SUSINAIKINIMO PROGRAMA

Bet kokia biologinė sistema turi vystymosi ir susinaikinimo programas. Grubiai tai galima palyginti su kompiuteriu. Šios dvi programos žmonių gyvenime veikia lygiagrečiai ir jos abi reikalingos. Problema tik tame, kad gana dažnai žmogus savo gyvenimo ir mąstymo būdu perdėm sustiprina susinaikinimo programą. Taip jis žudo ir save ir aplinkinius ir savo palikuonis. Plečiant savo mąstymą būtina vis iš naujo įvertinti kiek mano gyvenimui turi įvairios, užslėptos susinaikinimo programos.

  Iš kur kyla susinaikinimo programos ir kaip jos veikia? Pagrindinis šių programų šaltinis yra vaiko mama. Kokias susinaikinimo programas savyje neša nėščia moteris ir kokias ji sukuria nėštumo metu ir priklauso kiek gyvybingas bus jos kūdikis, kiek jis naikins save ar kitus. Jei mama nekentė savęs, tai vaikas savo atžvilgiu bus auka, silpnos sveikatos, lengvai įtakojamas aplinkinių. Jis rinksis prasčiausius gyvenimo scenarijus, prasčiausius draugus, vyrus ar moteris, prasčiausius darbus. Pas jį bus nesibaigiantis noras būti kaltam dėl bet ko, noras būti pilka pelyte. Jei nėščia moteris nekentė savo vyro, tai gimęs vaikas nekęs vyriškos giminės. Jei vaikas berniukas, tai jis dar ir savęs nekęs, o jei mergaitė, tai rizika tapti lesbiete. Tokios moterys būna aktyvios feministės. Jei moteris nekenčia savo nėštumo, nekenčia to, kad ji moteris, pavydi vyrams ir žavisi jais, tai gimęs vaikas nekęs moterų. Jei tai berniukas, tai jis rizikuoja tapti gėjumi. Tai gali būti ir agresyvus vyras moterų atžvilgiu, jas niekinantis, skaudinantis ir pan. Jei tai mergaitė, tai ji sieks turėti vyrišką charakterį, bus grubi, sieks valdyti vyrus, būti šeimos galva. Niuansų gali būti galybė, bet esmė tame, kad nėščia moteris turi save kiek galima labiau balansuoti, saugoti savo jausmus nuo didelių aistrų, prisirišimų ir pan. Dalis susinaikinimo programų perduodama senelių ir prosenelių. Labai svarbu, kad tas programas jie savyje ir panaikintų. Tačiau deja jie to nesuvokia. Dar kažkiek tai suvokia tėvai, kurie pasaulį mato plačiau, supranta informacines technologijas. Aplink labai daug ryškių pavyzdžių kuomet mamos tampa geresnės, jų sveikata pasitaiso, likimas pagerėja kuomet jos pagimdo vaikus, o dar geriau 2-3 vaikus. Taip nutinka todėl, kad jos dalį susinaikinimo programų, gautų iš savo tėvų perdavė savo vaikams. Joms tapo lengviau, bet vaikai dažnai sirguliuoja, jų likimai nekokie. Dabar vaikams patiems teks stabilizuoti susinaikinimo programas ir jas neutralizuoti gyvenant jau savo gyvenimą.  

  Paprastas pavyzdys iš savo gyvenimo. Būdamas vaikas sirgau visomis vaikiškomis ligomis, buvau gana silpnos sveikatos. Kraujas iki 9-10m. buvo pastoviai silpnas. Pirmoje, antroje, trečioje klasėse žiemos moksleivių atostogas praleisdavau sirgdamas. Gerai jei tai būtų pamokų metu, bet tai būdavo atostogų metu. Vaikai žaisdavo sniegu, čiuožinėdavo, o aš per langą žvelgdamas į juos pavydėjau. Po to pastebėjau, kad tas jausmas virsdavo kitų vaikų nekentimu, aplinkinių nekentimu ir galiausiai savęs nekentimu. Būtent taip vystosi susinaikinimo programa. Kai taip nutiko trečią kartą aš tą pastebėjau ir pradėjau galvoti, kodėl tokiu laiku?  Pastebėjau tos programos vystymąsi link savęs naikinimo. Būdamas vaikas labai jau logiškai visko negalėjau sudėlioti, bet pati būsena man nepatiko. Atsirado pyktis ant tokios būsenos ir ryžtas keisti tą būseną. Pyktis susinaikinimo programą nukreipia išorėn. Didele dalimi tai iškraunama fiziniu būdu (žaidimai lauke, sportas, bėgiojimas ir t.t.). Tam tikra dalis virsta agresija aplinkos atžvilgiu. Tai gali būti pažįstami, draugai, artimieji. Kaip tik tuo metu susidomėjau bioenergetiniais gydymo būdais. Tai man padėjo susibalansuoti ir sumažinti agresiją išorės atžvilgiu. Kaip jau minėjau tai įvyko savaime, nes būdamas vaikas aš negalėjau plačiai suvokti esmės. Tačiau labai aiškiai pajutau kaip formuojasi susinaikinimo programa ir ką ji iššaukia. Pajutau, kad ji, jei nukreipta į vidų, žmoguje sukelia aukos sindromą, kentėjimą dėl „meilės“ (tai ji daliai jaunuolių sukelia norą žudytis) , kentėjimą dėl draugų neturėjimo. Tarp kita ko tai iššaukdavo kitų vaikų agresiją mano atžvilgiu, aukos pojūtį, baimę duoti atkirtį agresoriui. Jei susinaikinimo programa nukrypsta išorėn, tai kyla spontaninis noras skaudinti kitus, tyčiotis iš jų, naikinti kitus, valdyti kitus. Taip susinaikinimo programa pritraukia dar didesnį naikintoją ir vyksta susinaikinimo kova. Kuomet manyje tai išlindo išorėn, tai atsirado agresorių, kuriuos aš įveikiau, bet atsirado ir neįveikiamų agresorių. Bet čia jau „gyvūnijos pasaulis“.  Susinaikinimo programos būdingos ne tik atskiriems žmonėms, bet ir žmonių bendruomenėms, kolektyvams, miestams, valstybėms. 

  Dirbant su bioenergetika, Reiki (LeiČi) sistema pastebėjau, kad darbo pradžioje, po iniciacijų visų pirma į paviršių išlenda tuo metu stipriausios  susinaikinimo programos. Jos paveikia silpniausias žmogaus vietas. Gali išsibalansuoti jausmai, mintys ar fizinis kūnas. Jai dalis programų yra vaikuose, giminėje, tai pajus vaikai ir giminės. Darbas su bioenergetika, iniciacijos, tai tarsi banga nubanguojanti per visą giminę, kuri nuplauna bioenergetinę nešvarą. Kažkas panašaus vyksta susisiejant su bet kokiu dvasiniu agregoru. Tai gali būti religinis agregoras ir krikšto metu (susijungimo metu) sukyla panaši bioenergetinė banga. Bioenergetiniu darbu galima dalinai išvalyti dalį susinaikinimo programų, tačiau norint kapitaliai jas valyti būtinas platesnis suvokimas, suvokimas kas aš esu ir ko siekiu. Būtina suvokti, kad aš  neesu vien tik „aš“. Pavyzdžiui be suvokimo, kad aš esu visuose ir visame kame, neįmanomas tikras nuodėmių atleidimas. Tik nors retkarčiais, nors sekundės dalimis pajutus, kad aš esu ir tame žmoguje ir aname žmoguje, galimas tikras besąlyginės meilės pojūčio blyksnis. Kai tie blyksniai tampa ilgesni ir dažnesni, žmogui įmanomas kokybiškas pasikeitimas, transformacija. Taip natūraliai nyksta susinaikinimo programos.

  Susinaikinimo programos žmogų pririša prie tokių įpročių, kurie žmogų naikina. Tai alkoholis, tabakas, narkotikai, perdėtas maisto vartojimas, perdėtas malonumų tenkinimas, tingumas ir pan. Susinaikinimo programa suveikia taip, kad kai žmogui gerai, tai jis būtinai suras ką pavartoti, kur nuvykti, su kuo susitikti, kad jo būsena iš po to būtinai pablogėja. Tai gali būti noras nueiti pas kažkokį draugą ar draugę, kuriam pasirodo taip blogai, kad jis jums sugadina nuotaiką ar įvelia į svetimą konfliktą. Tai gali būti ir noras kažką valgomo nusipirkti parduotuvėje ir pasirodo, kad tai sugedę tiek, jog iš po to jums labai bloga. Tai gali būti noras eiti nežinia kur, o ten pasirodo jūsų laukia bėda. Situacijos gali būti įvairios, bet esmė tame, kad susinaikinimo programos neleidžia žmogui būti laimingam. Kuo susinaikinimo programų daugiau tame žmoguje, tuo trumpiau jam truks bet kokia gera būsena. Savyje turintys daug susinaikinimo programų žmonės nesąmoningai glaudžiasi prie mažai tokių programų turinčių ir naudojasi jų sėkme. Tuomet malonumai jiems ilgiau trunka. Pavyzdžiui į turistinę kelionę link jūros vyksta 10  žmonių grupė. Jei grupėje yra tik vienas kitas žmogus su padidintu susinaikinimo programų skaičiumi, tai kelionė praeis gerai. Jei tokių žmonių bus 3-4 tai bus nelaimių, sužeidimų, vagysčių, o jei 5 ir daugiau žmonių – avarijų, rimtų nelaimių. Jei grupėje visi daugokai turi susinaikinimo programų, tai vyksta žūtys, pavyzdžiui mašinų, lėktuvų, traukinių avarijos, skęsta laivai ir pan. Iš tokių mašinų, lėktuvų, traukinių, laivų tarsi netyčia pasišalina žmonės turintys mažiau susinaikinimo programų. Dažnai tokie žmonės pavėluoja į reisą, suserga prieš kelionę ar pan. Labai stiprios susinaikinimo programos surenka žmones į vieną vietą, kad jie susinaikintų. Taip gamta išbraukia tam tikrą dalį žmonių, kad jie savo buvimu nenaikintų likusių žmonių. Tai natūralus bioenergetinis atrankos mechanizmas. Todėl yra kvaila ant kažko pykti, kad tu sergi, kad tau nesiseka. Aplinka riboja ir ji netobula, bet ligų ir nesėkmių pagrindinės priežastys yra tavyje. Gal nuo to ir reikėtų pradėti. Plėsti savo mąstymą, keisti jį. Plėsti pasaulėžiūrą. Mokytis susieti priežastis ir pasekmes savo gyvenime, kitų gyvenimuose, pasaulio gyvenime. Turėti savo ašį, savo tvirtybę, bet ir  būti lanksčiam pokyčiams. Svarbu matyti ne tik tai kas dedasi aplink, bet ir toli. Mokėti tai įvertinti ne tik savo atžvilgiu, bet ir pasaulio gyvenimo atžvilgiu.

  Bet kokią susinaikinimo programą galima neutralizuoti, tačiau tam reikia laiko. Jei mašina skrieja į medį, tai net stabdymas koja nepadės. Todėl būtina laiku pradėti dirbti su savimi, su savo programomis, suvokimu, įpročiais. Galima norėti keistis, galima keisti mąstymą, pagaliau jausmus, bet be veiksmo, energijos nepajudės. Jausmas, tai potencialas, tai tarsi vandens kaupimas užtvankoje. Tik paleidus šį vandenį įmanoma elektros gamyba generatoriuje. Tik per energijos judėjimą yra galimi pokyčiai. Jei žmogus tik nori keistis, tik mąsto, tik bando keisti jausmus, bet veiksmo nėra, tai jis virsta viską žinančiu ciniku, kuris gali logiškai postringauti, vartyti faktais tai vienaip tai kitaip. Dažnai tai būna chroniški ligoniai, neįgalūs žmonės, bet aštraus proto. Su laiku jų psichika sutrinka. Kaip jau minėjau, bet kokia susinaikinimo programa lengvai neutralizuojama per bendrumo jausmą, per besąlyginės meilės jausmą. Tuomet net nesvarbu kokios tos susinaikinimo programos mumyse slypi. Susinaikinimo programas naikina ir dvasinė praktika, darbas su bioenergetika, dvasiniai, religiniai agregorai. Kuo žmogus atviresnis religijai, dvasinėms praktikoms, bioenergetiniam darbui, tuo mažiau jis turi susinaikinimo programų. Tačiau be savęs suvokimo, pasaulėžiūros plėtimo, dalis susinaikinimo programų būtinai liks. Vadinasi bet kokiu atveju būtina ugdyti sąmoningumą, savivoką ir vien bioenergetikos, tikėjimo, religijos nepakanka. Nepakanka vien meilės, nes ji gali būti akla, būtinas sąmoningumas. Sąmoningumą mažina įpročiai, priklausomybės, baimės, godumas, tingumas ir visa, kas mažina žmogaus energetiką. Visa kas žmogų domina, daro jį entuziastu didina žmogaus energetiką ir daro jį labiau sąmoningu.

 Išvados: kuo dažniau jausti bendrumą su kitais, kuo dažniau būti sąmoningu, susidomėjusiu, entuziastu. Būtina sąmoningai atsikratyti priklausomybių, nesveiko gyvenimo būdo, minimalizuoti mitybą, stimuliuojančias medžiagas. Vengti pokalbių apie nelaimes ir vengti žmonių, kuriems „patinka“ būti nelaimingais, nes jie tik tokią informaciją ir platina. Daugiau kalbėti apie dvasinius dalykus, apie besąlyginę meilę, tikėjimą.