SKIEPAI

 Tik dabar žmonės kažkiek pradėjo domėtis skiepais ir jų neigiamomis pasekmėmis. Iki tol dauguma žmonių galvojo, kad skiepai, tai vos ne vaistai. Tik nukentėję nuo skiepų, jų giminės, pažįstami bent kažkiek domėjosi šiuo klausimu ir tai atmestinai. O skiepų neigiamų pasekmių yra pakankamai.

 Skiepų neigiamos pasekmės : autizmas, vaikų motorikos sutrikimai (augant vaikas prastai valdo savo kūną), alerginės ligos, imuniteto silpnėjimas ir autoimuninių ligų provokacija. Galimos ir kitos pasekmės, bet mokslininkai tyrinėtoja tam neturi pakankamai duomenų.

 Skiepai, nuo infekcinių ligų auginami tam tikroje terpėje. Teisingiau virusai auginami, nes skiepus sudaro ir dar tam tikros medžiagos, tokios kaip konservantai ir skvarbumą didinančios medžiagos. Konservantai reikalingi tam, kad sustabdytų skiepo gedimą, o skvarbumo medžiagos reikalingos tam, kad skiepui patekus į organizmą, jis būtų kuo greičiau išnešiotas po organizmą, o ypač tam, kad prasiskverbtų net į smegenis. Savo laiku buvo sukurtos medžiagos, skirtos įnešti vaistus į smegenis. Tie vaistai buvo skirti smegenų auglių naikinimui. Smegenys šiaip neįsileidžia bet ko ir turi tam tikrus „barjerus“. Skvarbios medžiagos buvo sukurtos tam, kad įveiktų tuos barjerus ir tuo pačiu paskui save įnešti ir vaistus. Šalutiniai reiškiniai tokių gydymų būdavo atskirų smegenų sluoksnių tinimas, dėl to galimi kūno traukuliai, laikini regėjimo, klausos, receptorių sutrikimai. Niekada tokio gydymo netaikydavo vaikams. Deja dabar tokias skvarbumo medžiagas jau veik dvi dešimtis metų deda ir į skiepus. Gal tai buvo daroma ir anksčiau, bet nėra duomenų. Todėl dabartiniai skiepai tapo pavojingesni nei ankstesni tuo, kad kartu su skvarbumą didinančiomis medžiagomis, į smegenis patenka net konservantai ir galimai įvairios cheminės medžiagos, kurios tuo metu buvo kūne. Tai sukelia tam tikrų vaiko smegenų vietų lokalinį patinimą, kas kartais pasireiškia traukuliais. Visa tai būtinai atsispindės vaiko judesių motorikoje, jam bus sudėtingiau valdyti savo kūną, dėl galimai pažeistų smegenų struktūrų. Kiti „efektai“ liks mums nežinomi, nes kūdikis apie tai nepapasakos. Paaugę vaikai mini chaliucinacijas, erdvės pojūčio sutrikimus, baimę, panikos atakas ir t.t. Aišku taip būna ne visiems, tačiau tokių atvejų daugėja. Vien autizmo atvejų katastrofiškas didėjimas jau daug ką pasako. Pasaulinė autizmo statistika rodo, kad pavyzdžiui nuo 1992 metų iki 2010 metų autizmo atvejų padaugėjo 12 kartų. Būdavo apie 30 000 per metus, tapo 370 000 permetus. Ir tai tik užregistruotų, o kiek neužregistruotų. Pavyzdžiui pasaulinės statistika mini, kad 1995 metais 1 iš 5000 buvo diagnozė autizmo sutrikimas, tai jau 2019 metais 1 iš 50, o 2020, tai yra šiais, prognozuojama 1 iš 30 gimusių kūdikių turės autizmo problemą!!!??? Lietuvoje, per 5 metus, nuo 2011 iki 2016 diagnozuotų vaikų su autizmo problema padvigubėjo.

 Medicina ir „patogūs“ mokslininkai atmeta versiją, kad autizmas susijęs su skiepais ir sako, kad priežastys nežinomos. Kuomet farmacijai gresia prarasti tokius pinigus, tai ir skiepų pasekmių tyrimai blokuojami arba pateikiami jiems patogūs „tyrimai“. Aišku žmonėms, kaip ir visiems gyviams, didelę įtaką daro galybė sukurtos ir į pasaulį paleistos chemijos, biologinių teršalų, o paskutiniu metu dar elektromagnetinė tarša. Visa tai taip pat daro įtaką. Na, bet sugrįžtame prie virusų išauginimo terpės. Tai paprastai gyvuliniais baltymais gausi terpė. Dažnai naudojami kiaušinių baltymai, bet neretai būna ir kitų gyvūnų organų baltymai, pavyzdžiui beždžionių kūno dalys. Būtent todėl skiepai, gali turėti tų gyvių genetikos liekanų, kas neretai sukelia žmogaus kūno alergines reakcijas į skiepą. Skiepe esantys konservantai taip pat gali sukelti organizmo reakcijų. Pavyzdžiui dažnai naudotas aliuminis ar gyvsidabris. Šie elementai paskutiniu metu retai naudojami ir paprastai tenka trečiarūšėms šalims.

 Po skiepo galima jausti tam tikras organizmo reakcijas. Pavyzdžiui gali pasijausti skausmas pirmoje čakroje, tai yra tarpuvietė. Ten yra plačiai išvešėję limfiniai mazgai. Atsiradus tokiam skausmui šioje vietoje, reiškia galimos pasekmės susietos su limfos veiklos sutrikimais. Paprastai po kiek laiko ant odos gali atsirasti spuogai, galimas kvėpavimo takų darbo sutrikimas ir lygiagrečiai sekančios kvėpavimo takų ligos. Galimi virškinimo sistemos darbo sutrikimai. Tai nėra taip pavojinga, nes normalus organizmas išsivalo. Tereikia tik padėti didesniu skysčių kiekiu, mityba su mažiau baltymų ir daugiau ląstelienos. Pasekmės galimos tik pas jau problemas, ligas ar silpnas vietas turinčius žmones. Daug pavojingiau jei po skiepo atsiranda drebulys, o dar blogiau kūno traukuliai. Reiškia buvo paveiktos smegenys, centrinė nervų sistema.

 Na, o kaip su dabartine situacija pasaulyje ir numatomais COVID-o skiepais? Kas yra skiepai, tikiuosi visi žinome. Tai tie patys virusai, tik „susilpninti“. Reiškia skiepai užkrečia virusu, o imunitetas, susipažinęs ir susidorojęs su priešu, tam tikrą laiką gamins „karius“ prieš jau net stiprius, bet tokius pat virusus. Pirma, tai kad visi paskiepyti faktiškai užkrečiami virusu. Antra, tai, kad ne visų imunitetas vienodai susidoroja su virusais ir gali tam tikrą laiką sirgti ir net užkrėsti aplinkinius tais virusais!!! Trečia, kad skiepuose ne visi virusai vienodai silpni ir stipresni gali sukelti ligą žmogui, net su normaliu imunitetu. O susirgęs sėkmingai platins virusą aplinkiniams. Ketvirta, tai, kad šis virusas, pagal kol kas žinomus tyrimus, panašus į gripo virusus ir mutuoja. Reiškia ilgalaikio skiepo nėra? Tai yra bus reikalingas pastovus skiepijimas? Oi koks geras biznis farmacijai. O gal geriau gyvenkim kaip su gripu? Kas nori, tegul skiepijasi, o aplamai tai geriau persirgti natūraliai. Dabartinėje situacijoje masinis skiepijimas sukels masinį visų vienokį ar kitokį sirgimą, net ir tų, kurie nesirgo, ar pavasarį persirgo. Tie, kas nesiskiepys ir nesirgo, rizikuos užsikrėsti covidu nuo paskiepytų. Todėl nuo paskiepytų bent porą savaičių reikia atsiriboti. Dilema.