giminėje tobulino proprosenelis, prosenelis, senelis, tėtis ir pagaliau jis pats. Kad šito nevyktų, kai kurios religijos uždraudė jos kulto tiesioginiams nariams turėti palikuonių – pavyzdžiui katalikų kunigams (aišku svarbi priežastis buvo turtinė, kad kunigo turtas liktų tik bažnyčiai). Jei jie gauna kažkokias tai galias, tai tik jau  iš ištobulinusių savo gebėjimus senų kunigų, ar iš religijos agregoro. Tačiau be iš giminės gautų energetinių pagrindų jokie gabumai tokiose kuniguose niekaip neturi galimybės pasireikšti. Tokių kunigų protėviai, tėvai turėjo būti pamaldūs ir nebūtinai tos religijos atstovai, galėjo būti žolininkai, šamanai, būrėjai, tiesiog gyduoliai.  Tai tiesiog tam tikrų gabumų programos turėjimas. Iš to galima daryti išvadą, kad tam tikri gabumai pas žmogų lengvai gali atsiverti tik tuo atveju, jei tam, savo gyvenimo būdo dėka, tam tikro mąstymo ir jausmų dėka, „dirvą“ paruošė protėviai.  Jei šito nebuvo, ar tai buvo menka dirva, o žmogus į tai veržiasi, tai tam žmogui teks gerokai pakeisti save (savo „programinę įrangą“), pereiti gana daug kančių, atsiribojimų, gal net sunkių ligų, nelaimių, o gal patirti ir klinikinę mirtį, kol jame atsivers gebėjimai, kol jame pasireikš jėga. Apie tokius ekstrasensų, bioenergetikų potyrius daug kam teko girdėti. Daug iš jų patyrė sunkius išgyvenimus, sunkias ligas, klinikines mirtis ir pan.  Viskas įmanoma, tik reikalinga pasirinkti kryptį ir sąžiningai ta kryptimi eiti. Tačiau nebūtina siekti kažkokių gabumų, pakanka kasdieną siekti Dievo pažinimo, auginti savyje meilę, plėsti pasaulėžiūrą, keistis ir daryti aktyvią įtaką aplinkai. Tam tikri gabumai patys atsivers, tam tikra jėga ateis pati. Dievo pažinime kiekvienas turi savo kelią ir visi jie geri.

 Tam, kad save lengviau programuoti norimiems dalykams, reikalinga kiek galima labiau išsivalyti nuo nereikalingos, trukdančios informacijos savo viduje ir išorėje. Reikalinga atsikratyti informacinių šiukšlių. Taigi į  butą neįneši naujų baldų, kol neatsikratysi senų. Galiu pasiūlyti kelis paprastus ir gana efektyvius būdus (jų yra daugybė). Informacinio išsivalymo procedūras galima atlikti bet kada. Jei jūs tai atliksite ryte, tai lengviau pasikrausite nauja, gyva aplinkos energetika, o jei tai atliksite po pietų, tai daugiau atsikratysite sena energetika. Kaip tai daroma. Jei tai atliekate namie, tai mažiausias atstumas aplink jus turi būti 1,5 – 2 m. Geresnis variantas jei 3 m., bet įprastuose butuose tai neįmanoma. Ant pėdų, kad būtų geresnis slydimas, užsimauti kojines. Pastatote dešinę koją ant kulnies, rankas ištiesiate į šalis ir sukatės į dešinę pusę padėdami sau judėti su kaire pėda. Tokių sukinių būtina padaryti daugia kaip 50 kartų. Tuomet staiga sustoti, nuleisti rankas ir stebėti vieną tašką ant sienos, durų ar už lango, kol nustos „suktis“ akys ir atsiras pusiausvyra. Tuomet atsistoti žergtai, rankos lengvai kabo šalia kūno. Tuomet lėtai ir giliai įkvėpti ir staiga iškvėpti per nosį. Tuo pat metu daryti lengvą įtupstą, sutraukti pilvo raumenis, įtempti krutinės, rankų ir kojų raumenis, sėdmenis. Jei pradžioje nepavyksta įtempti daugiau raumenų, tai bent pilvo preso raumenis, krūtinės ir rankų raumenis. Palaikyti 4-6s., ir vėl lėtai įkvėpti atsistojant tiesiai. Tuomet vėl staiga iškvėpti įtempiant raumenis ir įtraukiant pilvą, bei darant švelnų įtupstą. Taip kartoti tol, kol iš vidaus pradės sklisti karštis. Paprastai tai būna po 5-20 tokių kvėpavimų kartų. Tuomet atsistoti ant dešinės kojos kulno ir vėl suktis virš 50 kartų apie savo ašį. Tai vieno ciklo pabaiga. Galima daryti ir daugiau tokių ciklų. Galima daryti 3 ir daugiau, būtinai užbaigiant apsisukimu apie savo ašį. Pirmas pratimas apvalo žmogaus paviršinį energetinį-informacinį lauką, aurą nuo energetinių vampyrinių prisisiurbimų, nuo energetinių „erkių“ ir pan. Antrasis pratimas iškelia į paviršių ir apvalo nuo giluminių energetinių prisisiurbimų. Jie daromi kartu, užbaigiant išoriniu apvalymu – sukimosi būdu. Po pratimų galima nusiprausti po dušu, ar bent apsivalyti nuo prakaito. Prakaitas, tai rodiklis, kad pratimai atlikti tinkamai. Po to galima išgerti žolelių arbatos ir tiesiog ramiai pabūti. Jei turite laiko, tai galima pamedituoti. Dažniausiai po tokių pratimų pakyla energetika ir norisi daug nuveikti. Tai rodiklis, kad prasivalė energetiniai kanalai, nubyrėjo „erkės“, suaktyvėjo kraujo cirkuliacija. Po tokių pratimų svarbu fiziškai „neišsitaškyti“ ir neperšalti. Veikla galima, bet ne su dideliais krūviais. Po pratimų, tą kambarį reikia išvėdinti ir išvalyti drėgnu skuduru. Pratimus galima daryti ir prie atviro lango, svarbu tik, kad nebūtų skersvėjo. Pašaliniai informacijai geriau nuimti, galima aplink pratimo vietą pabarstyti druskos, tačiau ten kur stovi kojos (50-80cm.) druskos neturi būti. Po proceso druską būtina išvalyti ir išnešti iš namų (galima nuleisti į klozetą). Kambarį pravalyti drėgnai ir išvėdinti. Tokį išsivalymą galima padaryti ir lauke. Labai gerai jei erdvėje aplink žmogų nėra krūmų, medžių, pastatų 6-10m. atstumu. Gerai tai daryti basomis. Tuomet energetinis laukas įsisukimui turi daugiau netrikdančios erdvės. Išsivalymus galima daryti retkarčiais, arba kompleksą iš 3-14 dienų toje pat vietoje. Geriau tai daryti jauno mėnulio ar priešpilnio metu. Kartais, po valandos kitos, po pratimų (ar net greičiau) gali imti krėsti šaltis. Tai stiprus energetinis-informacinis išsivalymas. Būtina apsirengti šiltai, gerti šiltas arbatas. Jei tai kartojasi, gal būt pradžioje reikėtų vengti apsiprausimo, o tik apsivalyti prakaitą (būtinai).  Labai tai efektyvu daryti lyjant švelniam vasaros lietui, tuomet vienu kartu valymas vyksta ir vandeniu. Tuomet užplūsta vidinio nušvitimo katarsis ir pasaulis pasijaučia toks tobulas, mielas. Tai nenusakomas jausmas. Jį reikia patirti.

  Dabar dar kartą sugrįžkime prie programavimo, bet dabar jau šių laikų. Šiais laikais žmonių programavimas pasiekė naujas viršūnes. Programuoja ne tik šamanai, magai, religijų atstovai, bet ir reklamos atstovai, verslo struktūros ir net spinduliuojanti tam tikras bangas technika. Va paskutinis atvejas ypač „negražus“. Su juo akis į akį pirmą kartą teko susidurti dar Panevėžyje, kuomet viena mergina tvirtino, kad jos galvoje kalba žmonės ir nurodo ką daryti (kartais tai būna ir dėl organinių smegenų ligų). Apie tai iš anksčiau teko girdėti iš kitų bioenergetika užsiimančių žmonių.  Susidūrus su konkrečiu atveju aš supratau, kodėl vieni žmonės imlūs tokiems poveikiams, o kiti ne. Visų pirma tai kyla iš šeimos, kurioje gyvena konkretus žmogus saugumo jausmo. Tas programavimas gali būti perduodamas per TV, ypač kai žmogus prie jo dažnai snūduriuoja ir tuo metu pasąmonė yra atvira tam poveikiui. Prisidėjus nesaugumo jausmui, perdėtam jautrumui, organiniai smegenų ligai, šis poveikis tampa ryškus ir žmogus girdi balsus, žmonių kalbas savo galvoje. Gydytojai būtų vienašališki savo sprendime, bet tai ne šizofrenija ir ne liga. Jau yra tokios technologijos, kurios gali taip veikti žmones. Dabar tiesiog vyksta tokių technologijų tobulinimas ir bandymai. Asmeniškai galiu rekomenduoti labai retai žiūrėti TV, o ypač žinias ir jokiu būdu nesnūduriuoti prie TV. Vengti „populiarių“ filmų, ar žiaurių, siaubo filmų žiūrėjimo per TV. Geriau juos pažiūrėti kaip įrašą kitu laiku. Tuo pačiu metu žiūrint žiaurų filmą didesniam žmonių kiekiui, įsijungia tų visų žmonių energetika ant vienos bangos ir surezonuoja. Rezonanso metu, bet kokia informacija lengviau patenka į žmogaus pasąmonę. Jautresniems žmonėms tas žiaurumas nusėda į pasąmonę ir joje kaupiasi, kol nesusidarius sąlygoms ima ir prasiveržia. Po to žmonės stebisi, kaip iš tokio normalaus žmogaus prasiveržė toks nenormalumas. Negerai tokias laidas ar filmus žiūrėti jautriems vaikams, kurių sąmonė dar nesugeba atfiltruoti neigiamą informaciją, vien dėl savo nepatyrimo. Ypač tai pavojinga paaugliams, kurie pereina iš vaikystės būklės į suaugusio ir jaučiasi nesaugūs. Bet kokia informacija, kuri vienu metu pasiekia daug žmonių gali surezonuoti ir nešti tiek teigiamus, tiek neigiamus ne tik tų žmonių pokyčius, bet visuomenės ir pačios aplinkos pokyčius. Ne veltui sakoma net žydų knygoje, kuri vadinama senasis Biblijos testamentas, kad jei mieste yra keli šventieji, tai miestui negresia didelės bėdos, nes tie šventieji nepasiduoda masiniam perprogramavimui, be to ir patys siekia išvalyti iš aplinkinių neigiamas programas. Tuo pačiu jie savo buvimu, savo aura valo aplinką ir žmones programuoja teigiamai.  Jei bet 10% visuomenės vienu metu susidomi tam tikra idėja, tai ta idėja toliau jau pati gali plėstis visoje visuomenėje. Tuomet idėja gyvena savarankiškai, o forma būna įvairi. Tai gali reikštis kaip mada, kaip „butinumas“, apsirengti „išskirtinumo rūbais“ ir pan.

  Labai įdomus asmeniškas pastebėjimas iš tų laikų, kai dar kažkiek sirguliuodavau ir tekdavo susitikti su gydytoju. Po vizito pas gydytoją, jei sąžiningai ir atvirai, o ypač jei dar kažkiek jausmingai išpasakodavau savo bėdą gydytojui, o jis  įdėmiai ją išklausydavo, tai liga nuslopdavo, o kartais be jokių vaistų pasitraukdavo. Man buvo keista, bet suvokiama, nes nuo vaikystės jau domėjausi bioenergetika. Tai buvo ryškus pavyzdys, kuomet gydytojas, pažįstantis ligas praktiškai, tiesiog savo pajauta perprogramuodavo savo pacientą. Savo pajauta jis sugriaudavo ligos programą ir organizmas susibalansuodavo. Tačiau čia gydytojui kyla tam tikri pavojai, kaip ir bet kokiam bioenergetikui ar ekstrasensui – jis gali persiimti ligos programa. Yra gerai žinoma, kiek daug bioenergetikų ( ar jų vaikų ) suserga savo klientų ligomis. Tuomet kiek gydytojų suserga savo pacientų ligomis? Bet va gydytojai, kurie atmestinai žiūri į savo pacientus ir išrašinėja tik receptukus pasirodo neserga savo pacientų ligomis, nes jie savimi nediagnozuoja pacientų, neįsigilina į jų bėdas, bet tuo pačiu jie ir negydo, neperprogramuoja, o tik vaistų dėka slopina pacientų ligų simptomus. Be įsigilinimo į pacientų bėdas tiek gydytojai, tiek bioenergetikai negali pagydyti nieko! O kaip tuomet „neužsikrėsti“ pacientų ligomis? Būtina auginti savyje meilę, auginti vieningumo jausmą, siekti Dievo pažinimo. Be šito neįmanoma saugiai būti nei tikru gydytoju, nei bioenergetiku (būtent tikru, o ne popieriniu). O ką daro bioenergetikai mojuodami rankomis? Panašiai tą daro ir gydytojai kalbėdami su savo pacientu ir žiūrėdami į jį. Jie visų pirma suteikia pacientui tam tikrą energijos kiekį, bet svarbiausia  sureguliuoja paciento programinę įrangą, kad po to pats organizmas galėtų save atstatyti, susireguliuoti. Vieniems pacientams užtenka vieno tokio apsilankymo, bet daugumai reikia tam tikro kiekio tokių poveikių, seansų. Pavyzdžiui, kai kuriems ligoniams pakanka tik vieno apsilankymo pas nuoširdų, autoritetingą gydytoją ir toliau gerti tik ... paprastos kreidos piliulias ir žmogus sveiksta. Kodėl? Kiekvieną kartą gerdamas tokius „vaistus“ žmogus prisimena savo nuoširdų gydytoją ir informaciškai susijungia su juo. Taip gydytojo poveikis persiduoda laike ir per atstumą. Toks pat poveikis gali būti prisimenant savo gydytoją-bioenergetiką, kuris buvo nuoširdus ir juo tikima, jam atsiveriama. Kartais prisiminti pakanka jausmo, vaizdo, nuotraukos ir jau poveikis yra. Tuo paremtas ir guru, gyduolių, šventųjų paveikslų turėjimas namuose. Panašus efektas yra ir nuo šventųjų paveikslų, ikonų ir pan. Piešiantis jas žmogus atsiriboja nuo visuomenės, gyvenimo sumaišties, kartais nuo maisto tam, kad kiek galima stipriau susijungti su aukštomis, Dieviškomis vibracijomis. Tuomet nesvarbu ką jis nupieš, bet jo tapytas paveikslas, ar dirbinys neš harmoniją, gydymą, sureguliavimą, pakylėjimą ir t.t.

  Atsivėrimo, tikėjimo metu žmogus susijungia su kito žmogaus informacija per vaizduotę, per kito žmogaus nuotrauką, per guru nuotrauką, per tapytą pakylėto žmogaus paveikslą, dirbinį ir jo organizmas gauna žinią, kaip reikėtų save sureguliuoti, kokio idealo siekti. Nei vienas mes nesame idealai, tačiau nors truputį vienas už kitą esame kažkame ir kažkiek tobulesni ir todėl mums būtina vienas iš kito mokytis ir taip vienas kitą tobulinti. Jei kažkuris žmogus tampa tobulesnis, tai jam būtina tuo tobulumu vienaip ar kitaip dalintis, jo mokyti. Tik taip jis galės toliau tobulėti (toks dėsnis). Jei kažkuris žmogus pradeda sirgti, tai jis gali kreiptis pagalbos tik į tą žmogų, kuris išmoko save sureguliuoti, išmoko save „taisyti“ ir be to pakankamai greitai tai daryti, kad net nespėja susirgti. Čia panašu į tai, kuomet sugenda automobilis, tai galima kreiptis į automobilių meistrą. Tačiau jei žmogus iš pat vaikystės buvo sveikas ir niekuomet nesirgo, tai tuo pačiu jis nebus tas žmogus, kuris mus, mūsų organizmą pamokys kaip pasveikti. Tik sirgę ir gebėję patys pasveikti (ar bent su minimalia medicinos pagalba) žmonės, gali suteikti tinkamą informaciją mūsų biolaukui, mūsų organizmui kaip reikia pasveikti, nes tik tokių žmonių organizmai turi patirties. Sveikų nuo vaikystės organizmai gali suteikti tik energijos, bet ne informacijos kaip pasveikti. Todėl dauguma bioenergetikų savo laiku turėjo patirti tam tikras ligas, tam tikras transformacijas, kad gautų tą „sveikimo“ informaciją. Kai kurie net patyrė klinikinę mirtį, kuri neša pačią stipriausią „sveikimo“ informaciją, nes gyvybei nėra stipresnės „sveikimo“ informacijos, negu pasveikti nuo mirties. Teko bendrauti su mediciną studijuojančiais studentais, tai dalis iš jų, kurie buvo jautrūs ir pastabūs pajuto, kad tik kuo giliau pradeda įsigilinti į tam tikros ligos studijas, tai ja ir „suserga“, nes patiria jos simptomus. Tai nemalonus ir kartais sekinantis procesas, tačiau sąžinigi medicinos studentai tai turi patirti. Tik taip jie pažįsta ligos simptomus iš vidaus, tik taip jie tiksliausiai galės diagnozuoti ligas pas savo pacientų, net nenusiuntę juos tyrimams. Tokiais metodais nuo senų senovės naudojosi gyduoliai, šamanai. Jie savo vidumi jausdavo ir diagnozuodavo ligą. Tuo pat metodu naudojasi ir šiuolaikiniai ekstrasensai – jie įsigyvena į kito žmogaus jausmus, į aplinkos energetiką. Iš vienos pusės tai paprasta, bet be didesnės meilės kiekio, be didesnės Dievo pajautos tai daryti nesaugu. Tai gali sekinti ir sukelti realias ligas.

  Labiau įprastas šių laikų žmonių programavimas yra reklama. Jei dažnai, gražiam pavidale, su tam tikru fonu kartojamas tam tikras vaizdelis per TV, lauko reklamoje, žurnaluose, tai žmogus pradeda tuo tikėti, tas jį pradeda traukti. Kartais šalia gražaus, patrauklaus vaizdelio reklamuojama kažkokia firma, vaistas ar visai su vaizdeliu nesusietas gaminys, tai taip pat veikia žmogų ir pirkdamas tą gaminį žmogus nesuvokia, kad jo užprogramuota pasąmonė susiejo tą gražų reklamos vaizdelį su tuo gaminiu taip stipriai, kad net pritraukė tą žmogų prie to gaminio ir nesąmoningai privertė jį nusipirkti. Psichologų yra nustatyta, kad tarp kažko baugaus, sukrečiančio ir nuostabaus, galima „patalpinti“ bet ką ir žmogaus pasąmonė tą „praris“ be sąmonės „klerko“ kontrolės. Tuo ypač sumaniai naudojasi reklaminių vaizdo klipų kūrėjai, filmų kūrėjai, žinių kūrėjai (būtent žinių kūrėjai, o ne žinių pranešėjai).Deja dauguma žmonių nesidomi savo kūno, sąmonės, jausmų veikla, niuansais ir lengvai save atiduoda (parduoda) tiems, kas domisi ne tik savimi, bet ir kitais, bei kaip iš kitų išgauti naudą. Tik pažinęs save, gali pažinti kitus, kitų stiprias ir silpnas puses. Jei pradėsi nuo kitų pažinimo, tai bus daugybė klaidų ir galimybė lengvai tapti kitų „grobiu“.  Reikia pradėti nuo savęs pažinimo.

  Savęs pažinimą labai svarbu pradėti nuo savo silpnybių pažinimo. Tik pažinus savo silpnybes, galima jas sumažinti ar visai panaikinti ir tuomet bus daugiau stiprybės ir energijos tolimesniam savo pažinimui. Sakykime yra kažkokia silpnybė, potraukis kažkam, negalėjimas, negebėjimas kažkam atsispirti, kas mus sekina, verčia būti priklausomu, atima daug brangaus laiko, jėgų ir pan. Pradėti patartina nuo lengvai pakeičiamų silpnybių. Pavyzdžiui yra silpnybė kažkokiam konkrečiam maisto produktui į kurį pažvelgus jo labai norisi, teka seilės, net jei esame sotūs. Tai jau silpnybė, priklausomumas. Ramioje būsenoje, užsimerkus pagalvokime nuo kada mes tą produktą pamėgome, su kokiu maloniu prisiminimu ar jausmu jis susietas. Tai dažniausiai būna vaikystės prisiminimai. Būna, kad tas produktas susietas su malonia, saugia aplinka, artimaisiais, draugais, o dažnai net su kitais produktais. Jauskime to produkto skonį ir lyginkime su savo prisiminimais. Su kuriais jis sutampa? Gal su tuo, kaip močiutė ar mama tavo vaikystėje gamino tokį pat produktą, ar panašaus skonio produktą. Tuo metu buvo saugu, gera ir tai pasąmonėje susisiejo. Todėl, kai dabar norisi to saugumo ir jaukumo, taip ir traukia prie to skonio, prie to produkto, ar panašaus produkto. Iš tiesų tu nenori šio produkto, o nori saugumo ir jaukumo! Ir tai įsidėmėk visam gyvenimui!  Valgai jo vis daugiau ir daugiau. Kūnas plečiasi, bet saugumo ir jaukumo vis nėra. Tai saviapgaulė ir jos šaknys pasąmonėje. Jei tai suvoki, tai belieka atgauti tą saugumą ir jaukumą ir pasąmonei nereikės tau teikti asociacijos pavyzdį to produkto su saugia būsena. Tuo pačiu ir kūnas nebetuks ir sveikata pagerės. Tuo remiantis galima išnagrinėti daugybę pavyzdžių savyje ar aplinkoje. Pasąmonė neskiria realių įvykių aplinkoje su išmanytais. Jai svarbu kiek atsklidusi informacija sukelia jausmų pačiame organizme. Jai jausmai dideli ir tokie poveikiai kelis kartus kartojasi, tai pasąmonė tokį poveikį užregistruoja ilgam ar net visam laikui. Pavyzdžiui žmogus nuo pat vaikystės puikiai jaučiasi sūpuoklėse, tačiau vieną kartą į gana didelį greitį pasiekusias sūpuokles jis pakliuvo pavalgęs. Nuo to karto net menkiausios sūpuoklės (ar net jų vaizdas), sukelia jame pykinimo jausmą, nesaugumo jausmą. Tai pasąmonė užfiksavo stiprią jausminę programą, kuri nepaliks to žmogaus, kol jis nepripratins savo pasąmonę, kad tai saugu (ištrins seną programą). Tai daroma einant ant lėtų sūpynių kelias valandas nevalgius. Supimosi laikas ilgėja, o greitis turi spartėti. Panašių atvejų daug, vieni iš jų yra refleksinė ar reali alergija. Ji taip pat naikinama tik einant į alergijos šaltinį, bet pradedant nuo silpnesnio ir trumpesnio poveikio. Taip ištrinama sena, refleksinė informacija. Asmeniškai, iš po Indijos patyriau vieną bjauroką alergiją, kurią ir išsigydžiau jau minėtu būdu be jokių vaistų.

   Darant perprogramuojantį eksperimentą su maisto produktais galite patirti  netikėtų pasekmių – jūs nebenorėsite tų produktų, jūsų maisto racionas taps vis labiau paprastesnis, prapuls noras gaminti įmantrius valgius. Jei jūs šeimininkė tai šeimyna gali pradėti maištauti. Tuomet bus sunku suderinti norą nebegaminti, su būtinumu kažkam gaminti tą maistą. Teks gyventi dviejuose režimuose, o tai dar labiau tobulina žmogaus sąmonę. Daug sunkiau jei jus namiškiai terorizuos ir vers valgyti. Tuomet eksperimentas gali sustoti, tačiau patirtis niekur nedings. Susidarius palankioms sąlygoms eksperimentą bus galima atnaujinti. 

  Toliau bus dar įdomiau. Be jokios prievartos savo jausmams, psichikai ir fiziniam kūnui iš jūsų raciono pasitrauks ne tik įmantrūs patiekalai, bet jūs pradėsite nesuprasti kam jie iš viso reikalingi. Po to pasitrauks gyvuliniai produktai, greitai gendantys produktai, grūdų produktai. Liks vaisiai, daržovės ir tai bus savaime suprantama ir normalu (tik jums ir jus suprantantiems). Viduriuose yra pakankamai mikrofaunos (būtent mikrofaunos, o ne mikrofloros, kuri savaime, iš savęs duoda pakankamą baltymų kiekį, jei jūs ne per dažnai valgote). Yra žmonių, kurie gyvena pagal fantastikos dėsnius. Jie retkarčiai vartoja vandenį ir nieko nevalgo. Dalis mitybos jiems tenka iš mikrofaunos, kuri minta iš žarnų paviršiaus natūraliai išsiskiriančiomis gleivėmis. Kita dalis iš plaučių paviršiuje gyvenančių azoto bakterijų veiklos, kurios minta azotu ir suteikia kūnui energijos. Dar viena dalis energijos gaunama iš ląstelių rezonanso su aplinkos elektromagnetiniu spinduliavimu. Dalis energijos gaunama iš magnetinio žemės lauko, bet tam būtina judėti erdvėje. Todėl tokie žmonės būtinai turi judėti ir negali ilgai dirbti sėdimo darbo, ilgai būti vienoje vietoje. Tačiau kalba apie tokią būseną yra atskira. Pradėti mums reikia visų pirma nuo dabartinės būsenos, dabartinio suvokimo ir kol kas nelysti į mums savo protu ir jausmais dar nesuvokiamą sritį.

  Taigi, reikia paimti kažkokį sau patinkantį maistą ir jausti kaip skiriasi burnoje seilės, kaip norisi šio produkto ir su kuo jis susijęs, su kokiu saugumo ir patogumo jausmu. Jei teisingai „pagausite“ tą jausmą, tai to produkto noras staiga pradės mažėti, nustos skirtis seilės. Taip pašalinamos asociacijos to produkto su kažkokiu tai saugumo, komforto, pasitenkinimo jausmu. Taip galima „ištrinti“ daug dirbtinių asociacijų. Tuomet žmogus jausis vis „tuštesnis“, vis daugiau produktų parduotuvėje jam taps „nesuvokiamų“. Tuo pat metu jį atakuos vis nauja reklama, pažįstami, draugai siūlydami vis naujus, „nuostabius“ produktus, daiktus, kurie tiesiog „būtini“ jums, „nepamainomi“. Galimas naujas informacinis užkratas, nes kaip sakoma „tuščia vieta nebūna“. Į jūsų išvalytą vietą, lengvai gali „prilipti“ nauja informacija. Informaciškai „tuščias“ vietas būtina subalansuoti ar įnešti tikrai reikalingos informacijos. Kas sugeba, tai tas vietas tiesiog užblokuoja, „rezervuoja“ būsimai naudingai informacijai. Kaip jau minėjau, kad kuo labiau valysitės informaciškai, tuo didesnis tuštumos jausmas jumyse rasis. Dings apetitas daugumai maisto. Žmonėms, kurie gyvena kaip maisto perdirbimo į „kaką“ fabrikai, tai gali tapti psichologiškai sunku – nes jie nemato gyvenime didesnio malonumo, o prisirišimas prie malonumo tokiems žmonėms labai stiprus. Tačiau ir tą prisirišimą galima perprogramuoti suvokus, pajutus kame čia saugumas. Tuomet prasidės natūralus svorio kritimas. Jis būna tiek storiems, tiek normalaus svorio, tiek kūdiems žmonėms. Natūralu, kad netekus nereikalingų programų, asociacijų netenkama ir dalies kūno. Dabartinėje visuomenėje ypač sunku save perprogramuoti, nes visuomenė paversta vartojimo visuomene. Jei nevartoji ir dar nevartoji intensyviai, tai tu „nereikalingas“ visuomenei. Tai įvyko verslo laisvės, o po to verslo diktato dėka. Verslas reikalauja vartojimo ir kuo labiau vartosi, tuo labiau reikalingas būsi verslui. Verslui svarbu ne kiek tu uždirbi, o kiek suvartoji. Jei tu taupai savo pinigėlius, tai netinka verslui – tu turi skolintis ir tuomet būsi tinkamas verslui, nes būsi „parištas“ dar intensyvesniam vartojimui. Todėl visos vakarų šalys gerokai daugiau prasiskolinusios bankams, verslui, palyginus su kitomis šalimis.  Tačiau grįžkime prie savo perprogramavimo.

  Svarbu nepabūgti savo svorio kritimo, nepabūgti natūralaus nenoro valgyti jau įprasto maisto, nepabūgti jei pajusite pykinimą, ar kitokį maisto atmetimą iš organizmo pusės dar jo net neparagavę, o tik pamatę, užuodę ir pan. Tai įsijungė organizmo padidintas jautrumas, jūsų ekstrasensorinė jautra paaštrėjo. Būtina nepabūgti, kad „netenkate“ dalies pažįstamų, ar „draugų“. Visa kas netikra nubyrės. Atsiras nereikalingumo visuomenei jausmas, nežinojimas kuo užsiimti, kas teiktų malonumą ir nebūtų prievole. Visa tai bus, kol po truputį ir vis labiau jūsų gyvenime versis tiesa, naujas suvokimas, nauji pojūčiai. Didės vieningumo jausmas, aštrės pojūčiai, atsiras naujos galios. Vienam tai praeiti sunku ir galima tik tikinčiam, valingam žmogui ir perdėtai nesupančiotam artimųjų. Todėl paprastai tokie žmonės jungiasi į grupes ir taip palaiko vienas kitą, kol pakankamai sustiprėja. Labai svarbu suvokti, kad stipriausiai visuomenės informacija ir energetika iškraipoma per informacines priemones, todėl ypač išsivalymo metu būtina jų vengti, abejoti ta informacija. Reikia vengti ir informaciškai užterštų žmonių, kurie jausmingai perša savo informacinę taršą per niekinimą, apkalbas, žeminimą, savo nuomonės piršimą. Vengti ligonių, nes savyje pajusite jų bėdas, o tai ne tik, kad nemalonu, bet ir sekina. Išsivalymo metas gana sunkus ir geriausia tai daryti esant maksimaliai palankiomis aplinkos sąlygomis. Geriausia vasarą, neapkrauti daugybę darbų, neįpareigoti aplinkinių ir pan. Idealių sąlygų niekuomet nebus ir nuo kažko reikia pradėti. Kai kurie pradeda net labai nepalankiu metu ir vėlyvą rudenį, nes tuo metu tai nusprendė jų organizmas (būna toks pojūtis, kai ateina jausmas ir tuomet laikas, ar vieta yra  nesvarbu).  

 Suvokiant žmonių programavimą būtina suvokti žydų kultūrą, vieną iš jų Knygų, mūsų vadinamą senuoju testamentu, Bibliją, Torą. Sakoma, kad istorija yra iš toros pavadinimo kildinta ( is-torija ). Žydai maistą siekia valgyti košerinį. O kas tai? Ar daug kas žino, kad košerinis maistas, tai „švarus“ nuo tam tikrų informacijų maistas. Jie ne tik indus, bet ir įrankius skirtingam maistui naudoja skirtingus. Mes žydams informaciškai esame nekošeriniai ir tuo pačiu brokuoti. Visa žydų religija ir kultūra, tai siekis save informaciškai sureikšminti ir iškelti virš kitų tautų, gauti kitų tautų žemes ir turtus. Paskaitykite atidžiai senajį testamentą ir suvoksite. Tik nepamirškite, kad šioje knygoje ne tik svarbi informacija apie žydus, bet ir programuojanti ne tik žydus, bet ir bet kuriuos tą knygą skaitančius. Tai senovės žmonių vienas iš programavimo knygų. Kaip sakoma „kramtyk ką valgai (o ne ryk), nuryk tik pajutęs tikrą skonį ( o tam reikia laiko ir gero sukramtymo), įsisavink tik pajutęs naudą (nes kitaip apsinuodysi, o nuodai tai ilgam)“.

 Labai svarbu pridėti tokią pastabą. Susiliečiant su informacija iš išorės, jūs būtinai susiliečiate su ją skleidžiančiu ar perduodančiu žmogumi. Jei jūs norite tą informaciją pažinti giliau ar rimtai dirbti su ja, būtina daugiau žinoti apie perduodančio jums šią informaciją žmogaus santykį su Dievu ( ar jis tikintis, žinatis apie Dievo buvimą, ar tik dėvintis kaukę ), to žmogaus moralines vertybes, gyvenimo būdą ir pan. Deja daug žmonių tuomet nusprendžia nebekreipti dėmesio į to žmogaus skleidžiamą informaciją, nes pamato, kad jis viso labo žmogus, kas jis ir kakoja ir sysioja ir valgo, kad jis turi savo klaidų, netobulumų, kad jis viso labo tik iš Lietuvos, o ne Indijos, ar amerikos ir pagaliau jis neDievas. Tereikia vieno dalyko – pakoreguoti  priimamą informaciją atsižvelgiant į perduodančio šią informaciją žmogaus pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, moralę, santykį su Dievu. Taip pat reikėtų elgtis ir susiliečiant su įvairių dvasinių judėjimų skleidžiama informacija. Svarbiausia tai netapti priklausomu nei nuo žmonių grupių, nei nuo paskiro žmogaus teikiamos informacijos. Tam būtina ugdyti ir savo pajautą, savo gebėjimą gauti tik jums reikalingą informaciją. Savarankiškumas dar niekam nepakenkė.

  Bet kokia informacija jus vienaip ar kitaip programuoja. Svarbu išsiaiškinti kam. Ar ji jus programuoja gilesniam Dievo pažinimui, didesniam nepriklausomumui, savarankiškumui, didina jūsų gabumus, stabilumą, pasitikėjimą savimi... ??? O gal ta informacija jus daro priklausomą, sukelia baimes, daro nesaugų, išnaudoja jus ir jūsų šeimą, gal ji skatina atsiduoti šiam pasauliui ar bėgti nuo jo... ??? Yra toks pastebėjimas – pasitikėk, bet patikrink. Tam ir yra duota sąmonė, ego, kuris ir kontroliuoja informacijos srautus kaip geras klerkas, funkcionierius. Aišku yra blogai, kai jis tai daro perdėtai ir paraidžiui. Tam ir būtinas žvilgsnis iš šalies į save, į savo mintis, jausmus, elgesį. Tam ir reikalinga pašalinio, nesuinteresuoto savęs stebėjimo būsena. Tik toje, nesuinteresuotoje  būsenoje galima pastebėti savo sąmonės klaidas, perdėtus sprendimus ir jas koreguoti.

 Išvados: į bet kokią informaciją žvelk iš šalies, stebėk kur ji nukreipta ir kam neša naudą; ar ji suderinama su gyvybe. Svarbu tinkamai priimti teikiamą informaciją, tinkamai ją perdirbti ir tinkamai pritaikyti sau, nes bet kokioje informacijoje yra ir perduodančio ją žmogaus, ar žmonių grupės dalis. Svarbu pajusti kam jus programuoja informacija su kuria susiliečiate (net kas dieną) – stabilumui, savarankiškumui, Dievo pažinimui, o gal ji siekia jus padaryti priklausomais, pilnais baimių ir nepasitikėjimo, išnaudojamais, arba perkrauti jūsų sąmone, kad nebesiorientuotumėte informacijos sraute? Ribok informacijos srautą ir tikrink. Tai geriausia pavyksta iš pašalinio, nesuinteresuoto stebėtojo pozicijos.