SAPNAI – VIRTUALUS PASAULIS

 Miegodami visi mes sapnuojame, net ir tie, kurie sako, kad nieko nesapnuoja. Tiesiog jie nepamena, dėl savo nervų sistemos savybių. Miego metu vyksta tiek vidinės, tiek išorinės informacijos, kuri įtakojo į nervų sistemą, apdorojimas ir įdiegimas į jau esamą energoinformacinę žmogaus sistemą. Aišku tuo metu vyksta visokiariopas žmogaus atstatymas, tiek fizinis, tiek nervinis, tiek cheminis ir t.t. Šiuo atveju išskirsiu tik vieną procesą, vykstantį galvoje.

 Žmogų, per visą dieną veikia daugybė išorės informacinių „paketų“, kurie sukelia tam tikrą stresą, tiek teigiamą tiek neigiamą. Nervų ląstelės smegenyse (ir ne tik), į tai reaguoja savo kojelių, ryšio linijų atitrūkimu ir „susikabinimu“ kitaip. Taip įsisavinama nauja patirtis ir prisitaikymas prie naujų išorės ir vidaus aplinkybių. Jei panaši įtaka kartojasi, tos „linijos“ įsitvirtina ilgam, o gal net visam laikui. Per parą tokių „atitrūkimų“ ir susikabinimų naujaip yra apie 170 000. Tuo skiriasi mūsų smegenys nuo kompiuterio, kur ryšiai sujungti galutinai, o mūsų nervinės smegenų ląstelės tuos ryšius nutraukinėja ir susikabina vis naujaip. Todėl ir yra įmanomas mokymosi ir pažinimo procesas. Mūsų smegenys, tai biokompiuteris. Dieną jis apdoroja daugybę informacijos srautų, gaunamų iš išorės, planuoja, prognozuoja remdamasis gaunama ir jau turima informacija. Apdoroja begales minčių, reikalingų, o dažniausiai visai nereikalingų ir svetimų. Taip beje prarandama daug energijos ir laiko ne sau. Verta mokytis valdyti mintis. Tačiau prieš tai pasimokyti, pasipraktikuoti būti „tuščiam“. Niekas nesako, kad bus lengva ir greit pavyks. Tam reiks valios. Apie tai jau buvo rašyta anksčiau. Dabar kalba apie sapnus.

 Miego metu, nervų ląstelių „kojelėmis“ teka srovės, kurios patikrina, sutvirtina, o gal nutraukia per silpnus ryšius. Vyksta derinimas su jau turimais, tvirtais ryšiais. Vyksta savotiškas redagavimas. Jis vyksta tarsi bangomis – gilus ir paviršutinis miegas. Paviršutinį miegą mes ryškiai suvokiame nugrimzdimo į miegą metu ir pabudimo metu. Tuo metu mūsų sąmonė esamą procesą fiksuoja kaip sapnus. Naktį matomi sapnai, taip pat yra paviršutinio miego momentai. Sapnai, tai mūsų biokompiuterio virtualus pasaulis. Jis turi labai daug analogijų su mums įprastu kompiuteriu. Teisingiau būtų sakyti, kad mums įprastas kompiuteris turi tam tikrų analogijų su mūsų biokompiuteriu. Kas bent pradėjo nagrinėti šią temą, pradeda įtarti, kad mus kas tai apgavo ir nepapasakojo apie šio biokompiuterio galimybes ir kaip jį valdyti. O gal tos žinios buvo sunaikintos, su tų žinių skleidėjais? https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85moningas_sapnas. Vienas iš žinių, apie sąmoningą sapnavimą skleidėjų yra Mihailas Raduga. Stebėjau jo veiklos pradžią. Ne viskas man patiko, bet esmę jis teisingai pateikia. Įprasto sapnavimo metu, mes tik dalyviai, kurie tik vykdome ne savo sąmoningą valią. Tarsi plaukiame upe pasroviui. Mes stebime įvairiai persipinančią informaciją, kuri savaime dėliojasi pagal tam tikras programas. Todėl sapnai gali būti net susiję su ateitimi ir mes pabudę, bei prisiminę sapną stebime, kad viskas aplinkoje vyksta taip, arba beveik taip, kaip sapnavome (pirmą kartą su tuo susidūriau (10-11m.). Sapnai kur mes kažką darome, bėgame, vejamės, pakliūvame į įvairias situacijas ir t.t. Čia atsispindi ir mūsų baimės iš praeities ir galimos baimės susijusios su ateitimi. Atsispindi mūsų troškimai ir praeityje padaryti blogi darbai. Kodėl būtent blogi? Todėl, kad geri darbai, tai natūralu ir tai suteikia ramybę. Todėl užmirštami. Blogi darbai, tai sąžinė, tai neramybė, kuri ir ateityje, sapnuose neduoda mums ramybės. Neramūs sapnai, su praeities elementais, parodo kad artimiausia ateitis neša panašias situacijas, kurios neigiama „krūva“ guli mūsų praeityje ir tai, galimai teks spręsti.

 Manau dauguma žino kas yra antena ir kad ji spinduliuoja tam tikras bangas, priklausomai nuo jos ilgio, pločio, aplamai struktūros. Antenos ne tik spinduliuoja, bet ir priima bangas. Jei prie jos yra prijungtas bangų perdirbimo mechanizmas, tai mes tame įrenginyje galime girdėti garsą ir matyti vaizdą. Mes taip pat antenos, kaip spinduliuojančios, taip ir priimančios. Todėl mūsų biokompiuteriai susieti, norim mes to ar nenorim. Reiškia sapno metu, mes nebūtina tik savo problemas, ateitį ar dar kokius tai vaizdus galime matyti ar girdėti. Tai gali būti ir kitų žmonių dienos, ar aplamai gyvenimo problemos. Ypač dažnai pasitaiko tokių svetimų žmonių sapnų ar jų nuotrupų, jei tai jau vyko mūsų gyvenime, ar bent kažkas panašaus buvo. Tai vadinama rezonansu. Būtent dėl rezonanso, dažnai mamos susapnuoja savo vaikų problemas, nes vaikai, jų kūnas, jų genai. Visa tai įdomu, bet visa tai vyksta automatiškai, pagal tam tikras programas, kurios nėra mūsų įtakojamos. O jeigu …

 Tai va. Sapnus galima įtakoti, juos programuoti ir naudotis tiek savo sveikatos gerinimui, tiek mokymuisi, tiek naujų patirčių įgijimui. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šio sapno metu, žmogus gali keisti savo sapno aplinką, jo dalyvius ir t.t. Visa tai ir paprasta ir ne. Mus to niekas nemokė vaikystėje ar mokykloje. O tai turėtų būti viena iš svarbiausių disciplinų. Sąmoningo sapno metu spalvos paprastai būna ryškesnės nei natūralios. Sapno metu, būtina periodiškai stebėti savo kūno tam tikras dalis, geriausiai delnus, pirštus. Būtent pirštai ir delnai, mūsų smegenų paviršiuje užima didžiausią nervinių ląstelių kontaktų dalį. Todėl mes sąmoningai galime kontroliuoti sapną ir ilgiau išbūti jame. Kai tik prarandame sąmoningą įtaką, tai tuojau pat visą veiksmą perima biokompiuterio programos. Sąmoningo sapno metu ribų nėra. Visa ribas kuria tik mūsų „užkietėjusi“ patirtis. Plačiausias galimybes šioje, virtualioje erdvėje, turi fantazijos ir vaikystės pojūčio nepraradę žmonės. Čia galima ir skraidyti ir atsirasti bet kurioje vietoje ir patirti įvairiausių įspūdžių, susikurti sau įdomią aplinką ir t.t. Sąmoningo sapno metodikose apie tai plačiai rašoma. Pastebėjau, kad dauguma žmonių siekia tuose sapnuose patirti įvairių malonumų, bet tai neduoda tobulėjimo. Manau, kad juose reikia mokytis įvaldyti įvairius, to virtualaus pasaulio teikiamus įgūdžius, kurie įtakos ir mūsų sveikatą, bei aplamai į mūsų realų pasaulį.

 Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad teko būti kelių sluoksnių sapnuose. Pirmas, tai įvairios geometrinės figūros tuščioje erdvėje. Antras, tai aplinka, nespalvota, negyva. Trečias sluoksnis, tai gyva, labai ryškiai spalvota aplinka. Ketvirta, spalvų ir ryškumo mažiau. Sąmoningai pajutus, kad esu sapne, pereidavau į kitą sluoksnį. Sudėtingiau patikėti, kad jau pabudau į realybę, buvo perėjimas iš ketvirto sluoksnio į realybę. Kodėl? Todėl, kad ketvirtame sluoksnyje ir spalvos panašios į mūsų realybę ir nepaskraidysi, kaip trečiame. Tai yra atrodo viskas realiai ir vaikštai kaip realybėje, bet tai sapnas. Visa tai nutiko savaime, be sąmoningo siekio. Tokių sapnų sapne būna, bet retas susimąsto apie tai ir tuo labiau nori patyrinėti. Kiek dažnai taip būna, sudėtinga atsakyti. Tiesiog sąmonė retai užfiksuoja tokius atvejus. Asmeniškai man, gal kelis kartus metuose nutinka savaime. Gal teisingiau pasakius užsifiksuoja ir matyt tam turi susidaryti tam tikros sąlygos. Biokompiuterio virtuali sritis mažai, labai mažai tyrinėta ir laukia savo tyrinėtojų. Aišku, tam reikia ir nusiteikimo ir fizinio laiko ir aplinkybių.

 Pateiksiu trumpą metodiką, kaip siekti galimybės naudotis savo biokompiuterio virtualia erdve. Prieš miegą apgalvoti dienos įvykius, ką gero nuveikei, kas nepavyko, ar kas blogai pavyko. Paprastai užstringama ties kas blogai pavyko ir tai normalu. Todėl būtina tą, kas blogai pavyko „paleisti“ ir jei įmanoma ateityje „pataisyti“. Prieš miegą, apie valandą duoti sau ramybę nuo rimtų rūpesčių, o tuo labiau nuo išorinių informacinių šaltinių – kompiuterių, televizorių, radio, muzikos. Galima pagalvoti apie savo ateitį, apie rūpimą problemą, kuri niekaip neišsisprendžia, apie dingusį daiktą, kurį reikia surasti, apie norimą laiką, kuriuo reikia ryte atsikelti ir pan. Tai komandos biokompiuteriui, kurias jis spręs miego metu ir sapnuose pateiks atsakymus. Prabudimo laiką gali užprogramuoti beveik visi. Ryte, tik pabudus, būtina kuo greičiau užrašyti visus atsimenamus sapnus ir net jų nuotrupas. Dienos metu prisėsti ir peržvelgus tai kas užrašyta, gal galima dar kažką pridėti, prisiminus iš sapno. Taip su laiku, sapnai jums taps normalia, virtualia erdve ir taps ryškesni, vis daugiau atsakymų duodantys. Pagaliau pavyks kažkiek įtakoti ir į sveikatos būseną. Rimčiau tuo užsiimantys, turi šioje srityje gerų rezultatų.

 Mūsų smegenų biokompiuteris turi daugybę paslapčių, galimybių. Jo teikiama virtuali erdvė „nearti dirvonai“. Teko girdėti apie jaunimą, kuriems pavyko patekti į šią virtualią erdvę, tai kompiuteris su jo galimybėmis, kaip vandens lašas prieš vandenyną. Sėkmės tyrinėjimuose.