SAVIŽUDYBĖS PROGRAMOS

 Be stiprių gyvybinės energijos, išgyvenimo programų, mūsuose yra susinaikinimo programos. Natūraliai jos pasireiškia tuomet, kuomet biologinis objektas turi per mažai gyvybinės energijos, kad daugintųsi, apsigintų ir pan. Tačiau yra dar ir pasirinkimo laisvė, kuomet biologinis objektas renkasi savižudybę ir tai įvyksta dėl skausmo, skausmo baimės, vienišumo baimės, būti kažkam našta baimės, baimės būti nuskriaustam (nuskriaustai), baimės nieko nepasiekti savo gyvenime ir t.t. Daugybė savižudybės programų yra net genetiniu būdu perduodama iš kartos į kartą. Masinės savižudybės, ilgam laikui įtakoja tas gimines, teritorinius gyventojus, tautas ar rasę, kurioje įvyko tos masinės savižudybės. Pamenu, kuomet mane, dar moksleivį šokiravo Pilėnų tragedija. Šokiravo ne tai, kad kryžiuočiai puolė juos ir ne tai, kad pilėniečiai įvykdė savižudybės aktą, išskersdami savus ir susidegindami. Tai buvo jų pasirinkimas, kuris beje yra nuodėmė. Šokiravo tai, kad tai tapo romantizuojama, vaizduojama kaip gėris. Net deklaruojama, kad Pilėnų tragedija, tai raktas į Lietuvos laisvės simboliką. Pilėnų tragedija, tai savižudybės programa Lietuvai ir jokios romantikos. Bet koks pavyzdys, savanoriško pabėgimo iš gyvenimo, atsiliepia aidu į tolimesnes kartas.

 Mes aplink stebime, bet nematome kaip siautėja savižudybės programos aplink mus ir naikina daugybę žmonių. Pradėkime nuo žmogaus prasidėjimo. Jau mamos pilvuke, vaisius jaučia kas vyksta su jo išnešiotoja, mama. Išnešiotoja patiria nesaugumo jausmą, agresiją ir vaisius patiria. Ir kuo nesaugiau ir daugiau stresų patiria būsima mama, tuo daugiau stresų savyje sukaupia būsimas kūdikis. Dalis jų net „nenori“ ateiti į tokį pasaulį. Beje gimdymo būdai, „privalomai“ taikomi civilizuotame pasaulyje taip pat sukelia stresą tiek mamai, tiek kūdikiui. Atrodo turėtų būti aišku, kad nė vienas gyvūnas negimdo gulėdamas ant nugaros. Veikiant Žemės traukai yra daug lengviau gimdyti tokioje pozoje, kaip gyvūnai. Atrodo, bet pribuvėjos, ar medikai sugalvojo sau pasidaryti patogiau ir gimdyves guldo ant nugaros. Visa tai stresas, skausmas gimdyvėms, dėl kurio jos abejos dėl tolimesnių gimdymų. O tai jau savižudybės programa jos esamiems ir būsimiems vaikams. Beje priešnėštuminės priemonės taip pat savižudybės programa, siekiant malonumo be „pasekmių“. Einantys prieš Gyvybę, tik dėl malonumų, neapseis be susinaikinimo programų.

 Augant vaikui, aplinkoje jis susiduria su daugybine agresija ir jis turi turėti pakankamai gyvybinės energijos, kad norėtų išgyventi, gyventi ir kovoti. Sudarymas perdėtai idealių sąlygų, kaip ir perdėtai agresyvių yra tapatus. Perdėtai idealiomis sąlygomis užauginti vaikai, patekę į bent kiek agresyvias aplinkybes, kur jų „nemyli“, nelaiko idealiais, žeidžia jų „subtilius“ jausmus yra linkę save niekinti ir ieškoti būdų susinaikinti. Dauguma jų bijo ir savo „savižudybe“ tik atkreipti į save dėmesį, kad juos paguostų ir pan. Gyvybei tai baląstas, nevertas Jos. Vaikai, užaugę ir sugebėję išlikti agresyviose sąlygose yra ne tiek savęs, kiek kitų gyvybių naikintojai. Taip reiškiasi jų savižudybės programos, tik nukreiptos į išorę. Jie nesižudo patys, o siekia nužudymo iš išorės. Kaip sakoma – „tas pat, tik kitoje rankoje.

 Aišku, kad tiek pirmas variantas, tiek antras nėra absoliutūs, nes daug kas dar priklauso nuo vaiko nervų sistemos stiprumo, dėl jo genetikos, nuo giminės genetinio palikimo, nuo karmos palikimo ir pan. Bet tai tik maža dalis. Pagrindines programas į vaiką sudeda mama, tėvas čia ir dabar, per savo veiksmus, pavyzdžius, mąstymą ir pan. Po to įtaką daro visi aplinkiniai. Net ir užėjęs atsitiktinis žmogus, gali visam gyvenimui palikti vaikui programą, sudaręs tam tikrą įspūdį. Tėvo nebuvimas šeimoje, mamos besikeičiantys vyrai, tėvo girtuokliavimai, „sėdėjimas ant sprando“ žmonai, vaiko palikimas saviauklai, televizoriui, gatvei ir t.t., visa tai galybės programų, iš kurių nemažai susinaikinimo programų. Nuo pradėjimo į mus įdėta galinga Gyvybės programa. Ją sunku įveikti įvairiausioms ligoms, negandoms ir panašiai. Lengviausiai Gyvybės programą įveikti gali pats žmogus, siekiantis nusižudyti. Jis tai gali padaryti tuo ir čia pat. Dažniausiai jis to bijo ir tai daro lėtai ir metodiškai ir dažniausiai nesuvokdamas, kad jį ten veda programa. Tai rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, bet kokiu būdu siekimas malonumų, kad tik nespręsti iškylančių, besikaupiančių problemų. Gyvybė reikalauja prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir to vengimas, siekimas tik malonumų, o problemas tegul sprendžia „raitelis ant baltos kumelės“, ar dievas, sužadina savižudybės programas, kurios reiškiasi per lėtą ar greitesnę savižudybę.

 Dar yra mistiniai dalykai, tokie kaip prakeikimai, nužiūrėjimai, energoinformacinės vampyrinės struktūros. Kažkam tai mistiniai, o kažkam tai dar neištirti, nesuprasti reiškiniai, kuriuos beje visuomet draudė tirti mistikos monopolistė – bažnyčia. Mistika draudžia tirti mistiką. Ar ne disonansas? Tačiau tokie kaip prakeikimai ar nužiūrėjimai yra realūs. Tokius veiksmus gali atlikti žmones išspinduliuodami mintį su dideliu emociniu pliūpsniu ir galimu žodiniu įgarsinimu. O ar „prikibs“ tas prakeikimas ir kokiu procentu, priklauso nuo priimančios asabos. Jei žmogaus gyvybinė energija silpna, jo pasaulėžiūra liberali, ant jo gali lengvai įsitvirtinti prakeikimai, o jau nužiūrėjimų tai kekės. Jei nužiūrėjimai nežudo, o tik minta „šeimininko“ energetika, tai prakeikimai skatina savižudybes, kurios paprastai būna netiesioginės. Pavyzdžiui nei iš šio, nei iš to, vyras pradeda dažnai gerti alkoholį ir nieko su savimi negali padaryti, nors puikiai supranta, kad tai negerai. Tik pakankamo Gyvybinės energijos ir pykčio dėka vyras gali iš savęs išmesti prakeikimą. Tačiau jei to nepakanka, tenka kreiptis į specialistus. Deja tokių mažai. Dažniausiai mėgėjai arba apgaule užsiimantys asmenys. Mėgėjai dažnai nukenčia patys ar jų šeimos, nes atplėšta, bet nesunaikinta programa yra tam tikra gyvybės forma, kuri ieškos kito mitybos šaltinio. Dauguma šių laikų žmonių yra išlepinti civilizacijos, susilpninti medicinos, malonumų pramonės ir nesusitvarko net su elementariais nužiūrėjimas, o ką kalbėti apie prakeikimus. Todėl yra platūs dirvonai tam tikro verslo atstovams ir tai natūralu. Religijos nepadeda žmonėms, o tik suteikia apgaulingas viltis. Bažnyčiose žmonės tik tarpusavyje pasidalina energoinformacinėmis bėdomis, bet netampa „švaresni“. Tiesiog yra donorai, kurie savo gyvenime pastoviau galvoja apie gėrį, daro gėrį, siekia savyje išlaikyti ramybę ir panašiai, yra tie, kurie perdirba kitų iškraipytą energetiką. Todėl energoinformaciniam pasauliui visiškai nesvarbu apie kokį savo Dievą ar dievuką kiekvienas galvoja, svarbu pats perdirbimo procesas. Energoinformaciją tu gali perdirbti tiek į teigiamą, tiek į neigiamą, tiek į neutralią. Ir tik nuo žmonių skaičiaus toje teritorijoje, tautoje, rasėje priklauso kiek vienokios ar kitokios energoinformacijos liks toje aplinkoje, tautoje, rasėje. Tai nėra pastovu, tai keičiasi, banguoja, kartais purslais, sūkuriais reiškiasi. Masinės baimės skleidimas per masines informacijos priemones ir žmonių tikėjimas jomis, sukelia imuniteto susilpnėjimą ir net iki tol organizme ramiai gyvenusios bakterijos, virusai ir pan., gali sukilti. Tai yra kuo visuomenė galvoja apie įvairesnius dalykus, užsiėmę įvairiais darbais ir įvairios problemos, tol visuomenė santykinai neutraliai gyvena ir ligų bei nelaimių nedaug. Tačiau tereikia visus nukreipti viena kryptimi, baimės ir nesaugumo kryptimi, tai kaip magnetas pritraukia metalo drožles, taip ir dauguma visuomenės, visų pirma silpniausieji, pritrauks negalavimus, ligas. Kodėl, tokiu atveju, visų pirma suveikia virusai, o ne bakterijos ar grybeliai. Todėl, kad virusai yra ne tik, kad mažiausieji, bet tiesiogiai nėra gyvybė, o fizinės Gyvybės programos, tarsi robotukai. Tik ilgalaikiai neigiami poveikiai, paskatina veikti bakterijas, o vėliau ir grybelius.

 Dažnai kam kyla klausimas, o kaip gyvena ir išgyvena scenos žvaigždės, politikai, verslininkai, kurie daug kartų nužiūrimi ir prakeikiami? Jie tiesiog tuo dalijasi su savo gerbėjais. Ne veltui scenos žvaigždės negali ilgai išbūti be dėmesio, nes senka nuo nužiūrėjimo programų, kurios siurbia gyvybinę energiją. Todėl bet koks dėmesys, o tuo labiau skandalingas, sukelia emocingą dėmesį jų atžvilgiu. Taip jos ar jie gauna ne tik energijos, bet ir atsikrato dalies nužiūrėjimo programų. Prakeikimo programos nėra tokios dažnos jų atžvilgiu, nes tam reikalingas mažas atstumas, tam tikra situacija ir emocinė būsena. Dažniausiai tam panaudojamos cheminės priemonės, ar tam tikri mišiniai. Politikai, kaip ir scenos žvaigždės turi savo gerbėjus, na o verslininkai savo energoinformaciniais parazitais dalinasi su savo darbuotojais, dirbančiaisiais, tiesiog už savo darbą gaunančiais atlyginimus ir todėl priklausančiais nuo tų verslininkų. Kas žino energoinformacinių parazitų veiklos principus, tam juokinga, kuomet įmonės darbininkai keikia savo vadovą, šeimininką. Keiksmai per atlyginimus sugrįžta atgal neigiamomis programomis. Gal ne veltui didžiausius keikūnus, po atlyginimo, taip traukia pasigert? Bėda tame, kad neigiamos programos kliūna ne tik tiems keikūnams, bet visiems, net ir tiems, kurie tikrai gerbia ir vertina įmonės vadovus. Todėl keikti, nužiūrėti tuos, kieno valdžioje esi tu yra tik sau ir aplinkiniams bėdos pridaryti. Jei nesiorientuoji tuose reikaluose, tai geriau emociškai būti neutraliu, logiškai sakyti tiesą apie negerus „anų“ darbus, pagaliau, veikti fiziškai.

 Kaip atsikratyti bent dalies energoinformacinių parazitų, nes visiškai jų atsikratyti neįmanoma. Labai jau daug aplink mus nesusivokiančių žmonių – biorobotų. Padeda visi staigūs pokyčiai tiek kūno, tiek emocijų, tiek proto atžvilgiu. Kūnui tinka kontrastinės maudynės, besikeičiantys fiziniai krūviai. Pavyzdžiui trumpas palakstymas gamtoje yra poveikis tiek į fizinį kūną tiek į emocijas. Panašiai veikia ir pasiplaukiojimas. Trumpi, aktyvūs fiziniai pratimai, gal net aktyvūs šokio judesiai, taip pat gera priemonė, paveikianti ir fizinį kūną ir emocijas. Sudėtingiau yra valyti proto parazitus. Gana geras būdas yra intensyviai galvoti, mąstyti apie vieną, tam tikrą problemą, dalyką, po to, dėmesiui besisklaidant, padaryti „tuštumos“ pertrauką, tai yra apie nieką nemąstyti, po to mąstyti apie kitą mintį, bet intensyviai, detaliai. Tai tarsi kvėpavimas. Įkvėpei, sulaikei kvėpavimą ir iškvėpiai. Jei šuoliuoji nuo vienos minties prie kitos, tai tarsi įkvepi ir iškvepi be perstojo, tarsi bėgtumei. Ramybė ateina kuomet tarp minčių, kaip kvėpavime, atsiranda tarpas. Tik atsiradus tarpams tarp mąstymų, gali pamatyti minčių parazitus, kurie tiesiog veržiasi į tuos tarpus. Kiekvienas savaip suranda būdų šalinti tokius parazitus. Galima tiesiog sakyti „tu ne mano“, „tu man svetima mintis“, „pasitrauk“, pagaliau tiesiog neskirti dėmesio, nes pasirinkimo laisvė tik pas tave. Dar vienas labai efektyvus būdas pašalinti nuo savęs „negatyvias esybes“, nužiūrėjimus yra tiesiog išeiti į žmones, pabendrauti gyvai su kitais žmonėmis. Teigiamo bendravimo metu negatyvai subyra, o neigiamo bendravimo metu, dejonių, kalbų apie bėdas bėdelias, sveikatas blogas, tai galimybė savo bėdas perduoti kitam. Jei tas kitas stiprus, tai trumpam pabus blogoje nuotaikoje, gal trumpam sunegaluos, bet „suvalgys“, suardys tuos negatyvus ir gyvens toliau. Kas įdomiausia, tai tokių „negatyvių esybių“, nužiūrėjimų daugiau galima rasti poliklinikose, o ne ligoninėse. Dar būna turguose, ar didelėse parduotuvėse, prekybos centruose. Negatyvios esybės skiriasi nuo nužiūrėjimų tuo, kad negatyvios esybės labiau laisvos ir pasirenka iš ko siurbti energiją, o nužiūrėjimai yra tokių negatyvių esybių konkretus programavimas prieš konkrečius žmones. Meditacija „manyje šviesa ir aplink manęs šviesa“, pašalina labai daug destruktyvių energetinių esybių tiek iš žmogaus, tiek iš jo artimos aplinkos tuo, meditacijos momentu. Žmogus, kuris su tuo dirbo kelis metus, savo aplinkoje, per pusantro metro, meditacijos metu išlaiko švarią nuo parazitų aplinką. Bet kokios meditacijos, vienaip ar kitaip harmonizuoja žmones, padeda protiniams, emociniam ir fiziniam gijimui. Todėl meditacijos rekomenduojamos savižudybių prevencijai.