REZULTATAI

 Bet koks mokslas, darbas, siekis, svajonė anksčiau ar vėliau subrandina savo vaisius, kurie vadinami REZULTATU. Darbas su bioenergetika, meditacijomis taip pat turi savo rezultatus, kurie atsiskleidžia etapais. Rezultatas priklauso tik ir tik nuo besimokančio, dirbančio, siekiančio. Kažkiek tai priklauso ir nuo meistro, nuo mokytojo, kuris moko kaip visa tai atlikti greičiau, tiksliau, patikrina tarpinius rezultatus. Tačiau galutiniai pasiekimai yra tik pačio žmogaus asmeninis pasiekimas, jo energija, jo tam skirtas laikas.

 Labai daug užsiimančių bioenergetika, meditacijomis, kvėpavimo pratimais, joga ir pan. (kaip ir bet kur), nepasiekia to, apie ką svajojo, tikėjosi. Visa tai tik dėl pačio žmogaus mažų pastangų, mažai skirto laiko, netikslingai išbarstytos energijos. Tačiau būna, kad žmogus užsidega perdėtai dideliu entuziazmu ir nori įgyti viską „čia ir dabar“. Gaunasi didelis bumt iš patrankos į žvirblius, o pasiekimai maži. Viskam reikia ne tik energijos, bet ir laiko. Jei procesui neskiri energijos, savo dėmesio, savo veiksmo tai procesas nevyksta, kad ir kiek LAIKO tam skirtumei. Jei procesui neskiri laiko, o daug ENERGIJOS, tai greičiau sugriausi, o ne sukursi, išseksi ir neturėsi jėgų tolimesniam procesui. Tik griovimas reikalauja daug energijos ir mažai laiko. Statymas, kūrimas reikalauja daugiau, o kartais labai daug laiko, bet mažai energijos, tačiau ji turi tekėti pastoviai (tai daugiau tai mažiau). Kiek daug žmonių, kurie skyrė daug energijos ir laiko, bet nepriėję prie tikslo, prie REZULTATO, pavargo, nusprendė, kad tai nepasiekiama, kad jiems svarbiau buitiniai, kasdieniniai dalykai (kurių niekuomet neįmanoma visiškai sutvarkyti). Yra tokia patarlė apie šokinėjančias rupkes ar varles stiklainyje su grietine. Viena pašokinėjo ir nuskendo, o kita šokinėjo kol suplakė sviestą ir iššoko iš stiklainio. Kiekvienas mes plakame savo sviestą kas dieną ir tokių stiklainių gana daug tame gyvenime.

  Jei bioenergetiko, jogo, Reiki mokytojo ir pan. mokinys(mokinė) skundžiasi, kad jam(jai) sunku, kad nesiseka, dėl smulkmenų vis tardo bendramokslius, mokytoją, nori rezultatų tuoj pat, nori pasveikti, gydyti kitus tuoj pat, nori mokyti kitus tuoj pat, nori, kad jo(jos) gyvenimas stebuklingai susitvarkytų tuoj pat, kad turėtų draugų „krūvas“, sveikatos „vežimus“, turtų iki debesų ir t.t., iš tiesų tai VARTOTOJAS. Toks žmogus nenori keistis, tingi dirbti kas dieną su savo problemomis, spręsti jas ne tik savo sąmonėje, bet ir realiame gyvenime pats(pati), nesugeba ir nenori atleisti savo „skriaudėjams“ ir žengti toliau, nesugeba ir nenori atsikratyti savo priklausomybių (persivalgymas, rūkymas, alkoholis, narkotizuojančios medžiagos ir reginiai, bei „muzika“) ir t.t. VARTOTOJAS gydomas netektimis, ligomis, pažeminimu, nesėkmėmis ir kt. Idealų nėra, bet tai ne pasiteisinimas besimokantiems dvasinių dalykų, bioenergetikos ir pan. Visi mes kelyje būtent į idealą ir tas kelias niekuomet nesibaigs. Tuo ir įdomus tas kelias, nes pakeliui mes pažįstame save, aplinkinius, pasaulį. Jei mes jaučiamės apsikrėtę „vartotojiškumu“, tai būtina nuo to gydytis, bet pirma reikia tai suvokti ir įvardinti. Tik tuomet galimi pokyčiai ar planai kaip tai išeiti iš tos zonos. Man ne kartą teko traukti save iš tos zonos, nes būna tai įtraukia nepastebimai per draugus, artimuosius. Svarbu laiku pajusti, kad kažkas sieloje ne taip. 

  Kokie gi turi būti tie rezultatai asmeninio bioenergetinio darbo su savimi. Visų pirma tai pagerėjusi sveikata ar net visai išspręstos sveikatos problemos ir tolimesnis palaikymas. Antra, tai priklausomybių atsikratymas.  Tai gali būti rūkymas, persivalgymas, narkotinės medžiagos, priklausomybė nuo TV (tam tikros laidos, serialai, sporto sirgalizmas, politikieriavimas), priklausomybė nuo kompiuterių ir žaidimų su jais, priklausomybės nuo žmonių (kurie reikalingi, kuriems jūs reikalingi dėl abipusio išnaudojimo) ir visa kas susiję be ko gyventi jūs „negalėtumėte“. Patikrinti savo priklausomybes galima paprastai. Tereikia kažkuriam tai laikui atsiriboti nuo jų ir jei pajusite diskomfortą, nervingumą, traukulius, nesusivaldymą, augantį agresyvumą, proto praradimą, tai ir yra priklausomybių požymiai didėjimo tvarka. Žmogus gali žiūrėti TV, naudotis kompiuteriais, vykti žvejoti ar medžioti, bet jei kažkurį laiką to nedaro ir jaučia vis didėjantį, nevaldomą diskomfortą, augantį agresyvumą, tai ir yra priklausomybė, o ne malonus laiko praleidimas ar bendravimo priemonė. Vieną pomėgį puikiai galima pakeisti kitu, atrasti naujus pomėgiu neprisirišant visam gyvenimui prie vieno pomėgio. Nelaisvas žmogus yra agresyvus ir jo požiūris siauras. Nelaisvas žmogus netenka daug energijos ir laiko tam pomėgiui, ar keliems pomėgiams, kurie teikia malonumą, bet neugdo, nelavina. Tai tik malonumo siekimas. Pavyzdžiui priklausomybė nuo seksualinio malonumo žmogų nuleidžia iki homoseksualizmo, lesbietiškumo, sodomitų lygio. Vis jie išaukštino tam tikrą malonumą ir tapo nuo jo priklausomi. Gamta tokius išbraukia iš gyvenimo ir jie neturi galimybės turėti palikuonių. 

  Trečias rezultatų etapas, tai gerėjantis materialinis gyvenimas, kuris pakankamas tam žmogui, kiek jis pats nusprendė. Žmogui pradeda sektis. Namuose ramybė, vaikai sveiki, vyras (ar žmona) taip pat plačiau pradeda suvokti pasaulį ir keistis bei eiti SAVO keliu, ieškoti savo suvokimo. Šeima pražysta naujo pajautimo meile, darna, dorovingumu. Pažįstamų ir draugų rato didėjimas, galimybė dalintis savo patirtimi su kitais, pačiam (pačiai) įgyti daugiau žinių ir patirties.

  Visi kiti etapai suprantami tik trečią etapą pasiekusiems, kurių sąmonė prasiplečia tam, kad sugebėtų įsisavinti naujo lygio suvokimą. Kuriame etape žmogus, tiksliausiai įsivertinti gali tik jis. Gyvenimo rutinoje paskendusiems žmonėms tai deja nesuvokiama, bet tai jų laisvas pasirinkimas, kuris net Dievo nėra smerkiamas, todėl ar aš už tai juos galiu smerkti ar teisti? Jie patys savo teisėjai ir budeliai. Beje iš čia visos daugumos žmonių ligos, nesėkmės ir pan., nes reiškiasi jų pačių sielų įjungta susinaikinimo programa. „Mirusieji laidoja savus mirusius“ .  O dabar klausimas – ką pasiekei tu?