STRATEGINIS IR TAKTINIS MĄSTYMAI

   Strateginis mąstymas, tai numatymas kas bus, kas gali būti ir kaip elgtis, kad pasiekti tikslus, maksimaliai apsisaugoti nuo praradimų. Tai panašu į pakilimą virš žemės ir galimybę matyti kelią į priekį, miškus, klonius, upes, kliūtis ir apvažiavimus. Taktinis mąstymas, tai reakcija į besikeičiančią aplinką esamuoju momentu, priimami sprendimai, poelgiai. Tai panašu į važiavimą keliu, kuomet į jį gali išbėgti žvėris, išeiti žmogus, netikėtai nuvirsti medis, pasikeisti oro sąlygos ir reikia priimti greitą sprendimą sustoti, apvažiuoti vietovę ar pan.  

  Šiais, informacijos didėjimo laikais, vis labiau sąmonę užgožia taktinio mąstymo poreikis. Kai informacijos kiekis labai didelis ir daugybė jos mums faktiškai nereikalinga (o tai sąmonei yra „šiukšlės“), kyla  būtinybė atsirinkti reikalingą. Dauguma šių laikų jaunimo tiesiog paskendę informacijos jūroje ir nesugeba tinkamai atsirinkti jos. Sėdi jaunuolis prie kompiuterio, kalbasi su kitu, dar kitame lange „žiūri“ filmą ir dar naršo po internetą. Iš šalies tai gali atrodyti „kietai“, bet iš tiesų jis į save verčia didžiulius kalnus Informacinių „šiukšlių“. Sąmonė stengiasi rūšiuoti informaciją, o mąstyti laiko nelieka. Protas programuojamas tik reaguoti, bet ne mąstyti ir todėl „bunka“. Todėl šiuolaikinis jaunimas kaip „ežiukai rūke“. Tokius lengva valdyti, nukreipti valdžiai reikalinga linkme, programuoti ir perprogramuoti.

  Nuo pat mokyklinio amžiau aš stebėjausi kaip kiti gali namų darbus atlikti prie TV, radijo ar magnetofono. Po to stebėjausi kaip kiti darbe dirba su įjungtu radiju, muzika. Po to atsirado žinių apie skirtingus mąstymo tipus. 

  Tik strategiškai mąstantys žmonės pasimeta konkrečiose gyvenimo situacijose, kuomet būtina priimti konkretų sprendimą, o ypač jei tai padaryti reikia greitai. Visai tai yra dėl to, kad jiems perdėtai svarbios pasekmės, o taip greitai numatyti pasekmių, kurios bus priėmus konkretų sprendimą, jie negali. Pakliūva į stuporą. Todėl jie daug praranda, nukenčia ar net žūva kritinėse situacijose. Tik taktiškai mąstantys žmonės reaguoja į aplinką tuoj pat ir pagal savijautą, pagal turimas žinias, tarsi pagal klipą. Jie greit reaguoja į krizinę situaciją, bet visiškai nesuvokia kokios gali būti pasekmės po vienokios ar kitokios jų reakcijos. Pavojingose situacijose taktiškai mastatys žmonės turi daug didesnę galimybę išgyventi nei strategiškai mąstantys. Jei strategiškai mąstantys giliai ir visapusiškai gali suvokti pasaulį, reiškinį, tai taktiškai mąstantys „čiuožia paviršiumi“. Jie viską suvokia tik paviršutiniškai. Strateginį mastymą ugdo savo kasdieninės veiklos, savaitės, mėnesio, pusmečio ir t.t. veiklos planavimas. Taip pat knygų skaitymas, domėjimasis istorija, geografija, kosmosu, religijomis, dvasinėmis, tikėjimo problemomis. Tai plataus požiūrio ugdymas, esmės suvokimas. Taktinį mąstymą ugdo greito veiksmo žaidimai, kompiuteriniai žaidimai, įvairių informacijos priemonių stebėjimas vienu metu, greitasis skaitymas (tik informacijos išgavimas). Tai greitos reakcijos ugdymas į aplinkos sąlygų pasikeitimus, į grėsmės atsiradimą, staigus reikalavimas keistis „čia ir dabar“, kad išgyventumei, kad tinkamai atliktumei veiksmą, kurį iš tavęs reikalauja aplinka, darbdavys, valdžia. Mąstymas ir suvokimas čia dažnai trukdo, nes stabdo reakcijos greitį. Tinkamai veiksmą atlieka jau ištreniruota psichika, organizmas, arba intuityvus protas. Ištreniruota psichika, tai pasąmonėje, tarsi klipais, užfiksuota tam tikra informacija kaip reaguoti į vieną ar kitą situaciją, kaip sureaguoti į tam tikras išorės pasikeitusias sąlygas. Kritiniu momentu sąmonė iš pasąmonės gauna paketą klipų iš kurių renkasi tinkamiausią būdą reaguoti į esamą situaciją. Tai tarsi gatavos, užprogramuotos reakcijos, nes laiko mąstyti nėra. Toks mąstymas intensyviai ugdomas saugumo tarnybose, specialiose karinėse pajėgose ir t.t.

  Kaip atskirti taktiškai mąstantį žmogų nuo strategiškai mąstančio? Jei vaikas, ruošdamas namų darbus siekia įsijungti TV, muziką ar tuo pat metu maigo telefono mygtukus, tai jis taktinis, arba klipinis. Jei suaugęs valgo prie TV, dirba įsijungęs muziką ar radiją ir negali „gyventi“ be to, tai jis klipinis. Išjunk tokiam radiją, TV, muziką ir jį „užgrius“ savęs suvokimas, kasdieninio gyvenimo prasmės problemos. Tokie žmonės pajunta nesaugumą, vienišumą, depresiją. Juos pradeda kankinti gyvenimo „beprasmybė“, beviltiškumas, dabartinės būties problemos. Tai potencialūs antidepresantų vartotojai, raminamųjų ir migdomųjų vaistų „šiukšliadėžės“ (dėl to farmacijos įmonės tik turtėja). Dažnai tokie žmonės serga nervų ligomis, nesuprantama baime. Jei toks žmogus dar yra ir jautrus, turi lakią vaizduotę, tai pradeda save „graužti“ nebūtais, vaizduotės sukurtais baubais. Tokiems žmonėms dažnai reiškiasi hiperaktyvumas, populiarios ligos susietos su perdėta imunine reakcija : alergijos, astma. Jiems būdinga puikybė, susireikšminimas, siekis manipuliuoti (bet manipuliuoti sugeba tik tie, kurie bent kažkiek sugeba mąstyti ir strategiškai).

  Jei žmogus dirba tyloje, mąsto tyloje, rašo tyloje, siekia bendrauti tyloje, nemėgsta „blizgučių“, rengiasi kukliai, patogiai, neatsižvelgdamas į jokias madas, valgo neįmantrų maistą, mėgsta tvarką, laikosi veiklos ir poilsio režimo, visuomet iki galo išklauso kitą žmogų nepertraukdamas, kalba lėtai, apgalvotai, tiksliai į temą ir nedaug, tai toks žmogus ryškus strategas. Žmogus, su tokiomis savybėmis yra geras vadovas dideliai įmonei, dideliam statybos objektui, dideliai valstybei ir pan. Tačiau be gebėjimo retkarčiais iš savęs parodyti ir taktinį mąstymą, priimti greitus ir reikalingus sprendimus reikiamu metu, toks vadovas, kritiniu įmonei, statybos objektui, ar valstybei metu gali pakliūti į stuporą. Jis tiesiog nesugebės greitai priimti tinkamo sprendimo. Pasaulio valdantieji yra strategiškai mąstantys žmonės, kurie savalaikiai į situaciją sureaguoja ir taktiniu mąstymu. Jei valdančiajam trūksta strateginio mąstymo, tai jis sukuria (ar jam sukuria) patarėjų komandą iš strategiškai mąstančių žmonių. Tačiau dauguma valdančiųjų nenori sau konkurentų ir kuria aplink save tokias sąlygas, kad pasaulis būtų perkrautas nereikalinga, protą perkraunančia, dirginančia informacija. Jie suinteresuoti, kad dauguma žmonių būtų tik taktikai ir būtų užimti tik šio momento problemomis. Tai panašu į generolą ir kareivius. Generolas planuoja, numato, žemesnioji vadų grandis organizuoja, o kareiviai vykdo ir vykdo pagal situaciją (taktika). Prie eilinių žmonių perkrovimo informacija dar pridedamas maistas ir gėrimai pilni skoniklių, modifikavimų ir vaistai, kurie negydo, o tik nuima ligos simptomus ir sukelia kitų organizmo problemų. Čia galima pridėti ir socialinį nesaugumą, kuomet žmogui mokamas tik toks atlyginimas už darbą, kurio pakanka išgyventi tik mėnesį, ar dar mažiau. O kur dar pašalpos, kompensacijos, kurios tvirkdo žmogaus moralę ir suvokimą kas yra darbas ir atlyginimas už jį. Mokyklose ruošiami tik tokie mokiniai, kurie bus paklusnūs vergai su menkomis, iškreiptomis žiniomis, mokantys atlikti tik tam tikras funkcijas ir vartoti, vartoti, vartoti.  Visa tai valdančiųjų organizuotas socialinis modelis.

  Kiekvienam vaikui, suaugusiam žmogui būtina mokytis dirbti smegenimis tiek strategiškai, tiek taktiškai. Strategijai skirti daugiausiai dėmesio, o taktikai mažiau. Kaip sakoma, strategiškai ir taktiškai mąstantis žmogus apmąstys, sukaups žinių ir vienoje vietoje iškas reikiamo gylio šulinį, kuriame bus vanduo. Tik taktiškai mąstantis žmogus šimte vietų iškas po 2-3 metrus taip ir „neradęs“ vandens. Vien tik strategiškai mąstantis žmogus gali taip niekur ir nepradėti kasti. Abi smegenų sritis gebantis pajungti žmogus gali prisitaikyti tiek vadovaujančiuose postuose, tiek bet kuriame darbe. Tokio žmogaus imuninė sistema ir aplamai organizmas yra lankstesnis ir lengviau prisitaikantis prie aplinkos. Įdomu stebėti organizmų reakcijas į užkratus, infekcijas, kitas aplinkos stresines situacijas. Greičiausiai užsikrečia ir suserga taktinio mąstymo organizmai, bet jie greičiau ir pasveiksta, bet vėl suserga. Greit ir problematiškai reaguoja į karštį, šaltį, vandens, maisto trūkumą, greit pajaučia dėmesio trūkumą, jiems greit pasidaro nuobodu, nesugeba organizuoti savo kasdieninio ir aplamai gyvenimo. Gyvena tarsi atsitiktinį gyvenimą – bet kur, su bet kuo, bet kaip. Svarbu, kad tam momentui sotu, saugu. Tokių žmonių kalbos apie dvasingumą, moralę yra tik saviapgaulė, tik noras būti saugiu neišsiskiriant iš bendrų, tos bendruomenės, visuomenės priimtų normų. 

  Strateginio mąstymo žmonės, kurių organizmas stiprus dažnai suvokia, kad gal jiems „vertėtų“ pradėti sirgti gripu tik tuomet, kuomet dauguma žmonių jau persirgo.  Tačiau jei organizmas silpnas, tai imuninė sistema į užkratą sureaguoja gana vėlai ir žmogus serga ilgai ir sunkiai. Tai gali virsti net chroniškomis ligomis. Taktiškai mąstančių chroniškos ligos yra susietos su padidintu dėmesio, meilės trūkumu. Žmogus (dažniausiai vaikas) „suvokia“, kad kam jam rūpintis, eikvoti nervinę ir fizinę energiją, jei juo pasirūpins aplinkiniai (dažniausiai mama ir tėvas). Ir pamaitins ir teritoriją sutvarkys ir pramogų suteiks. Tokie susivokia, kad kažkas čia ne taip tik tuomet, kuomet pramogų kiekis ir kokybė nebeatitinka poreikių (paauglystė arba jaunystė). Tačiau organizmas jau užprogramuotas negaliai, ligai ir savarankiškumas apribotas. Tai pasireiškia tuo, kad jei žmogus bando būti savarankiškas, eiti į pasaulį, tai ima ir sunegaluoja, gal net artimieji uždraudžia jam (bijodami dėl jo), kažkaip keistai ir mistiškai susidėlioja aplinkos sąlygos. Jei dar sveikata leidžia, tai dalis žmonių išsikrapšto iš tos „pelkės“, bet supratę, kad reikia būti atsakingam už save ir net už kitus, išsigąsta tos atsakomybės, pasijaučia nesaugūs ir didelė dalis jų sugrįžta į saugų artimųjų glėbį. Tačiau tie, kurie jau užsiprogramavo negalią ir tą programą kūnas sąžiningai vykdo niekur „neleisdamas“, pradeda pykti ant savo artimųjų ir viso pasaulio. Nuo tokių piktų ligonių, neįgaliųjų kenčia artimieji, pažįstami, kaimynai.

  Tiesa. Pastebėjau, kad tiek labiau strategiškai mąstantys, tiek labiau taktiškai mąstantys žmonės nesupranta vienas kito ir vadina bjauriais žodeliais. „Strategai“ tuos klipinius vadina isterikais, nervininkais, neadekvačiais. „Taktikai“ savo priešingybes vadina stabdžiais arba tiesiog durniais. „Strategai“ tai pasako ramiai, o „taktikai“ nervindamiesi ir su „riebiais“ žodelių priedais. Be to „taktikai“ mėgsta paviršutinišką muziką, popsą, o „strategai“ klasikinę, gilią muziką.

  Jei žmogus daugiau strategas, bet reikiamu metu sugeba būti ir taktikas, tai jis neverkšlena dėl savo neįgalumo, ligos, blogos socialinės padėties, šeimos ar asmeninių problemų. Jis siekia maksimaliai apsitarnauti save, padėti savo artimiesiems ir net visai svetimiems žmonėms. Toks žmogus, net būdamas ir be kojų ir rankų, daugumai atrodys sveikesnis ir aktyvesnis už daugumą su rankomis ir kojomis, bet su išgalvotomis problemomis galvose. O tokių pavyzdžių pasaulyje mes turime ne vieną.