SMEGENŲ FIZINIS RESURSAS

 Daugelis problemų žmonėms kyla dėl jų smegenų fizinių resursų. Mokslininkų nustatyta, kad vaisiui besivystant, smegenys susikuria „atsitiktinai“ tokios, kokios susikuria. Tai yra smegenų resursai priklauso nuo beveik atsitiktinai susidarančių ryšių tarp nervinių ląstelių. Didele dalimi tai priklauso nuo genetikos. Gimus kūdikiui, nervinių ląstelių tankumas smegenyse yra gana didelis. Tuomet jau antras etapas, nuo kurio priklauso kokius smegenų resursus turės suaugęs žmogus. Antrame etape smegenims svarbūs įspūdžiai gaunami iš aplinkos per visas kontaktus su ta aplinka. Kuo daugiau (bet ne per daug) tų įspūdžių, gal net kažkiek pavojingų išgyvenimui, tuo daugiau ryšių tarp smegenų neuronų, daugiau realios fizinės patirties su aplinka. Jei apkrovos smegenims nėra, tuomet daug, net labai daug smegenų neuronų tiesiog žūsta, organizmo „suvalgomi“, nes nenaudojami. Lieka tik tie, kurie sugeba intensyviai kurti vis naujus ir naujus tarpusavio ryšius (tiesti laidus). Iš esmės yra dvi pagrindinės priežastys, dėl turimų žmogaus smegenų resursų. Tai prigimtinė ir antra, tai perdėtai ramios, stresais neapkrautos, smegenys per pirmus 4-6 metus po gimimo. Dėl to, idealiausiu žmonijos variantu yra apie 70% žmonių su „neįgaliomis“ smegenimis. Iš tokių žmonių tiesiog neįmanoma daugiau išsireikalauti, negu pajėgia jų smegenys.

 Visos mūsų turimos žinios remiasi ne tik mokslu, bet visų pirma savo realia patirtimi. Mokslas vystomas mokslininkų, kurie taip pat yra silpni ir nesaugūs žmonės, kuriais galima manipuliuoti, nupirkti, įbauginti, pagaliau pašalinti, jei nepasiduoda šio pasaulio galingųjų „įtikinėjimui“. Didele dalimi mokslas sako tiesą, nes kitaip jis visai negalėtų vystytis ir būti bent kiek naudingas tiems patiems, pasaulio galingiesiems. Smegenų resursai iš tiesų labai priklauso nuo to, kaip susidėlios smegenų ląstelės, atskiri junginiai jau žmogaus vaisiuje. Gamtoje daug kas vyksta kažkiek „atsitiktinai“, nes Gamta akla ir dažnai eksperimentuoja, pastoviai kuria hibridus. O kas išgyvens, tie jau kurs savus hibridus. Visame tame aišku svarbi genetika, kuri Gamtos kūrybos procesus nukreipia tam tikra linkme. Tačiau tai kaip upės srovės kryptis, bet joje pasitaiko sūkurių, atsitiktinių povandeninių srovių ir panašiai. Va tai taip pat daro įtaką tam, kas gausis iš to, ar ano Gamtos kūrinio. Todėl nuo „broko“ nėra jokios apsaugos. Visai normalu, kad tam tikra dalis žmonių (ir aplamai gamtoje) kūdikių gimsta su įvairiais neįgalumais ir tiesa pasakius idealo nebūna. Tiesiog iš vieno kūdikio galima išauginti, išauklėti ir užprogramuoti pilnavertį žmogų, o iš kito nelabai. Yra tokių, iš kurių faktiškai nebus net žmogaus, o greičiau artimesnio gyvūnui. Tai ne tik ir ne tiek fiziniai trūkumai. Tas dažniau susiję su broku smegenyse. Pagal mokslininkų tyrimus, apie 70% ir net daugiau žmonių kūdikių jau turi mažesnį ar didesnį „broką“ smegenyse ir maksimaliai „idealiais“ žmonėmis jie jokiais atvejais netaps. Tai potencialios vidutinybės arba tikrai (mažuma) neįgalūs protu žmonės. Tokiems siekti bent kažkokio, daugiau protinių pastangų reikalaujančio mokslo yra tik kankintis ir prarasti laiką. O valstybė tuo atveju tik praranda lėšas ir atima galimybę iš gabių vaikų, kurie tikrai gali pasiekti daugiau ir tuo pačiu tą valstybę padaryti turtingesne. Tačiau tiek vidutiniokų, tiek gabių iš prigimties vaikų, jau nuo kūdikystės yra žalojamos smegenys net keliais būdais. Visų pirma tai nenatūralus, prievartinis gimimas. Gamtoje gyvūnai gimdymui palengvinti naudojasi Žemės trauka. Moterims kažkodėl atimama tokia galimybė. Jos guldomos ant nugaros. Tuo atveju net stuburgalio nervai taip užspaudžiami vaisiaus, kad moterys patiria perdėtai didelius skausmus. Jei moterys gimdytų kaip gyvūnai, tupėdamos arba keturpėsčios, tai Žemė savo trauka padėtų gimdymui. Dabar viskas sukurta tarsi tik priimantiems gimdymą. Čia ir jiems patogi gimdyvės poza ir galimybės nutverti už kūdikio galvos ir pasukinėjus ištraukti, ar net žnyples tam panaudoti. Jau čia vyksta slankstelių mikrotraumos, kraujagyslių traumos, kas atsiliepia smegenų būsimai mitybai. Kitas poveikis, kuris daro įtaką smegenų veiklos sumažinimui, tai skiepai. Jų yra daug ir kuo toliau tuo jų daugėjo. Skiepuose yra medžiagos, kurios skirtos tam, kad įveiktų visus, esančius žmogaus organizme barjerus ir visų pirma smegenų barjerą. Smegenys juo apsaugotos, nuo galimos įvairių bakterijų ir virusų invazijos. Skiepuose esančios medžiagos sukelia dalinį ar didesnį, tam tikrų smegenų dalių patinimą. Dažniausia tas stebima kūdikių kūno traukuliais. Beje tokių traukulių, po skiepų, nutinka ir kai kuriems suaugusiems žmonėms. Tačiau jei suaugusiems tai retai atsiliepia smegenų neįgalumu, nes jos jau išsivysčiusios, kaip tuo metu kūdikiams sukelia realų pavojų apturėti protinį neįgalumą. Pavyzdžiui jau keli dešimtmečiai iš vakarų mokslininkų skamba „spėjimas“, kad skiepai sukūrė galimybę vis didesniam ir didesniam vaikų autistų atsiradimui Žemėje. Ypač tai ryški tendencija nuo praeito amžiaus pačios pabaigos. Prieš keliolika metų net 1 iš 20 su tokia problema atsirado. Jei iki 2012 metų ta statistika dar buvo vedama sąžiningai, tai jau nuo 2015 metų ją pradėjo stabdyti ir iškreipti, kol galų gale pradėjo drausti. Turiu kelis realius faktus iš savo pažįstamų, kuriems po 4 mėnesio skiepo kūdikiui, prasidėjo kūno traukuliukai. Kūdikiai buvo vežami į Kauną, kur aišku nieko konkretaus nepasakė ir neigė skiepų įtaką. Dar yra vienas realus, artimų pažįstamų patirties atvejis, kuomet mergaitė gavo privalomą 3 mėnesio skiepą nuo meningokoko. Iki tol buvusi guvi, tapo abejinga daug kam, žvilgsnis būdavo sustingdavo į vieną tašką kuriam tai laikui. Tai truko daugiau kaip mėnesį. Vėliau, su kiekvienu mėnesiu mergaitė vėl tarsi atsigavo, bet tokia, kaip iki skiepo taip ir netapo gana ilgai. Šiuo metu mergaitei 4 metukai. Kiek paveiktos jos smegenys kol kas neaišku, nes tėvai „auklėja“ ją kaip ir dauguma tėvų – atmestinai.

 Beje pakalbėjus su realiu mediku dėl skiepų kūdikiams susidaro nekoks vaizdas. Apie tai realiau teko pradėti mąstyti ir po prof. Vaitkaus pavyzdžių. Pavyzdžiui jis minėjo daug kartų, kad kam kūdikiui, jau pirmą parą reikalinga vakcina nuo hepatito, jei jis neturi savo aplinkoje realaus užkrato. Vakcina jau smūgis jautrioms kūdikio kepenims. Po to dar mėnesio eigoje dar viena nuo hepatito. Per 6 mėnesius kūdikis gauna 20 skiepų. Dėmesio – dvidešimt !!! Jei tai normalu, tuomet žmonija jau nėra normali.

 Remiantis mokslininkų duomenimis, kad dauguma žmonių tiesiog vien dėl fizinių savo smegenų galimybių negali peršokti vidutinybės kartelės, būtina kurti visuomenės ir valstybės gyvenimą. Valstybę kuria, vysto ir veda priekin visų pirma kūrėjai. Vadinasi tokiems žmonėms reikia sudaryti daugiau sąlygų save realizuoti. Ir tarsi nieko ypatingo jiems nereikia, tik nemaišyti vienon krūvon su vidutinybėmis, o tuo labiau su neįgaliais, kad daroma šiuolaikinėse mokyklose. Mokymo klasėse būtina atskirti mokinius pagal gabumus ir tai daryti gal ne kas metais, pagal tam tikrų egzaminų rezultatus. Gamta nepadaro mus vienodais, tad kodėl visuomenė turi visus suvienodinti. Gabiausieji turi turėti galimybę save realizuoti ir realizuoti kuo greičiau, nes jų smegenys kitokios, mąstymo greitis kitoks, informacijos kiekio perdirbimas kitoks. Kiekvienas vaikas, žmogus turi turėti galimybę reikštis pagal savo pajėgas ir tam trukdyti yra nuodėmė. Deja trukdymų gabiems vaikams yra daug, o pagalbos neįgaliems tik daugėja. Yra pasakymas – ką maitini, to daugėja. Vadinasi kuo toliau, tuo mažiau turėsime gabių ir daugiau neįgalių, o tai visuomenės išsigimimas.

 Vidutinybės labiau pasiduoda išoriniam valdymui ir programavimui. Ką „ponai“ valdžioje ar „ponai“ religijoje pasakys, kur nukreips, tas yra „tikra“ tiesa ir „teisingas“ kelias. Kadangi vidutinybių visuomenėje yra dauguma, todėl labai lengva įtakoti visą visuomenę ir tuos pačius gabius ir protingus. Jie neapsaugoti nuo vidutinybių kasdieninio psichologinio spaudimo, kuris gali bet kada virsti ir fiziniu. Visų pirma tai bedarbystė, neleidimas realizuotis, pagaliau užsiundymas teisėsaugos, provokatorių ir pan. Kuomet gabieji suvoks, kad jie vidutinybių niekada neįveiks, o gali tik anuos valdyti, kaip juos valdo dabartiniai „ponai“, tik tuomet situacija keisis. Situacija keisis jei gabieji, kurie ne tik ir ne tiek savo ego susirūpinę, apsijungs vienam tikslui. Situacija keisis jei apsijungę gabieji bus susirūpinę realiu visuomenės progresu, net ir tų pačių vidutinybių. Tokia idėja sklando jau gerokai virš šimto metų ir jos realizavimas nėra lengvas vien dėl absoliučios daugumos vidutinybių, siekiančių tik naudos sau ir dažniausiai besaikės naudos. Visuomenė paversta į vartotojiškų vidutinybių bandą, kurią paskutiniu laiku siekiama vis labiau kontroliuoti tiek per bankų sistemą, tiek per skaitmenizaciją, mediciną, galimybę dirti. Visa tai daro vidutinybės, kurie užėmė valdžią ir bijo jos netekti. Jie siekia kontroliuoti ir naudotis gabiais žmonėmis, nes be jų valdančioms vidutinybėms nesuvaldyti tokio kiekio žmonių. Todėl gabius vaikus seka nuo pat mokyklos, aukštosios mokyklos ir verbuoja į savo „kontoras“, klanus. Nukreipia tam tikra kryptimi skatindami pinigais, minimalia valdžia, susaistydami įvairiais įsipareigojimais, apgaulingomis teisinėmis bylomis. Pasaulis negali ilgai būti valdomas vidutinybių, nes jis išsigims, subyrės. Todėl tik laiko klausimas kuomet bus sulaukta eilinės krizės, karo, maro, kurie sukuriami tik tam, kad tik nustumti į ateitį vidutinybių valdomo pasaulio globalinę krizę. Iš čia ir kilo idėja kuo labiau sumažinti žmonių skaičių planetoje, skaitmenizuoti žmones valstybėse ir visa tai sujungti į globalų pasaulį. Tai taip pat vidutinybių tarpusavio kova, kas iškils į piramidės viršūnę. Beje tai vienas iš aklos Gamtos dėsnių, kad tik stipriausieji, apsukriausieji, negailestingiausieji, labiausiai sugebantys įtikinamai meluoti išlieka ir turi galimybę toliau daugintis ir plėsti savo teritorijas. Reiškia jokio žmogaus Žemėje dar nėra. Mes kol kas tik žmogiškos būtybės, arba siekiantys žmogiškumo. Kol kas tik toks laiptelis.