ŠEIMA – PASKUTINĖ ŽMONIJOS GYNYBOS TVIRTOVĖ

Šeima, tai vyro ir moters sąjunga iš kurios gimsta vaikai. Beje tiek pas lietuvius tiek pas rusus šis žodis išreiškia analogišką mintį. Gal yra ir dar kur, bet neradau. Šeima, tai kaip ŠE ši ( I ) MA nęs. Šeši manęs, tai yra šeši vaikai. Tiek moters tiek vyro genų, vaike yra po lygiai. Todėl šešiuose vaikuose yra šeši vyro ir šeši moters atspindžiai. Tai yra šeima. O pas rusus šeima yra „семья“. Tai yra „семь я“ tiesiogiai ir sakoma – septyni aš. Reiškia jų pilna šeima yra septyni vaikai. Taip užrašyta mūsų kalbos kode. Tačiau kalba ne apie tai. Kalba yra apie tai, kad šeimos institucijos sąvoka šiais laikais iškraipoma ir net siekiama ją sunaikinti. Kas ir kodėl tai daro dabar ir panagrinėsime.

  Aktyviausi šeimos institucijos griovėjai, kurie mums tiesiogiai matomi, tai seimas, kuris išleidžia įstatymus ir „vaikų teisių“ įstaiga. Paėmiau į kabutes todėl, kad iš tiesų ji daugiau atlieka kitas funkcijas – būtent šeimos naikinimo funkcijas. Seimas sukuria tokius įstatymus, kurie vaiko teises iškelia virš šeimos teisių, virš mamos ir tėvo teisių. „Vaikų teisės“ skuba vaiką supažindinti su jo teisėmis ir tuo remiantis kelti reikalavimus šeimai – tiek materialaus gyvenimo, tiek mitybos, tiek kitose šeimos gyvenimo srityse. Jei „vaiko teisės“ mano, kad vaiko gyvenimo sąlygos neatitinka tam tikrų „normų“, tai jie turi teisę (???) paimti vaiką iš šeimos. Faktiškai įteisintas vaiko pavogimas iš šeimos. Kitas blogas dalykas tas, kad vaikas patiki „vaiko teisių“ peršama teise, tai teise turėti viską, daryti viską ir už nieką nebūti atsakingam. Pagal Gamtos įstatymus vaikas jau atsakingas nuo tada, kad pakelia ranką, kada pradeda vaikščioti. Tai yra vaikas atsakingas nuo tada, nuo kada gali daryti fizinį poveikį aplinkai. Tėvai gali tik laiku jam išaiškinti priežasties-pasekmės dėsnį, gali dalinai apsaugoti nuo pasekmės dėsnio. Tačiau vaikas turi būti išmokytas, kad jei sulaužė kokį daiktą, tai jo neteko, o jei nuskriaudė savo artimą, tai neteko jo dėmesio, jo meilės. Jei gavo kažką iš aplinkinių, tai ne už tai, kad jis (ji) tiesiog „yra“, o už tai, kad tinkamai elgėsi, kad buvo geri, kad mylėjo savo artimus. Pradžioje vaikas to dar nesupranta ir jam daiktai ir malonumai „krenta iš dangaus“, bet augant vaiko suvokimui, būtina vaiką auklėti, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta.

 „Vaikų teisių“ raštuose pareigų sąvokos nei su žiburiu nerasi. Bet koks vaikas šeimoje pirma turi pajusti pareigas, pareigas padėti savo mamai, tėčiui, savo broliukams ir sesutėms, nes tai šeima, tai patys artimiausi žmonės, gyvenantys po vienu stogu. Kuomet vaikas išmoksta būti pareigingas ir atsakingas visų pirma savo atžvilgiu, po to savo artimųjų atžvilgiu, tada tą supratimą jis taikys ir draugų, pažįstamų, kaimynų ir visos visuomenės atžvilgiu. Tėvai turi išmokyti priežasties-pasekmės dėsnio. Jei gyvenime priėmei kokį tai sprendimą, ar kažkaip pasielgei (tinkamai ar netinkamai), tai pajusi šio dėsnio atsaką per pasekmę. Todėl šeimoje būna tam tikros bausmės ar paskatinimai, o jų išraiška priklauso nuo mamos ir tėčio vidinės brandos. „Vaikų teisės“ siekia, kad bausmės turi būti pašalintos, o aplink turi būti tik „dovanų“ pasaulis. Atrodo, kad jie nemato, kad užaugęs vaikas susidurs su realiu pasauliu, kuris labai daug bausmių pateiks jam. Jie gal ir nemato, bet puikiai mato tie, kas „nuleidžia“ iš aukščiau tuos įstatymus.

  Tokių įstatymų ir vaikų teisių elgesio pasekmės Lietuvoje jau matosi. Dauguma mamų jau bijo gimdyti vaikus, nes jie pasidarė agresyvūs, reikalauja savų teisių. Mamos bijo gimdyti, nes „vaikų teisės“ gali atimti jų vaikus, o mamai netekti vaiko, tai toks jausmas, panašus į mirtį – labai skaudu. Beje labai skaudu ir kai vaikas nustatomas prieš tave, kuomet jis visko nori, reikalauja, o nei mama ar tėtis neturi galimybių. O aplinkinė vergovinė sistema pasirūpina tuo, kad tėvai kuo mažiau galimybių turėtų auklėti savo vaikus. Tai iki šiol ilga darbo diena, alkoholis ir kitos suprogramuotos „malonumų“ priklausomybės. Dėl menkų galimybių patenkinti savo vaikų įnorius ypač išgyvena mamos, nes jos dažnai aklai vykdo vaikų troškimus, o po to turi prieš save „monstrą“, kuris reikalauja – „duok, duok, duok“. 

  Beje seimo įstatymų, bei „švietimo“ sistemos dėka vaikai mokyklose bukinami pačios „švietimo“ sistemos dėka. Tai greičiau „tamsinimo“ sistema. Lietuvoje, kaip ir vakaruose pradeda reikalauti „netraumuoti“ vaikų dideliais mokymo krūviais, naikinti pažymius ar net apskritai pasiekimų vertinimus. Lietuvos vaikai nuvykę į vakarus visi pastebi, kad jie yra gudresni, gabesni, labiau orientuojasi nei vietiniai. Deja su laiku, mūsų vietinė mokymo sistema Lietuvos vaikus verčia vakarų pasaulio analogiškais „lepšiais“. Po pabuvojimo tiek Norvegijoje, tiek Anglijoje 2004-2007 metais, man buvo gražu žiūrėti kiek Lietuvos vaikai „DAR“ yra gabūs ir veiklūs prieš vakarų „analogus“. Bet viskas keičiama (o ne keičiasi savaime) ir Lietuvoje, aišku vietinių valdininkų dėka.

Yra dar viena didelė blogybė, kuri po truputį peršama ir Lietuvoje -  jau prieš paauglystę verčiama rinktis lytinę orientaciją. Aišku tai dar „neatplaukė“ iki Lietuvos visu savo gražumu, bet Vokietijoje jau žinoma daug konfliktų dėl to reikalavimo. Kadangi Lietuvos „viršūnėlės“ nuo seno „serga Vokietija“, o paskutiniu metu Norvegija ir aplamai Skandinavija, tai tie „iškrypėliški“ reikalavimai atkeliaus ir į Lietuvą. Kas per reikalavimas, net iki brendimo, rinktis vaikui lytiškumą, kodėl net nuo darželinio amžiaus VISI vaikai knygučių dėka pratinami priimti suvokimą, kad gali būti vyro-vyro šeima, ar moters-moters? Vaikams peršama nuo vaikystės, kad tai normalu. Kam? Kodėl?

  „Šviečia“ viena ryški linija ir tai matosi ne iš čia pat, ne čia ir dabar, o žvelgiant iš patirties. Būtent todėl jauni žmonės, o ypač jaunimas to NEMATO. O matyti reikia, nes šeima yra naikinama. Siekiama, kad jos, kaip po tokios neliktų. O kam vaikui, kuris užaugs, reikalinga normali šeima, jei jam į galvą bus įpiršta, kad normalu yra visai kas kita. Kam vaikui būti atsakingam prieš kažką, jei įstatymai jam „leido“ norėti visko ir nebūti už nieką atsakingam. Su tokiu pasaulio suvokimu, užaugęs vaikas visų pirma nenorės turėti vaikų, o antra, kad jis bus „neįgalus“ Gyvenimo atžvilgiu. Realus Gyvenimas pradės iš jo visko reikalauti ir ypač atsakomybės, o kur dar priežasties-pasekmės dėsnis, kurio jie nesuvokė gyvendami „šiltnamyje“. Taip jie tampa labai silpni ir priklausomi – geri vergai. Tai kvepia „pagerinta vergove“, o gal net sąmoningu Žmonijos naikinimu (bet tai jau atskira kalba). Susikoncentruokime į „pagerintą vergovę“. Dabartinė vergovė, tai yra tarnavimas kapitalui, verslui mums tapo toks įprastas, kad dauguma žmonių to tarsi ir nemato. Dauguma tiki ar įsivaizduoja, kad tai yra laisvės. Kokios laisvės? Nuo ryto iki vakaro darbe ir nesvarbu, kad daug gamybos procesų jau senai automatizuota? O kur tobulėjimas, kur vaikų auklėjimas? Pagal dabartinį gamybos išsivystymo lygį ir be „ekonominių perbėgėlių“ (migrantų), vakarų šalyse žmonės jau turėtų dirbti ne daugiau 4 val., per dieną, bet dirba tai 8 val. Reiškia čia kažkas ne taip su esama ekonomine sistema. Ji vergovinė, tik „pagerintam“ pavidale. Įvestas pinigas, „suteiktos“ laisvės, o visų pirma laisvė pavergti kitus, panašius į tave vergus. Yra galimybė tapti kažkiek vergvaldžiu, tai yra verslininku, kapitalistu. Tačiau šis procesas iš esmės susietas su tuo, kad tu turi lengva dūšia apgauti savo vergijos „brolius ir seses“ ir įpiršti jiems prekę, kurią kažkur nupirkai keliskart pigiau, o saviems parduosi gerokai brangiau. Svarbiausia įtikinti, kad ta prekė jiems tiesiog „mirtinai“ reikalinga ir labai gera. Kad tą kiti turi, o ir tau tas „reikalinga“. Čia kaip maži vaikai – „Marytė turi tą lėlę ir aš noriu“, „Jonukas turi tokį išmanų telefoną ir aš noriu“.

   Kitas apgaulės būdas, tai sukurti darbo vietą ir įtikinti kitus vergus, kad tau jie dirbtų už minimalią algą ir daug valandų, kad tavo pelnas būtų kuo didesnis. Tačiau tie vergai, kurie apsigauna tokiomis laisvėmis ir siekia išnaudoti į save panašius, net nesuvokia, kad jie vis viena lieka vergais, tik šiek tiek su riebesniu kąsniu dantyse. Virš jų yra institucijos kurioms jie turi mokėti mokesčius, bet dar yra korporacijos, kurios ne tik konkuruoja, tačiau bet kada gali sudaryti tokias sąlygas, kad tavo sukurtą darbo vietą teks parduoti vienai ar kitai stambaus pelno korporacijai. Kai kuriuose šalyse ateina „berniukai“ ir tiesiog pasiima tavo sukurtą įmonę. Taip, kad vergovė liko ta pati, tik pagerinta žodeliu „laisvė“ arba dar tokiu šūkiu kaip „neribotos galimybės“. Laisvė kam, neribotos galimybės kam? Apgauti kitą, išnaudoti kitą??? Tačiau visų pirma išnaudoja tave, o per tave ir kitus. Mažutukai verslininkai ir „kapitalistai“, tai tik struktūros vergovės piramidėje, kurios palengvina aukščiau sėdintiems, išnaudoti žmonių mases iš piramidės apačios.

  Kai sužinai kiek net atrodo tokių didelių korporacijų kaip Google (14mlrd. eurų) slepia savo pinigus ofšoruose ir nemoka milijoninių  mokesčių? Kiek kitų, ne tik korporacijų, o tiesiog oligarchų, milijonierių slepia savo pinigus ne tose valstybėse, kur vykdo gamybą ar prekybą, ar pagaliau patys gyvena? Kiek bankų vykdo pinigų „plovimą“? Tačiau įstatymų sistema jų atžvilgiu kažkodėl neveikia, bet sąžiningai veikia mažų verslininkų ar paprastų žmonių atžvilgiu, kurių mokesčius į valstybės biudžetą atidžiai suskaičiuoja ir net savarankiškai pasiima tam tikros institucijos. Reiškia didesnių vergvaldžių atžvilgiu įstatymas neveikia, ar tiesiog negalioja? Tiesiog tą leidžia aukštesnės valdymo struktūros, nes pačios negalėtų išgyventi be „žemesniųjų“ apgaulės, be jų išnaudojimo.

  Reikėtų nepamiršti ir senovėje sukurto, tiems laikams vergvaldžiams labai parankaus instrumento – religijos. Religijos pagalba dar iki šiol kažkiek naudojasi dabartiniai vergvaldžiai. Religija patogi tuo, kad reikalauja iš vergo būti doru, nevogti jų turtų, būti nuolankiam ir visada jausti kaltę ir menkumą prieš Dievą. Kūrėjas, Dievas niekuomet nenorėjo, kad jo kūriniai, jo vaikai jaustųsi dėl kažko kalti, menki, vergai. Koks tėvas to norėtų? Aišku, kad taip nėra. Dievas žmogui davė laisvą valią, tiek teisybėje, tiek mele ir ką pasirinks dauguma visuomenės, taip ir gyvens visa visuomenė. Jei visuomenė leis mažumai apgauti daugumą, leis išnaudoti save, tai ką pasirinkai, tą ir turėsi – priežasties-pasekmės dėsnis ir nieko asmeniško. Dauguma žmonių apgaunama būtent per godumą, per norą turėti daugiau, atrodyti „gražiau“, būti kažkuo, bet tik ne savimi. Labai ribojamos galimybės pažinti tikrą save, tikras savo galimybes, tikrus savo gabumus. Religijos skirtos apgauti vergų protus, tiesiogine prasme pavergti jų protus ir būti geriems vergams bet kurių okupantų atžvilgiu. Šiuo metu pastebimas religijos naikinimas, nes kuriama nauja, globali visuomenė, kuri bus agaunama nauja religija – virtualaus pasaulio religija. Kai kurie tą tendenciją jau dabar mato, o palikuonys jau tame gyvens.  

  Tai kaip ta vergovė susijusi su šeimos griovimu? Tai tiesiog kitas „pagerintos vergovės“ etapas, kuomet kiek galima daugiau pasaulio žmonių taps nesaugūs ir jų kiekis sumažės. Bus mažai normalių šeimų, žmonės mažiau dauginsis ir jausis nesaugūs, nes šeimose jiems nebuvo leista daug ko suvokti apie gyvenimą. Beje švietimo įstaigos taip pat konstruojamos taip, kad juose apie realų Gyvenimą būtų žinoma tik tiek, kiek reikia vergvaldžių elitui. Vaikas mokykloje daug laiko praleidžia tik tam, kad praleistų savo brangų laiką, kurį jis galėtų panaudoti tikram pasaulio suvokimui, Gamtos dėsnių pažinimui, savęs tobulinimui ir realios, ankstyvos veiklos savo aplinkoje. Aišku tam reikalingi tinkamai paruošti mokytojai, bei tinkamai, pagal gabumus (kurie beje su laiku keičiasi) suskirstyti mokiniai.  „Mokslai“ ir neveikla realiame pasaulyje nustumiama net iki 25-30m. žmogaus amžiaus, o tai labai daug jo gyvenimo metų. Laikas realiai „atimamas“ iš žmogaus. Jis apgaunamas, kad didelių mokslų dėka, jis galės daug ko gyvenime pasiekti, bet vergovinis pasaulis sukonstruotas taip, kad žmogus su mažais mokslais, bet su didelėmis apgaulėmis ir manipuliacijomis, gali pasiekti daug daugiau materialumo. Deja, žmonės su „dideliais mokslais“, dažnai tampa tik geri, sąžiningi, protingi apgavikų, išnaudotojų, mažamokslių vergai.

  Dabartinis šeimos griovimo etapas numato ne tik žmonių kiekio  sumažinimą, bet ir kitą jos egzistavimo etapą – žmonės iš mėgintuvėlio. Lytinė vaiko deziorientacija, tai tik pirmas etapas, kad jis nenorėtų turėti vaikų. Tuomet merginos lengvai priims suvokimą, kad jos „neturi“ gimdyti vaikų, nes tai nepatogu, skauda, dar reikia kažkokios atsakomybės, kažkokio auklėjimo tų vaikų, o taip norisi tik malonuuuumų (jų daugiau nieko ir neišmokė). Malonumų rinka taip pat vystoma. Prie alkoholio, rūkymo, lytinio palaidumo prisideda ir narkotikai, kurie paskutiniu metu taip intensyviai „legalizuojami“. Išrastas dar vienas narkotikas, tai virtualūs žaidimai ir intensyviai konstruojamas virtualus pasaulis. Prie jo jaunimas jau aktyviai pratinamas, kad po to lengvai „gyventų“ ne realiame, o virtualiame pasaulyje. Vergui belieka atlikti savo darbinę veiklą, o po to į malonumus. Kadangi gamybos procesai, o su laiku ir pardavimo bus automatizuojami, tai daugybė žmonių tikrai taps nereikalingi tai vergovinei sistemai. Va todėl ji jau dabar siekia visaip mažinti žmonių skaičių ir sukurti tam sąlygas ateityje.

  Manau būtina kiekvienam žmogui suvokti, kad aplik jį nėra jokių laisvių ar galimybių  esamoje socialinėje-ekonominėje sistemoje. Tai tik surogatai. Būtina išlaikyti tas vertybes, kurias mums perdavė mūsų tėvai, seneliai ir neleisti įdiegti tiek sau, tiek savo palikuonims susinaikinimo programų, degradacijos programų. Laikytis maksimaliai sveiko ir nepriklausomo gyvenimo būdo, tinkamai orientuoti savo vaikus, padėti plėsti jiems pasaulėžiūrinį akiratį. Tuomet jie patys atsirinks tikrus dalykus, net ir esamoje „marmalynėje“. Būtina išmokyti jiems kuo anksčiau suvokti esamą vergovinę sistemą, kad gal būt jie galėtų kažką joje pakeisti. Kaip sakoma – nesėsi, nebus derliaus. Ta „sėja“ turi būti kasdieninė ir taip pat savo minčių, savo pasaulėžiūros atžvilgiu.

  2018.01.07