RELIGIJA, TIKĖJIMAS AR PAŽINIMAS

 Toks kasdienis, nekasdienis klausimas, kaip religija ir tikėjimas. Absoliuti dauguma žmonių net nemąsto apie tai, o kaip biorobotai atlieka tam tikrus veiksmus ir operuoja knyginėmis „žiniomis“, arba tipo šventųjų tėvelių išsireiškimais. Žmonių ant tiek trumpas gyvenimas, kad jie „nespėja“ pamąstyti apie tai, kad jie pasaulio pažinimo procese ir bet kokia religija ar tikėjimas tik stabdo tą pažinimo procesą. Pažinimas nepažinto dar buvo pavadintas mokslu, kuris deja, religijos pavyzdžiu, ar jos įtakoje kuria savo, tipo nepajudinamas žinias ir tuo stabdo savo pagrindinį variklį – pasaulio pažinimą, toks, koks jis yra. Pažinimas neturi rėmų. Religija ir tikėjimas pažinimą talpina į vienokius ar kitokius rėmus. Mokslas tą daro ne taip masiškai, bet daro ir tai susiję su pačių mokslininkų asmenybėmis, jų nauda, mokslo įstaigų gyvavimu ir nauda. Dabartyje mes akivaizdžiai matome, kaip perkami mokslininkai, kurie daro vienokius ar kitokius „mokslinius“ pareiškimus, naudingus valdžiai, transnacionalinėms korporacijoms. Moksliniai išradimai ir atradimai, tampa vis pavojingesni žmonijai, nes sukuria vis labiau kontroliuojančia priemones tos žmonijos, nekalbant apie masines naikinimo priemones. Pats mokslas nė prie ko. Visa tai vyksta tik dėl socialinės sistemos, kurioje svarbiausia yra nauda, pelnas, žmonių masių valdymas ir išnaudojimas. O dabartinė socialinė sistema mums žinoma kaip kapitalizmas, kuris tampa transnacionaliniu ir visa apimančiu. Šioje sistemoje žmogus žmogui priešas ir žmogus naudojasi žmogumi, gamta, jos ištekliais, savęs neribodamas, dėl savo malonumų. Visa tai veda į lėtą išsigimimą ir susinaikinimą. Ne veltui religija baugina pasaulio pabaiga.

 Dabar panagrinėkime pačią religiją. Kadangi gyvename Lietuvoje, tai žvilgtelėkime į Lietuvos istoriją. Aišku ji iškraipyta ir iš esmės rašyta lenkų, bei vokiečių, daug kas nuslėpta, bet ir iš to kas yra galima padaryti tam tikras išvadas. Tereikia sąžiningai naudotis logika. Jei pažvelgsime į oficialiai pateiktą Lietuvos plėtimosi ir susitraukimo žemėlapį, tai aiškiai matoma koreliacija, tarp Lietuvos apkrištyjimo ir jos teritorijų mažėjimo. Lietuvos teritorijos plėtėsi nuo 1230m., iki 1377m. Tai yra per 147 metus Lietuva išsiplėtė iki Juodosios jūros. Kokios priežastys viso to buvo nėra tikslu. Pagal oficialią istoriją tos žemės buvo nualintos mongolų-totorių, nors mongolai apie tai nieko nežinojo, kol jiems apie tai nepasakė oficialūs istorikai. Pagal kitus, archeologų pastebėjimus, tai buvo katastrofos pasekmės, kurios metu didžiulės potvynio bangos, iš šiaurės, nuplovė didelę, šiaurinę Eurazijos dalį. Žmonių liko mažai ir žemės buvo gana tuščios. Tipo imk nenoriu. Todėl lietuviai gana lengvai ir palyginus greitai nužygiavo iki Juodosios jūros. Aišku su laiku žmonių skaičius Rusijoje augo ir jie pradėjo atsiiminėti savo žemes, bet tai jau kitas klausimas.

 Mindaugas, dėl karo pavojaus su Livonija, 1253m., apsikrikštija ir tampa Lietuvos karaliumi. Tačiau po 7 metų vėl sugrįžta prie protėvių tikėjimo. Vien iš to, vienintelio atvejo bet koks žmogus turi padaryti loginę išvadą, kad to meto didikai, religiją keisdavo kaip kojines, tiesiog persimaudami ore, jei tai jiems naudinga. O tokių atvejų istorijoje begalės. Ir vien dabartinėje istorijoje, kuri vyko aplink mus, mes galime matyti begales tokių realių atvejų. 1386m., Algirdo sūnus Jogaila apsikrikštyja ir tampa Lenkijos karaliumi. Tai gudrus lenkų politinis žingsnis, po kurio Lietuvos teritorija pradėjo mažėti ir dideliais kąsniais atiteko Lenkijai. Jau po metų, Jogaila atvyksta į Lietuvą ir 1387 metais pradeda Lietuvos krikštą. Naikinamos šventos giraitės, žudomi žalčiai. Vilniuje sunaikina romovę, užgesina aukurą ir toje vietoje stato Vilniaus katedrą, nes žino, kad žmonės šią vietą laiko šventa ir iš įpročio eis ton vieton. Gudrus psichologinis žingsnis, vadinamas manipuliacija. Būtent tokių manipuliacijų dėka, visos tautos šventės „keistai“ sutampa su religinėmis šventėmis ( taip yra ir kitose tautose). Visur, kur tik įmanoma, prie tautinių švenčių buvo prikabintas vienas ar kitas religinis personažas, su kurio asmenybe ir siejamos šventės. Akylas tai mato, aklas net nemąsto ir lieka gyventi apgaulėje. Beje Jogaila į Lietuvą atvežė lenkiškų drabužių (ir į ką tai panašu). Liepė lietuviams juos dėvėti. Taip prasidėjo pirmasis masių nutautinimas, sulenkinimas. Po to tapo mada kalbėti lenkiškai, kuo pirmiausia „susirgo“ valdžia, bajorija. 1389m., popiežius Lietuvą. Labai jau skubiai viskas buvo daroma?! Beje Žemaitijos krikštas, prasidėjo po Žalgirio mūšio ir Žemaitijos atgavimo Lietuvos globon. Tuomet pradėjau jau ir žemaičius skersti, naikinti jų giraites, aukurus. Į Lietuvą, XVIa., atvykęs jėzuitų ordinas, galutinai „išvalė“ šalį nuo vietinės religijos ir užsiėmė vietinių gyventojų masiniu perprogramavimu į katalikybę. Ir tai tik trumpai, ką turi kiekvienas lietuvis žinoti apie religinius žaidimus, kurių pasekoje buvo žudomi lietuviai, silpninama šalis. Vien tik tai turi sukelti abej0nių dėl religijos.

 Dabar pakalbėkime apie tai kas vyksta dabartinėje religijoje šalia mūsų. Norint stebėti religijos įtaką žmonėms ir kaip ji veikia, reikia turėti bent dalį logiško proto. Jei eidami į bažnyčią jūs bent kiek sugebate likti žiūrovu, tai aiškiai galite pamatyti ten vykstantį spektaklį. Į vaidinimą įjungiami ir žiūrovai. Atliekami tam tikri veiksmai, vadinami apeigomis, bet tai tik daiktų kilnojimas, tekstų skaitymas, fiziniai kūno judesiai ir tiek. Aplink sukurta vaidybinė aplinka su statulomis, paveikslais. Kuo toliau nuo kaimo, tuo labiau mistinė aplinka sukuriama bažnyčiose. Visa tai sureikšminama iki absoliutaus nekritiškumo. Patys žiūrovai yra ir vaidinimo dalyviai. Jei bent kas iš atėjusių žiūrovų sukritikuotų jų vaidinimą, tai tuo būtų pasmerktas ir išprašytas ne tiek vaidybos režisierių, kiek pačių žiūrovų-dalyvių. Kuo labiau į šią balą yra įklimpęs žiūrovas-dalyvis, tuo labiau ir gyvenimiškoje aplinkoje jis psichologiškai ar net fiziškai atakuoja visus „bedievius“. Žiūrovai-dalyviai, tai užprogramuoti biorobotai, kurie pilni tam tikrų, refleksinių programų, baimių ir jie kitaip net nesugeba galvoti ar veikti. Taip visuomenėje, nuo pat vaikystės programuojamos baimės. Pavyzdžiui baimė, kad nekrikštyti vaikai gali susirgti, ar atsitiks nelaimės, yra nesaugūs ar panašiai. Ypač baimingos yra mamos ir jos, vedamos baimių, skuba krikštyti savo vaikus, kabinti ant vaikų kaklo kryželius ar pan. Nuo pat mažumės vaikai vedami į bažnyčias, mato tėvų baimių ir nuolankumo prieš religiją gyvus pavyzdžius. Mokomi taip elgtis, kaip reikalauja religija. Reguliariai mato bažnyčioje vykstančius religinius vaidinimus ir taip užprogramuojami visam gyvenimui. Po to jau jie programuos savo vaikus. Taip vaikai, nuo pat vaikystės programuojami religijai, programuojami bijoti, paklusti ir būti nuolankiais nežinia kam. Dar keletas iš pavyzdžių, tai tuoktuvės bažnyčioje, be kurių atseit nelaimina Dievas. Ir religingi jaunieji, ar bent vienas iš jų, jei nesusėjo charakteriai ir šeimoje vyksta dažnas psichologinis ar net fizinis smurtas, tiesiog nuolankiai neša tą kryželį, kaip jie sako. Atseit Dievas tokį likimą davė. Bijo skirtis, bijo būti pasmerkti bažnyčios ar net Dievo. Dar vienas baimės pavyzdys, tai mirti be palaiminimo kunigo, kuris ateina pas silpną ligonį, ar būti palaidotam be kunigo. O čia dar ir mišių užpirkimas bei panašūs dalykėliai. Iš to galima padaryti loginę išvadą, kad vienas iš religijos pagrindų yra baimės. Bet vienų baimių programavimas sukuria galimybę ir kitoms baimėms rastis, rezonanso būdu. Užprogramuotas nuolankumas ir baimės patogūs bet kokiai valdžiai ar bet kokiems okupantams. Nuolankų, bijantį žmogų lengva valdyti, lengva jam kelti mokesčius, nes religija pataria kentėti, būti nuolankiam, rojuje bus viskas kompensuota, ar panašiomis pasakomis, kuriomis programuojamos žmonių masės.

 Baimės, nuolankumas, susitaikymas stabdo žmonijos vystymąsi, tobulėjimą, daro ją inertišką, stabdo pažinimą. Bent paviršutiniškai panagrinėkime Bibliją. Dar paauglystėje ją kažkiek paskaitinėdavau, bet visą perskaičiau būdamas antro kurso studentu. Labai daug prieštaravimų, nelogiškumų, apgaulių ir naudos vienai iš tautų joje tiesiog prožektoriumi šviečia, o religingi žmonės net nekreipia į tai dėmesio? Pakalbėjus su jais, net iš įvairių krikščioniškų krypčių ir vadinamų krikščioniškų sektų, jie į tuos nelogiškumus net nenori kreipti dėmesio, nes tai Dievo žodis ir kritikuoti ar logiškai nagrinėti Jo žodžius nevalia. Ot blemba, ir vėl baimės. Pažvelgus į biblinius skaitymus, kurie vyksta, tai matome, kad nagrinėjimas vyksta, bet tik leistinuose rėmuose ir į vienus vartus, naudingus religijai ir jos sustiprinimui. Paimsiu kelis momentus į kuriuos atkreipiau dėmesį skaitydamas Bibliją. Pirmas momentas vos ne pradžioje. Tai momentas, kuomet Ievą su Adomu kūrėjas išvaro iš rojaus į Žemę. Visų pirma genetika sako, kad daugintis seserims su broliais tai išsigimimas. Visų antra, Biblijoje minima, kad Žemėje jau buvo žmonės?! Būtent todėl Adomo ir Ievos palikuonys neišsigimė, nes galėjau daugintis su kitais žmonėmis. Kitas klausimas, jei tas kūrėjas, genetinėmis manipuliacijomis sukūrė Ievą su Adomu, o Žemėje jau buvo žmonių, tai buvo ir kiti kūrėjai kurie sukūrė kitus žmones? Išvada, kad kūrėjų, arba aukštesnio techninio išsivystymo ateivių buvo daugiau ir jie ne tik kūrė, bet ir matyt tarpusavyje kariavo. Iš čia priminimas apie Graikų dievų karaliją, kur Dzeusas buvo tipo karalius, o kiti dievai, ar ateiviai ir nepėsti. Pešėsi tarpusavyje, kariavo, sangulavo ir su žmonėmis, iš kurių gimdavo pusdieviai, tipo Heraklis ir kiti. Dievų ar ateivių kūrybos, statinių ir karo pasekmių randama Žemėje. Ypač daug išlikusių, dabartinių civilizacijų nesunaikintų, randama Pietų Amerikoje, Azijoje ir kitų tolimų „užkampių“. Dar atkreipiau dėmesį į vadinamą žydų tautos bėgimą iš Egipto „vergovės“. O ar vergovėje jie ten gyveno, tai tik biblijoje parašyta, o kaip iš tikrųjų tai nežinia. Tam tikras išvadas galima padaryti iš ten parašytų nelogiškų momentų, iš kurių išvados visai kitokios, nei mums pateikiamos. Pavyzdžiui žydai tarnavo Egipto valdžiai ir turėjo priėjimą prie įvairių žinių. Vien ligų, skėrių užleidimas, pirmagimių mirtis (ne žydų), jau daug ką pasako apie žydų dievą, kad jis žiaurus žudikas ir nelaimių bei kančių nešėjas. Jei dabar taip pasielgtų bet kurios šalies vadovas, tai koks širšulys sukiltų dėl žmonių teisių pažeidimų!!! Ir žmonės, skaitantys Bibliją to nenori matyti ir analizuoti. Atseit taip galima, nes tai Dievas. Blyn, kur logika? Po to, išeidami iš Egipto žydai pagrobė iš Egipto kažką svarbaus, nes kitaip Egiptiečių kariuomenė nebūtų žydų persekiojusi. Paskaičius, matome, kad prieš žydų karavaną persiskyrė jūra, kad jie galėtų patekti į kitą krantą. Tai labiau panašu į ateivių, labiau technikoje pažengusių, tam tikros technikos panaudojimą. Ir čia vėl žydų dievas prasisuko, o gal tas artefaktas, kurį nešėsi žydai šiuo atveju ir buvo panaudotas? Galima mastyti įvairiai, bet esmė, kad žydai kažką svarbaus pavogė iš Egipto. Po to žydai tąsėsi po dykumą, veik 40 metų? Kodėl? Logika sako tam, kad maksimaliai išmirtų praeities kartos, kurios išvyko iš Egipto ir užaugtų jaunikliai, kuriuos užprogramuoti išskirtinumui. Po to, tie žydai atvyko į pakrantę, kur atseit jiems dievas paruošė turtingą žemę. Blyn. O kas sakė, kad turtingos žemės būna tuščios? Va būtent, kad žydai užpuolė tų žemių gyventojus ir juos naikino krūvomis. Biblijoje gi minima, kad naikink bet kokį svetimtautį ir jų vaikus naikink. Tai yra jokio gailesčio ir išlaikyti „švarią“ žydų tautą, nuo kitų genetikos intarpų. Beje ortodoksų žydų raštuose paminėta, kad jei žydas „permiega“ su ne žydaite, tai ta turi būti sunaikinta. Biblijoje minima, kad jei žydai laikysis visų savo dievo nurodymų, tai jiems atiteks gojų žemės, karalių turtai ir panašiai. Tuo remdamiesi žydai, be sąžinės graužaties, apgaudinėja, naudojasi svetimtaučiais. Vien Biblinės istorijos, apie savo dukrų, seserų ar net žmonų pakišimą po karaliai, svarbiais valdžioje vyrais jau daug ką pasako, nes po to žydai įeina į valdančiųjų gretas ir naudojasi jų turtais, žiniomis, valdžia. Istorinių pavyzdžių begalės. Gal dėl to daug kartų, ypač Europoje, žydai buvo tremiami, iškraustomi ar net žudomi. Pasekmės be veiksmo nebūna, vadinasi tam tikri žydų tautos bruožai, kitas tautas taip įtakojo, kad jos neapsikentė. Labiausiai tolerantiška tauta žydams pasirodė esanti Rusija. Gal todėl žydai taip sėkmingai suvadovavo revoliucijai ir jų, valdančiose, milicijos, bei raudonosios armijos struktūrose buvo gausu, tiesiog neadekvačiai gausu. Jų dėka masiškai buvo naikinami ne tik rusų, bet ir kitų tautų elitas, tiesiog darbštūs žmonės, kurie turėjo sukaupę turtų. Kuomet elitas sunaikinamas ir į valdžią ateina menko protinio suvokimo, dažnai godūs ir savanaudžiai žmonės, tai jie nesiskaito su priemonėmis savo valdžiai išlaikyti. Aišku nereikia pamiršti, kad žydai nėra vienalytė tauta ir savus jie skirsto į 13 rūšių, iš kurių ne visi yra „šventi“ ir ne visi verti jų dievo. Iš čia jie lengvai aukoja „nešventus“ žydus, kad kiršinti tautas, visuomenę, žmones. Dar viena pastaba iš Biblijos, kuri gerai žinoma, tai jog žydas žydui pinigą skolina be procentų, o jei žydas skolina pinigus svetimtaučiui, tai yra gojui, tai jau už procentus. Tai yra tiesioginis biblijinis nurodymas, kad būtina naudotis kitataučiais. Biblijoje, raudonu siūlu išryškėja vienos tautos, žydų tautos svarba, jų išskirtinumas ir visų kitų tautų, gojų menkumas.

 Aišku dar yra vadinamas Naujasis testamentas, kuris užglaisto Senojo testamento aštrius kampus. Bet klausimas, o kodėl tai sujungta į vieną, jei jau Naujasis toks geras ir „pateptas“ vadinama Kristaus „auka“? Ar ne teisingiau būtų atmesti senąjį, „akis už akį“ testamentą ir palikti naująjį? Bet va ne. Tipo Kristus buvo žydas ir buvo geras, išgelbėtojas gojams, ir žydų dievo vaikas. Tačiau nagrinėjant Naująjį testamentą matoma, kad vadinamas kristus atėjo gelbėti ne gojų, o pačių žydų, nuo jų egoizmo, susireikšminimo, savinaudos ir t.t. Ir tas žmogus, pavadintas Kristumi, visai nesidomėjo svetimtaučių sielų gelbėjimu, tad koks mūsų reikalas dėl žydų problemų? Bet va ne. Valdantieji nusprendė, kad žmonių masių valdymui ta religija gera ir paskleidė po pasaulį, visų pirma krauju ir ugnimi, po to apgaulėmis ir papirkinėjimais. Jei kiekvienas iš mūsų pamąstytų būtent taip, kad „žydai, pasiimkit savo religiją, savo knygas, savo kristus ir kitas pasakas sau ir neterškit mūsų protų ir jausmų apgaulėmis“, tai atsirastų daug laisvų savo vidumi žmonių. Daug baimių, susikaustymų, apgaulingų idėjų ar panašiai, tiesiog savaime subyrėtų. Tereikia pasakyti, kad Biblijinė religija svetima, krauju, apgaulėmis įpiršta mūsų protėviams ir mes galima tai ištaisyti. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs. Baimių bus, nes tos programos, kurios yra mumyse, mus taip lengvai nepaleis. Tai kažkiek panašu į alkoholio, rūkymo ar vaistų priklausomybę turinčio žmogaus problemas, kuomet jis jų atsisako. Gali atrodyti, kad nežinia kas su tavimi darosi. Būtent taip veikia energoinformacinės struktūros, kurios įsitvirtina mumyse.

 Energoinformacinės struktūros susikuria mūsų minčių, jausmų dėka. Apie ką mastome, ką jaučiame, tą nesąmoningai kuriame. Jei į tai dar įpiname fizinius veiksmus, ritualus, tai tos struktūros įsipina ir į mūsų sąmonę, o dar blogiau jei net į pasąmonę. Tuomet, jei mes nebeatliekame tų ritualų, nemąstome tinkama linkme, nekalbame apie tai su kitais, tinkame linkme, tai pasąmonė mumyse pažadina baimes, sukelia jausminį, minčių ir net kūno diskomfortą. Iš to ištrūkti tampa nelengva, o kai kam gal net neįmanoma. Kuo jausmingesnis žmogus, o tai paprastai yra moterys, tuo sunkiau nuo įvairių, tai pat ir religinių, priklausomybių atitrūkti. Todėl, nors ir atrodo paprasta, bet nuo religinės energoinformacinės struktūros nėra lengva atitrūkti. Pasąmonė gali pradėti net griauti minčių, jausmų ar net kūno struktūras, žmogus gali rimtai susirgti. Tačiau kito kelio, kaip religinių programų griovimas savyje, tiesiog nėra. Galima nebent sulėtinti šį procesą, vis labiau atsitolinant nuo dalyvavimo religijoje, vis rečiau vaikštant į bažnyčią, vis rečiau apie tai galvojant. Iš esmės tai moterų kelias, vyrai tai gali mesti gan greitai, vos ne su diena. Vyrai ir kitas priklausomybes gali greit numesti, nes jie labiau vadovaujasi protu nei emocijomis, o priklausomybės visų pirma tai emocinė sritis.

 Po religijos atsikratymo yra būtinas pažinimo procesas. Jis gal būt turi būti net lygiagretus atsisakymo nuo religijos procesui. Pažinimas susijęs su tuo ką mes jaučiame, kas nepažinto ir mokslo neprašyto vyksta aplink mus ir mumyse ir ką privatizavo religija. Tai yra ką religija vadina Dievu, angelais, velniais ir visokios kitos esybės. Kad yra kažkokios energoinformacinės esybės, kurios yra aplink mus ir veikia mus, manau yra nemažai žmonių, kurie tuo įsitikino. Dauguma tų esybių mes sukuriame savo emocijų ir minčių dėka ir maitiname savo emocijomis. Yra esybių, kurios tarsi be šeimininkų, skraido ir maitinasi atsitiktiniais žmonėmis. Yra esybių, kurios sukuria situacijas, kuriose žmonės spinduliuoja neigiamas ar teigiamas emocijas, kurios toms esybėms yra maistas. Yra esybių, kurios kuria ilgalaikes situacijas, likimą ir tuo pačiu sukuria sau maisto šaltinius ilgam laikui. Tokioms esybėms labai lengvas grobis yra nuolankūs, paklusnūs žmonės. Religinės energoinformacinės struktūros yra vienos iš jų. Mums reikia tai pažinti ir mokėti tuo protingai naudotis. Šiuo metu mes tai sąmoningai ar nesąmoningai atidavėme religijos sričiai, raganavimo, būrimo sritims. Na dar parapsichologija, chiromantija, astrologija kažkiek bando tyrinėti tas, nepažintas sritis, bet gana paviršutiniškai, be plačių tyrimų. Tai daugiau naudojimasis, pinigų „kalimas“ iš to kas yra o ne tyrimai. Linkiu visiems tapti laisviems nuo priklausomybių kuo maksimaliau. Linkiu siekti pažinimo energoinformacinėje srityje. Stebėti savo mintis, jausmus, jų sąveiką tarpusavyje, įtaką kūnui, veiksmams ir jų pasekmėms. Stebėti kaip tas vyksta su kitais, aplinkoje ir t.t. Iš to daryti išvadas ir toliau laisvėti, plėsti pasaulėžiūrą, tobulėti. Kuo daugiau bus tokių žmonių, tuo labiau keisis visuomenė, kurioje bus vis mažiau baimių, mistikos, nesaugumo jausmo ir vis daugiau atvirumo, suvokimo, tarpusavio ryšių sąmoningo supratimo, savitarpio besąlyginės pagalbos. Tuomet ir bus iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius. Beje, gebėjimai, kurie vystomi tik dėl materialinės naudos, sunyksta, o gebėjimai, kurių vaisiais dalinamasi, tik auga.