SAPNAI IR REALYBĖ

 Sapnai dažniausia tai atspindys mūsų realaus gyvenimo. Sapnai taip pat ir svajonių, fantastinių vaizdinių kūrinys. Sapnai tai mūsų smegenų, visos nervų sistemos kūrinys. Sapnai neretai parodo galimą ateitį.

 Smegenys, kaip biologinis kompiuteris sukuria galybę galimos ir negalimos realybės. Suaugusio žmogaus smegenyse, kiekvieną parą yra suardoma 140 000 – 160 000 nervinių ląstelių tarpusavio ryšių ir tiek pat sukuriama naujų ryšių. Tas neįmanoma jokiame kompiuteryje. Smegenys apdoroja galybę informacijos, o mūsų mintys tik aidas to smegenų darbo. Jautresni žmonės tą „aidą“ girdi aiškiau ir neretam žmogui sukasi ištisa minčių karuselė, nuo kurios jis pabėga tik užmigęs. Teisingiau atrodo, kad pabėgo. Tiesiog miego metu nėra sąmoningo minčių suvokimo, o būtent sąmoningas minčių suvokimas sustiprina tas mintis ir kuriam tai laikui fiksuoja. Pavyzdžiui vadinama šizofrenija, haliucinacijos dažniausiai tai minčių ir vaizdų daugkartinis aidas, kurį žmogus girdi daugybinėmis mintimis ar net blankiais vaizdais. Taip nutinka labai jautriems žmonėms, kuriems būdingas perdėtai didelis dirginimas, o slopinimas per menkas. Elektronikoje tai vadinama perdėtai dideliu teigiamu ryšiu, kuomet signalas, o kartu ir triukšmai stiprinami kartu, bet perdėtai. Būtent neigiamas ryšys elektronikoje mažina triukšmus ir tuo pačiu patį signalą ne taip ryškiai stiprina. Tas pats ir smegenyse, bei pačioje nervų sistemoje. Mes toli gražu ne vienodai jautrūs, iš čia dalis vadinamų smegenų sutrikimų (kaip ir viso kūno).

 Kadangi smegenys tai galingas gyvas kompiuteris, kuris „suinteresuotas“ išsaugoti savo buveinę, tuomet jis gali kažkiek tai „numatyti“ ir ateitį. Pavyzdžiui aš, kuomet man buvo veik dešimt metų susapnavau sapną, kad važiuoju autobusu ir per langą matau stovintį automobilį, iš kurio išlipo žmonės. Automobilis po nedidelės avarijos. Ryte tą ryškų sapną pamiršau, nes reikėjo skubiai ruoštis į kelionę ir turėjo atvažiuoti dėdė su automobiliu ir mus pavėžėti ir traukinių stoties. Kelyje įvyko lengva avarija, kuomet dėdės automobilis trinktelėjo bamperiu į kitą, staiga sumaniusią lenkti mašiną. Sustojom ir išlipom. Tuomet pamačiau pro šalį važiuojantį autobusą ir prisiminiau sapną, kad buvau tame autobuse, tik kažkur dešimtį metų vyresnis. Man tai buvo tarsi šokas, bet kaip vaikui greit pasimiršo. Tai ryškus pavyzdys, kad smegenys gali apskaičiuoti galimą ateitį remdamosi gausybe informacijos. Smegenys tą informaciją gaudo ir elektromagnetiniu būdu iš kitų žmonių, kurie spinduliuoja tas bangas ir taip pat gaudo jas. Tas pačias mintis ir net vaizdus galima perduoti kitam ar kitiems žmonėms, jei panašiais dalykais domisi ir kiti. Pastebėta, jei mokslininkai užimti aktualia tema, tai net iš skirtingų šalių moksliniai atradimai įvyksta vos ne analogišku laiku. Teisingiau pasakius tai tame procese dalyvauja daugybė žmonių, bet tik jautresni ryškiau pagauna tas mintis, o ypač jei jie „ant bangos“. Tai yra jei jie labai panirę į procesą, savo srities fanatai. Dar pastebėta, kad grupė žmonių, kurie medituoja į tam tikras mintis ar vaizdinius gali tai perduoti visiems, kas tuo metu bent artimas toms mintims, ar tiesiog labai jautrus. Šizofrenikai tiesiog gali pasijusti „ne savyje“, tarsi juose keli ar daugiau asmenų. Jie tiesiog turi per didelį teigiamą ryšį nervų sistemoje ir ne veltui jiems skiria slopinančius nervų sistemą vaistus. Aišku yra ir žmonių su padidintu neigiamu nervų sistemos ryšiu. Tokius žmones lengva nustatyti jei jie sako, kad jie nieko nesapnuoja.

 Sapnai labai svarbus procesas žmogaus gyvenime. Jie ne tik sakykim gali kažkiek „numatyti“ ateitį, bet juose išsikrauna emocinė sistema. Pavyzdžiui jei žmogus gyvenime labai įsitempęs, tai sapnuose ta įtampa iškraunama per tam tikrus sapnus ir taip „gydoma“ nervų sistema. Dar yra tokie „sąmoningi“ sapnai, kuriuose žmogus suvokia, kad jis sapnuoja. Pavyzdžiui tas man savaime nutiko užvakar. Tai savaime nutinka retai. Paskutinį kartą gal prieš kelis metus. Yra žmonės, kurie užsiima sąmoningais sapnais ir savu laiku man teko sužinoti, kad jei suvokei save sapne, o jis paprastai labai ryškus būna, tai svarbūs yra keli dalykai. Tai retkarčiais pažvelgti į savo delnus, ar net patrinti juos viena į kitą ir neužsiciklinti žvilgsniu ar mintimi ties vienu dalyku. Sapne viskas labai ryšku, jaučiasi ryškiau nei gyvenime. Pavyzdžiui aš iš pradžių buvau dideliame mieste, tipo Londone, kur gatve ėjo daugybė žmonių, automobilių nebuvo, pakeliui grojo ir dainavo gatvės dainininkai. Sapnas ryškus, bet mieste spalvų mažai. Tuomet staiga atsirandu kaime, name, antrame aukšte iš kurio išlipu virve ir truputį kažko pykstu ant bendraamžio pravarde „batono“. Metų kažkur 16-17. Pieva aplink namą tampa tokia spalvota ir ryški ir aš suvokiu, kad esu sapne. Tuomet prisimenu ir pažvelgiu į savo delnus. Nesiciklinu ties linijomis delnuose ir einu žvalgydamasis po pievą. Pamatau kelis krūmus raudonųjų serbentų. Nuskinu vieną ir paragauju. Jaučiu rūgštelę. Tuo pačiu prisimenu,kad negalima užsiciklinti net ties skoniu. Nors ir keli krūmai uogų einu toliau. Prieinu kaimo keliuką. Į vieną pusę jis tiesus ir tolumoje šalia keliuko matosi namas. Priešais, kitoje kelio pusėje tvora, daržas ir namas. Prisimenu, kad jei eisiu tiesiu ilgu keliu, tai bus taip pat užsiciklinimas ir mane išmes iš sąmoningo sapno. Ir net jei eisiu į namą priešai iš kiemo pusės, per aplinkui taip pat galiu iškristi iš sapno. Tuomet ėjau tiesiai, per tvorą perlipau. Darže sutikau dieduką ir vyrą su moterimi, kurie ėmė derlių. Paklausiau kas čia per kaimas. Man atsakė bet aš užmiršau. Pažiūrėjau į savo delnus. Tuomet išėjau į gatvę, kuria ėjo mergina ir užkalbinau ją. Apkabinau ir daviau bučkį, turėdamas mintyse, kad negalima užsiciklinti ir ėjom toliau kalbėdami. Pažvelgiau į savo delnus ir juos patryniau vienas į kitą. Greit priėjo merginos draugė ir draugas. Užėjom į draugės namą, kur ji mums ruošė valgį. Ir tuomet užsimiršau ir užsižiūrėjau per ilgai į musę ir pamiršau pažvelgti į delnus ir „iškritau“ iš sapno. Pabudau aiškiai prisimindamas visą sapną, visas spalvas ir skonius. Žmonės, kurie užsiima sąmoningais sapnais juose keliauja ilgiau. Minima, kad tuose sapnuose galima užeiti net į bibliotekas ir rasti knygų su žiniomis, bet yra pavojus, kad įsigilinus, gali iškristi iš sapno, todėl būtina nepamiršti pastoviai žvilgtelėti į savo delnus. Dar tuose sapnuose galima paieškoti mokytojų, meistrų kurie tave kažko ypatingo mokys ir tuos gebėjimus bei žinias atsinešti į realų pasaulį. Po prabudimo būtina kuo detaliau viską užsirašyti, ar daug kartų kartoti mintyse. Sąmoningi sapnai prisimenami gerokai ilgiau ir ryškiau nei paprasti sapnai. Sąmoninguose sapnuose pats žmogus sąmoningai renkasi kryptį ar veiksmą. Paprastuose sapnuose, kartais taip pat ryškiuose bet gana trumpuose, viskas vyksta tarsi savaime, o pats jame tiesiog esi stebėtojas, nors ir dalyvauji, bet nesąmoningai. Pavyzdžiui daug kas prisimena, kad vaikystėje dažnai būdavo sapnai, kuriuose jis ar ji pakildavo nuo žemės ir skrisdavo. Būdavo lengvumo pojūtis. Ir tai vykdavo savaime. Sąmoninguose sapnuose tai galima daryti bet kada. Tiesiog reikia sąmoningai tai daryti. Aišku skrendant galima grožėtis vaizdais, bet taip pat neužsiciklinti ties kažkokiu tai pastatu, o tuo labiau ties tolimu horizontu. Išmes iš sapno. Beje pasirodo skrendant taip pat būtina retkarčiais pažvelgti į savo delnus. Sapnuose sutiktus žmones galima kalbinti įvairiomis temomis, net jų adresus ar telefono numerius įsidėmėti. Tik viena bėda – reikalinga gera atmintis, kad tau pasakytas telefono numeris iš vieno ar dviejų kartų įsimintų. Jei bandysi labiau įsiminti, tai iškrisi iš sapno. Kas turi gerą atmintį, tas realiame gyvenime gali susirasti su kuo jis ar ji sapne bendravo. Tačiau geriau to nedaryti, nes į sąmoningą sapną ne taip lengva patekti, o iškristi greit galima. Savaime sąmoningas sapnas tai retas reiškinys. Per paskutinius aštuonis metus, man savaiminei sąmoningi sapnai buvo tris kartus. Tačiau yra metodikos, kaip sąmoningai dažniau į tai patekti. Autorių daug, bet visi jie rekomenduoja pradėti nuo to, kad atsigulus miegoti, mintimis, bet ne fiziškai reikia pakelti tai vieną ranką, tai kitą, apsisukti tai ant vieno šono tai ant kito, pagaliau suktis apie savo ašį kaip „vilkutis“. Visa tai įsivaizduoti kuo ryškiau ir aišku užsimerkus. Pavargus tiesiog užmigti. Taip daryti daug vakarų ir nebūtinai kiekvieną. Po kiek tai laiko, kai kam po kelių mėnesių tampa tiesiog savaime įsivaizduoti kaip jis ar ji kelia rankas, vartosi ar net sėdasi lovoje, ar net pakyla link lubų, vaikšto po kambarius ar panašiai, nors fiziškai guli lovoje užmerktomis akimis. Antras svarbus dalykas, pagal autorius, tai pabusti naktį, kada jautiesi dalinai išsimiegojęs ir mintimis įsivaizduoti patinkančią aplinką, kur norėtum patekti. Gal tai gamtos kampelis, ar šalia jūros, ar ežero, ar kalnuose. Jei ten teko fiziškai būti tai vaizduotė dar labiau išryškins, o jei ne tai tik vaizduote pasikliauti. Lengviau tai pavyksta meniškiems žmonėms. Su tuo sukurtu vaizdu ir užmigti. Tuomet pateksi į tą „vaizdą“ o toliau jau galima keliauti po tą aplinką ar keisti aplinkas, bet nerelaksuoti toje aplinkoje nes iškrisi iš sapno. Kiti autoriai, po to kaip mintimis pavyksta atsisėsti lovoje, pakilti į orą ar tiesiog iš jos išlipti, mintimis tarsi portalą atverti prieš save „duris“ ar erdvę ir žengti į mintyse sukurtą erdvę. Tik va visi autoriai mini, kad pavyzdžiui savaiminiai sąmoningi sapnai negalimi, jei žmogus pavargęs iš po darbo dienos. Jis tiesiog miegos ir gal net be sapnų. Tik va užvakar po fizinio darbo tikrai buvai nusikalęs ir vakare kaip kritau į lovą taip turėjau ir miegoti iki ryto, bet apie penktą valandą pabudau iš po sąmoningo sapno. Vadinasi nuovargis gal ir turi didelę įtaką galimiems sapnams, bet ne šimtaprocentinę. Yra ir kitų veiksnių.

 Autoriai knygų ar video apie sąmoningus sapnus mini, kad juose galima „aplankyti“ gydytojus, kurie pagydo nuo realiame gyvenime nepagydomų ligų. „Ten“ pagijus gyjama ir realiame gyvenime. Organizmas tarsi perima pagijimo matricą iš sapno ir gyja realiame gyvenime. Svarbu tuo metu netrikdyti organizmo įvairia chemija, vaistais, o ypač alkoholiu. Iš daugybinės patirties ir iš įvairių žmonių yra žinoma, kad net taurė vyno, gali sutrikdyti energoinformacinę sistemą, kuri kuriama organizme. Ir nesvarbu ar tai teigiama ar neigiama sistema kuriam. Todėl pavyzdžiui jei virusai tik tik užpuolė, ar kažkoks tai uždegimas tik tik pradėjo reikštis alkoholis tai gali greit nutraukti. Aišku alkoholio kiekis taip pat svarbus jei neigiamas procesas jau šiek tiek pažengė. Tas pats ir su teigiamu procesu. Pavyzdžiui darydamas masažus pastebėjau, kad iš žmogaus kūno, per odą pradeda šalintis daugiau toksinų, net prakaitavimas padidėja, tuo pačiu nusiima skausmai stubure ar kituose sąnariuose. Ypač tai ryšku po medaus masažo. Tačiau jei žmogus kitą dieną, ar po kelių dienų išgeria bent taurę vyno ar šampano, teigiamas procesas nutrūksta. Tas pats ir su pasiruošimu sąmoningiems sapnams. Savęs nuodytis nepatartina jei vyksta „mokslo“ procesas, kažkas naujo savyje kuriama, ar siekiama pakeisti.  

 Beje sapnuose galima sąmoningai ar tiesiog šiaip bendrauti su kitais žmonėmis, bet patekti į žmonių susibūrimus, konferencijas, religinių konfesijų susibūrimus. Tik va ar jus ten priims, ar tik trumpam, ar įtrauks ilgam, tai kitas klausimas, priklausomas nuo jūsų charakterio, savarankiškumo. Va, kad ir šiąnakt buvo tokie keli pamokantys sapnai. Einu dideliame mieste, kur visi kalba angliškai ir gerai nemokant kalbos jų nepakalbinsi. Tik va išgirstu kelis vyrukus, kurie kalba tai lietuviškai, tai rusiškai ir kažkur tai skuba. Vos spėju paskui juos ir štai jie prieina parką ir dingsta už medžių. Nueinu ten, o ten stati pakalnė ir apačioje matosi žmonės. Nusileisti neįmanoma, pavojinga. Tik va priėjus arčiau skardžio, staiga atsiduriu kažkokiame pastate, su aukštomis lubomis. Čia vyksta kažkokios pamaldos. Priekyje vyrai ir dauguma jų virš 50. Daug iš jų barzdoti, juodai apsirengę ir su juodomis skrybėlėmis. Laisvai reiškia mintis. Gale sėdi jaunimas ir veik visos jaunos merginos. Nedaug vyresnių moterų sėdi per vidurį. Pasibaigus pamaldoms, dauguma vyrų užsirūko čia pat, sėdėdami ir kalbasi. Man tas jų rūkymas nepatiko ir norėjosi išsakyti mintis, kad jūs apie dvasinius dalykus kalbate, bet nuodijate savo kūną, savo dvasios indą ir kitus, nerūkančius. Tuomet aš pakilau ir garsiai paprašiau išklausyti manęs. Visi vyrai pritarė. Tuomet aš garsiai pagyriau, kad dar niekada nesutikau taip atvirai ir laisvai bendraujančių religinių sambūrių. Visi džiaugsmingai sureagavo. Jaunimas iš galo pakilo ir išėjo iš bažnyčios. Matyt nusprendė, kad viskas baigėsi, o aš dar nepabaigiau kalbos ir paskubėjau pakviesti jaunimą. Sugrįžo tik kelios merginos ir aš, pratęsdamas kalbą pasakiau „bet…“. Tuomet kažkokia jėga mane išstūmė iš bažnyčios ir aš bandžiau įeiti pro pagrindines duris ir atsidūriau ant to paties skardžio, nuo kurio pavojinga leistis. Energoinformacinė sistema, sukurta pačių susirinkusių žmonių, o ypač vadovų, tiesiog saugo jau sukurtą sistemą nuo kritikos ir mane tiesiog pašalino iš pradžių iš tos bažnyčios, o po to iš teritorijos. Tokios energoinformacinės sistemos vadinamos egregorais, kartais agregorais ir veikai ir realiame gyvenime. Sapnuose realiau su egregorų poveikiu galima susidurti. Pabudus, po kiek laiko užmigau ir kitas sapnas, kur man svarbu sužinoti kiek yra valandų. Pamatau būrelį merginų, sėdinčių parke ant kėdžių, prieš kažkokį tai renginį. Viena iš jų vyresnė, su vežimėliu, kuriame kūdikis. Jai ant rankos laikrodukas. Prieinu, atsisėdu ant kitos kėdės ir paklausiu kiek valandų. Ji neatsako, tik piktai pažvelgia, tipo ko aš čia prie moterų priėjau. Aš atsakau, kad viso labo noriu sužinoti laiką, o jei ji neatsako, tai tik sau persiima mano „įtampą“, norą sužinoti laiką. Jos, jaunesnės draugės sutinka su tuo, ji tarsi ir norėtų taip pat su tuo sutikti, bet statusas jos, kaip vyresnės grupėje, dar su vaiku ir galinčios kitas kažko pamokyti, neleidžia jai su tuo sutikti. Tuo labiau ji tarsi pažeminimą jaučia, kad čia kažkoks iš pašalies ją moko. Tuomet suveikia jos ir jos merginų grupės suformuotas egregoras ir pašalina mane iš teritorijos ir sapno. Kitas sapnas, jau paryčiui, kuomet aš patenku į auditoriją, kur visos moterys ir organizuojama mokslininkių ir mokslu besidominčių organizacija. Absoliuti dauguma 40-60 metų moterys. Vadovė ir padėjėjos yra tik dar nepatvirtintos. Vadovė klausia vienos moters ar ji tos srities žinovė ar pati save paskyrė šiai sričiai kuruoti. Moteris atsakė, kad ji ir realiame gyvenime realiai dirba toje srityje. Tačiau vadovė tuo nelabai patenkinta ir pati norėtų skirstyti. Tuomet viena moteris man pasakė, kad Lietuvoje nevyksta jokių realių mokslinių tyrimų, kai sužinojo, kad aš iš Lietuvos. Aš paneigiau, kad nieko nevyksta. Vyksta tik po truputį. Tuomet moterys suprato, kad čia yra vienas vyras ir egregoras suveikė pašalindamas mane iš jų tarpo. Ir aplamai egregoras manęs čia būtų neįsileidęs jei aš nesidomėčiau mokslu. Egregoras moksliniu pagrindu buvo kuriamas, o kad visos moterys dar tik organizavosi ir egregoras neturėjo savyje informacijos, kad neįsileisti vyrų, tai ir patekau čia. Kai tik jos susiorganizuos, tai ten joks vyras negalės patekti. Čia keletas paskutinių pavyzdžių, kad sapnuose ne tik po vieną žmonės keliauja ar veikia, bet jungiasi į grupes pagal interesus ir ten toliau vyksta veikla. Dalis žmonių tokius sapnus pamena, dažnai tik dalį jų, kiti greit užmiršta. Tačiau tuos sapnus mūsų smegenų nervinės ląstelės priima už realybę ir kuria naujus nervinius ryšius. Tiems sapnams besikartojant ir ypač patekus į grupes pagal interesus, žmonėms persiduoda tiek naujos žinios, kažkokie tai gebėjimai atsiranda, polinkis į kažką tai. Deja grupės, o ypač su religine pakraipa pririša žmones, o ypač jaunus ir dauguma jų merginos, kurios daug jautresnės emocijoms. Todėl ir realiame gyvenime tai atsispindi visų pirma paklusnumu, nesavarankiškumu. Aišku sapnuose galima patekti ir į agresyvias sektas, kur taip pat jaunimas nesąmoningai patenka ir juos veikia tos srities egregorai ir įtakoja jų elgesį. Tuomet jie realiame gyvenime tarsi nenori daryti blogų dalykų, bet juos kažkas tai iš vidaus pastūmėja. Tai ir yra užprogramavimas per sapnus, grupėse. Beje egregorai, tiek „geri“ tiek „blogi“ saugo savo teritorijas užprogramuodami žmones nepriimti labai juos trikdančios informacijos. Pateikiau vieną pavyzdį kaip egregoras mane pašalino iš bažnyčios, kai pajuto, kad aš išreikšiu kritiką. Taip ir gyvenime žmonės, turintys tam tikras programas, tarsi negirdi naujos, juos trikdančios informacijos. Ypač tai būdinga religingiems, kurie net senos, istorijos patvirtintos informacijos bijo priimti, nes jų „kortų namelis“ greit sugriūtų jei jie pradėtų analizuoti istoriją, bent kažkiek psichologijos ir biologijos ir programavimą. Aišku labiausiai mes programuojami įvairiais, jau realybėje veikiančiais egregorais būtent dieną, kur mes susieti įvairiais ir visų pirma finansiniais, priklausomybės nuo aplinkos ryšiais. Kuo aktyviau dalyvaujame tuose ryšiuose, tuo sotesni ir stipresni tie egregorai, kurių sistemoje mes dalyvaujame ir taip įtraukiame kitus žmones. Patys egregorai nėra nei blogi, nei geri. Jie tik nori gyventi. Jie sukurti pačių žmonių emocinių ir minčių energijos ir to dėka gyvena ir palaiko tai, iš ko sukurti. Silpniausi egregorai žmones pradeda įtakoti visų pirma per sapnus ir po truputį stiprėja. Aišku dalis jų miršta, suyra, negaudami maisto, kažkurie tai „užmiega“, jei negauna emocinio ir minčių maisto pastoviai, bet keliolikoje žmonių vis dėlto jau organizavosi nervinių ląstelių ryšiai ir jiems aktyvuojantis, egregoras pabunda ir gauna maisto. Egregorams stiprėjant, tai yra žmonių, pagautų tam tikrų minčių ir jausmų, tam tikros energoinformacinės srovės, daugėjant, egregorai pradeda vis labiau veikti ir realybę. Ir žmonės, kurie anksčiau net negalėjo pagalvoti, kad jie taip pradės galvoti, ar net kažką panašaus daryti, dabar tai lengvai priima ir net daro. Tas lengviausia programuojama per TV, radiją, filmus, o anksčiau per knygas. Kokius egregorus mes sukuriame, su kokiomis mintimis ir jausmais, tokius ir turime. O jei tai sukuria grupės ir palaiko, tai perduoda pasauliui ir savo palikuonims.