SVAJONIŲ REALIZACIJOS BŪDAI

 Pateiksiu kelis iš svajonių realizacijos būdų, nes jų yra daugybė. Pirmiausia, kad svajonė galėtų įsišaknyti, būtina išvalyti svajonių lauką, nuo buvusių, nerealizuotų, „apkerpėjusių“ svajonių. Antra – svajonė turi pasiekti tokį potencialą, kad taptų troškimu. Puikiai kiekvienas žino, kad kai trokšti vandens, tai eini būtent ten, kur jis yra nežiūrėdamas į kliūtis, nubrozdintus kelius ar panašiai. Trečia – svajonę patartina pasėti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir į paruoštą „dirvą“. Toliau belieka prižiūrėti, „laistyti“, saugoti nuo „piktžolių“ ir „kenkėjų“.

  Jei turite „apkerpėjusių“ svajonių, tai jų būtina atsisakyti. Gerai būtų jas prisiminti ir tuo pat metu apsipilti šaltu dušu, šokti į vėsią upę, ežerą ar vėsią jūrą. Tiesiog tuo metu reikalingas stresas, kuris padės pašalinti tai, kas sena, kas trukdo naujų energijų ir naujos informacijos atėjimui. Galima paprasčiausiai apdaužyti sau per veidą garsiai atsisakant senų svajonių ir net tų, kurias užmiršai. Jei kažkurią tai svajonę, kuri jums ir dabar aktuali ir gali realizuotis, norite atgaivinti, tai taip pat galite sušukti – „pabusk“, trenkdami sau per veidą ar šokdami į šaltoką vandenį.

  Jei senų, nerealizuotų svajonių nerasta ar jų nebuvo (kiekvienam patartina žinoti savo minčių slaptas vieteles), tuomet reikia atkreipti dėmesį į savo naują svajonę (ar seną, bet „pažadintą“ svajonę), nes ten kur mūsų dėmesys, ten mūsų energija. Savo dėmesiu, mintimis svajonę mes tarsi pamaitiname, suteikiame jai energijos, pakeliame jos potencialą, ji virsta troškimu. Tai tarsi „grūdas“ sėjai. Beje būtina patikrinti ar ta svajonė atitinka jūsų esmę. BŪTINA. Gal tą svajonę įpiršo tėvai, gal draugai, o gal visuomenė??? Jei „pasėsite“ neatitinkančią jus svajonę, tai „vaisiai“ jums bus nepriimtini ir „neskanūs“, tarsi svetimi. Vienas iš tikrinimo būdų, tai galvojant apie svajonę, stebėti save. Jei jausmas, o ypač geras, šiltas leidžiasi žemyn į pilvą ir į pilvo apačią, tai svajonė suderinama su jumis. Jei jausmas lieka kažkur krūtinės srityje ar gerklės srityje ir dar spaudžia, tai nelabai jums tinkanti svajonė. Būna, kad net pykinimo ar vimdymo jausmas atsiranda – tai jau jums pavojinga svajonė. Jei ją realizuosite, net jei jums ją kažkas superspalvomis nupaišė, tai pakenks jūsų sveikatai, jūsų ateičiai. Kitas būdas yra įsivaizduoti svajonės realizaciją visomis įmanomomis detalėmis ir „pastatyti“ ją priešais save už 3-4 metrų. Stebėti savo pusiausvyrą kuomet įsivaizduojame priešais save „realizaciją“. Jei kūnas linksta į priekį, tai svajonė mūsų vidui priimtina, o jei lošiasi atgal tai mums įpiršta svetima svajonė. Kai kam geriau tai atlikti užsimerkus. Tiesiog su tikrinimo būdais reikia paeksperimentuoti paprastuose, gerai žinomuose, patikrintuose dalykuose. Gana greit pavyksta tiems, kas savo gyvenime laikosi Tiesos, Doros, Sąžiningumo, Atsakomybės. Kiti dažnai nuklysta į klystkelius, „augina“ svetimas svajones, po to pyksta ant savęs, ant kitų, pradeda bijoti savo (o net nepagalvoja, kad tai ne jų svajonės buvo) svajonių, vengia jų ir patarinėja kitiems, kad geriau nesvajoti. Svajonės yra viena iš didžių dovanų, dovanotų žmogui. Jei nesinaudoji, jos atmiršta, kaip nenaudojamas organas.

  Neapsigaukite su aplinkinių siūlomomis svajonių „sėklomis“, net jei tai patikimi ar artimi žmonės siūlo (jie taip pat gali būti apgauti). Rūkymas, alkoholio vartojimas, vaistai (o ypač raminantys), aštraus maisto vartojimas, persivalgymas trukdo nustatyti jūsų svajonės tikrumą – ar ji jūsų ar pakišta jums. Kuomet išsiaiškinote ar tai jūsų svajonė, tai yra išsirinkote tinkamą „grūdą“, tuomet belieka jį įkrauti jūsų energija tiek, kad taptų troškimu, kad trokštumėte tos svajonės realizacijos ir viską dėl jos padarytumėte.  

  Troškimų lygį pasiekusią svajonę reikia pasėti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir į paruoštą dirvą. Geriausias laikas, tai ankstyvas rytas, kuomet saulė dar nepatekėjo arba teka. Išimtinais atvejais galima tai daryti iki 7 val. ryto, nes vėliau žmonės masiškai bunda ir po erdvę paskleidžia dienos rūpesčių ir rutinos bangas, kurios atima energiją iš svajonių. Kitas variantas, tai kuomet žmonės daugumoje užmiega ir jus gal jau traukia į miegą. Tuomet prieš miegą pagalvokime kas bus, jei tai realizuotųsi. Galima net vaizdingai užrašyti ir pasidėti po pagalve. Kitą kart (ir nebūtinai kitą vakarą, tiesiog kai bus „pakilimas“) vėl naujas raštelis.  

  O kokia tam tinkama vieta, jei jūs troškimą siekiate paleisti į erdvę ryte? Tai priklauso nuo jūsų svajonės orientacijos. Jei svajonė orientuota į jūsų kūną, sveikatą, sielos ramybę, vaikų ar anūkų sveikatą, tai tam reikalinga gamta, o geriausiai miškas, kuris apsaugo jus nuo miesto vibracijų. Be to medžiai gerai susieti tiek su Žeme, tiek su Dangumi ir yra geros „antenos“. Pasiimame stiklinį, 200-300ml. talpos butelį, pripildome vandens. Plastikiniai buteliai netinka, o geriausi krikštolo. Su tuo vandenuku einame į mišką, o jei nėra galimybės, tai tiesiog  į gamtą, prie ežero ar upės. Kas keliauja ir pakliūva šalia kalnų, tai į kalnus eiti yra gana idealu. Panagrinėsiu  miško atveją, kaip labiausiai būdingą Lietuvai. Einame į mišką galvodami apie savo svajonę, einame su troškimu. Maksimaliai neįsileidžiame kitų minčių, o tuo labiau dienos rūpesčių. Buteliukas su vandeniu dešinėje striukės kišenėje ar rankinėje dešinėje pusėje, kur yra kepenys, o jos turi gerą informacinį kontaktą su ateitimi. Svarbu, kad mūsų svajonė ir jos realizavimas neturi kenkti kitiems žmonėms. Jos realizavimas ir pasekmės turi būti neutralios ar net naudingos ir kitiems. Eidami galvojam kaip pasikeis mūsų gyvenimas, kuomet troškimas realizuosis, kaip jis atrodys, kiek jis bus naudingas kitiems. Jei jūsų troškimo realizavimas bus naudingas ir kitiems, tai ir kitų energija (nesąmoningai) įsijungs į jūsų troškimo realizaciją. Miške susirandame tiesią, aukštą, tvirtą pušį. Idealu jei iki jos jūs eisite 30min. (galima ir ilgiau, bet kūnas ir protas gali nuvargti, o tai nepageidautina).  Trumpiausias kelias iki jos 15min. Tai laikas, reikalingas jums suderinti mintis, sukonkretinti troškimą. Kodėl pušis? Nes jos šaknys pakankamai giliai įsiskverbusios į žemę. Tai yra labai geras įsižeminimas (beje tai tarsi pavyzdys svajonei užsiauginti geras šaknis). Buteliuką laikydami dešinėje rankoje apeiname apie pušį, glausdami prie kamieno buteliuką. Tris su pusę karto apeiname ir dar žodžiais išreikšdami į erdvę savo troškimą. Troškimo išraiška turi būti maksimaliai konkreti ir trumpa. Va todėl būtina iš anksto, namuose, brandinant svajonę, ją maksimaliai sukonkretinti, net daug kartų ją užrašyti. Kuomet apeiname apie medį tris su pusę karto, kelis gurkšnelius vandens iš buteliuko nupilame ant medžio šaknų. Tuomet apie 8-10 metrų  atsitolinti nuo medžio ir pakeliant buteliuką vandens prie lūpų žvelgti į medžio viršūnę, o nuryjant vandenuką, žvilgsnis kamienu nusileidžia prie šaknų. Taip išgurkšnojame visą buteliuko vandenį. Su geromis mintimis grįžtame namo.

  Jei mūsų svajonė susijusi su mūsų vaikų, anūkų sveikata, arba mūsų valia, ryžtas yra nelabai išvystyti, tai geriausiai rinktis ąžuolo medį. Ieškome sveiko, jau kažkiek brandaus ąžuolo ir atliekame tuos pačius veiksmus. Ąžuolas yra toks medis, kurio energoinformacija labiau nukreipta į ateitį nei pušies. Todėl mūsų senoliai ir kreipdavosi į šiuos medžius su įvairiais prašymais. Gal būt todėl krikščionys ir iškirto ąžuolų giraites, kaip tautos šaknis, susietas su protėviais. Kuo daugiau gyvenamoje teritorijoje iškertama sveikų, senų medžių, tuo labiau žmonės „atkertami“ nuo savo protėvių, o tauta nuo savo tautos šaknų. Medžiai turi „kūnišką“ atmintį, kurią perduoda ne tik šalia savęs beaugantiems jauniems medžiams, bet ir žmonėms, jų vaikams, anūkams ir proanūkiams kurie gyvena šioje teritorijoje, ar kartais parvyksta į šią teritoriją. Turėjau keistą patirtį. Vieną žmogų nuvedžiau į tokią vietą miške, kur tarp daugybės medžių buvo vienas, sveikas, didelis, dviese neapglėbiamas medis. Praėjus keliems metams, tas žmogus sulaukė svečio, užsieniečio iš vakarų. Nuvedė jį prie to medžio ir po savaitės pastebėjau, kad to medžio viena kamieno pusė stipriai išdeginta. Faktiškai jis buvo nužudytas.  Po kelių mėnesių jis stipriai išgedo ir jį nupjovė. Atsitiktinumais netikiu. Tad  išvadas darykite patys. Saugokime medžius nuo atėjūnų žvilgsnių, o kartais ir nuo „savų“.

  Geriausias laikas Lietuvoje eiti prie medžių yra balandžio vidurys iki birželio 21-23d.  Šiek tiek mažiau geras laikas yra iki rugpjūčio pabaigos. Vėliau medžiai ruošiasi žiemos miegui ir nelabai „girdi“ mūsų troškimus.   

  Kartas nuo karto troškimo aktyvavimo programą pakartokite ir tai darykite ne paskubomis ir ne iš „reikalo“, o su vidiniu poreikiu, būtent su tuo vidinio „troškulio“ jausmu. Taip jūs tarsi „laistote“ svajonę, „atnaujinate“ ją, primenate apie ją tiek sau, tiek Visatai. Jokiu būdu neįsileidžiate neigiamų minčių, „ravite“ šalin kitų kritiką, abejones.

  Jei šalia nėra miško, o upė ar ežeras ar jūra, tai su buteliuku vandens ir mintimis apie svajonę, kaip troškimą einame prie jų. Šiuo atveju apie ežerą, upę ar jūrą apeiti nereikia. Tiesiog šalia pabūti, gerai pagalvoti apie troškimą, dalį vandenuko nupilti į vandenį. Likusią dalį vandens iš  buteliuko išgerti žiūrint tai į dangų, o nuryjant į upę, ežerą, jūrą.

  Jei svajonės susietos ne su sveikata, o su materialiais dalykais, sėkme materialiame pasaulyje, turtais, tuomet jau vyksmas vyksta mieste. Laikas panašus, bet renkamės jau ne medžius, o pastatus, bankus, mašinų parduotuves, namus ir pan. Tai yra žiūrint kokia mūsų svajonė. Sukonkretiname savo svajonę namie, iki rašymo ant popieriaus, gal net piešinių. Būtina lankyti tą vietą, kuri susijusi su svajone. Jei tai mašina, tai bet kokią mašinų parduotuvę. Jei tai pinigai, tai bankas. Jei tai gamykla, tai gamyklą lankyti, vaikščioti apie ją kartas nuo karto. Jei tai namas, kokio maždaug norite, tai kart karčiais praeiname pro tą namą jį stebėdami. Kai svajonė taps troškimu, kai jūs to trokšite, tuomet belieka atlikti tuos pačius veiksmus. Imame 200-300ml. vandens pilną stiklinį buteliuką ir ankstyvą rytą, dar neprabudus daugumai žmonių, arba vakare einame prie troškimo objekto 15-30min. ir mąstome apie savo svajonę, sukonkretiname ją, pagalvojame kiek tai atneš naudos ir man ir mano aplinkiniams, o gal net visai svetimiems žmonėms. Tuomet tris su pusę karto apeiname apie objektą, garsiai išreiškiame savo troškimą ir dalį vandenuko nupilame šalia objekto. Tada išgeriame likusį vandenuką, žiūrėdami į dangų, o nurydami į objektą. Gamykla, bankas, mašinų parduotuvė, namas nebūtinai gali būti susieta su tuo, kad jūs būtent šitoje parduotuvėje įsigysite mašiną, gausite darbo ar pinigų, ar būtent tą namą įsigysite. Tiesiog tai tik objektas jūsų mieste, o realizacija gali įvykti bet kuriame mieste ar net bet kurioje šalyje.

 Yra dar vienas būdas, kuomet nereikia eiti kažkur toli ieškoti medžio ar objekto. Galima pasirinkti artimiausią, panašų objektą, sveiką medį ir apie jį apeiti 108 kartus pagal laikrodžio rodyklę, galvojant apie savo troškimą. Po to eiti savo reikalais. Tai galima daryti bet kuriuo paros metu, bet manau geriausiai kuomet mažiau žmonių šurmulio. Net gi galima nusipiešti troškimų objektus, padėti ant žemės ir eiti apie juos 108 kartus, galvojant ar net kalbant apie savo troškimą. Po to sulankstyti piešinį, įsidėti į dešinę kišenę ir eiti savo reikalais iki kito karto, kuomet pajusime viduje sukilusį poreikį „pamaitinti“, „palaistyti“ savo svajonę. Dar kartą užakcentuosiu, kad svajonė turi būti sava ir patikrinta. Šiame etape, jei pastoviai, dažnai, net perdėtai dažnai jausite, kad svajonė „šaukiasi palaistoma“, tai yra „pamaitinama“, tai reikia susimastyti ar tai tavo svajonė? Gal tai įpiršta kažkieno tai svetima svajonė ir ji tapo jūsų laiko ir energijos išnaudotoja. Tuomet belieka eiti 108 kartus prieš laikrodžio rodyklę ir sekinti tą, jūsų užaugintą „monstrą“. Jei jums lengvės, reiškia tai iš tiesų buvo nieko gero nežadantis „darinys“ ir toliau jį sekinkite, kol jūsų vidus nenurims ir jūs visai tapsite laisvas (laisva). Beje tokiu pat būdu galima išsekinti ir panaikinti senas, „apkerpėjusias“ svajones, kurios vis primena apie save ir reikalauja „maisto“ – jūsų dėmesio ir energijos.

  Tuo pačiu noriu priminti, jau senokai pateiktą jums informaciją apie tai, kaip nusikratyti įkyrių, jūsų dėmesio, laiko reikalaujančių, jus terorizuojančių žmonių. Viduryje kambario, ar tiesiog lauke ant žemės padedate jus terorizuojančio žmogaus nuotrauką ar jūsų pieštą jo portretą  (svarbu ne piešinio vaizdingumas, o jūsų jausmas) ir trokšdami, kad jis jus paliktų ramybėje, įsivaizduodami tai einate apie jo nuotrauką, ar piešinį 108 kartus prieš laikrodžio rodyklę. Tai iš Žemės iššaukia energetinį srautą, kuris šalina ryšį tarp to žmogaus ir jūsų. Jums belieka po „seanso“ tiesiog nueiti savo reikalais viską pamiršus. Nuotrauką ar piešinį  sudeginti arba užkasti į žemę. Tai galima kartoti kartas nuo karto, kol pajusite palengvėjimą pagalvoję apie „trikdantį asmenį“.

  Galima padėti savo vaikams, artimiesiems, draugams, pažįstamiems tuo pačiu būdu. Tik šiuo atveju apie jų nuotrauką ar piešinį eiti pagal laikrodžio rodyklę (laikrodis tarsi ant žemės gulėtų) linkint jiems gero, įsivaizduojant juos laimingus, pilnus meilės, doros, atsakomybės, gal net su gausybe jums anūkų. Po seanso nuotrauką ar piešinį įsidedate į kišenę dešinėje iki kito karto. Namie galite tą nuotrauką ar piešinį (naudojamą 108 „apeigoms“) laikyti jums matomoje ir patinkančioje kambario vietoje.

  Dabar sugrįžtame prie svajonių, pakeltų iki troškimų lygio realizacija. Realizacijos trukmė priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo – judrus ar nejudrus. Priklauso ir nuo ryžtingumo, situacijos priėmimo. Paprastai troškimas „pasisiūlo“ tris kartus, o po to jo energija slopsta ir galų gale „apkerpėja“ kaip ir ankstesnės svajonės. Pirmą kartą troškimas „pasisiūlo“ kaip jūsų svajonės laistytas, prižiūrėtas „vaisius“, gana netikėtai, tarsi nepasiruošusius. Tai būna pati „stipriausia“ pasiūla. Antrą kartą svajonės vaisius „siūlosi“ jums jau ne taip aktyviai, tiesiog pasako – „aš čia“. Jei žmogus abejoja, galvoja esantis nepasiruošęs pokyčiams, tarsi bijo to, tai ir antras kartas praeina. Trečią kartą „vaisius“ siūlosi tingiai ir jo galimybės jau ne tokios idealios. Faktiškai tai jau neskinamas, o nukritęs ant žemės „vaisius“.  Po kažkiek laiko tai teks „išvalyti“ arba „žadinti“ naujai „sėjai“.

  Dėl ko žmonės „neskina“ savo troškimų vaisių? Bet kokios svajonės realizacija reikalauja iš žmogaus jo pokyčių, pasaulėžiūros pokyčių, nebijoti keistis pačiam ar net gyvenamą vietą keisti, keisti draugus ar net jau esamų atsisakyti.  Kokias svajones pasėjame, tokius vaisius gauname. Nesėkime tokių svajonių, kurių mes po to nesiryžtame nuskinti. Jų vaisiai, kad ir nesinaudosime jais, bet jie supus mums po kojomis ir mes ant jų slidinėsime. O ypač nesėkime egoistinių svajonių, kurios yra perdėtai savanaudiškos. Visos jos su laiku atsigręžia prieš mus ar mūsų palikuonis.

  Dauguma svajonių žmonės sunaikina patys savo baimėmis, abejonėmis, savo nepastovumu svajonių atžvilgiu. Nepastovumas išderina svajonių realizavimo sistemą ir su amžiumi jos vis rečiau realizuojasi. Jei jums bent kiek, savo dėmesiu,  pavyks savo svajonę užauginti iki troškimų lygio ir jausmingai paleisti į erdvę, jau ir tai bus didelė tikimybė, kad tai realizuosis. Tik būtina prisiminti ją ir priimti, kuomet ji „pasibels į duris“.

  Mylėkite savo svajones, kad ir kokie netobuli bus jų vaisiais. Niekas negimė mokėdamas kurti ir auginti svajones. Esmė ne tik tame, kad tai jūsų „derlius“, o ypač tame, kad kitos svajonės, pajutusios jūsų meilę, jau daug greičiau ir aktyviau realizuosis ar net srautu plūs į jūsų gyvenimą.  

  Meilė su jumis ir jumyse.

  2018.04.15 

  PAPILDYMAS 

Sulaukiau kelis pastebėjimus ir klausimus šia tema. Tenka atkreipti dėmesį  į kai kuriuos momentus troškimų atžvilgiu.

  Moteris niekaip negalėjo susirasti „tinkamo“ vyro ir jau metų nemažai (pagal ją) prabėgo. Pasvajojo, kad atėjus tam tikram laikui, bent vaiką „susiorganizuos“. Susiorganizavo, bet gavo ir vyrą, mušeiką, tingoką, išgeriantį, mėgstantį patogumus ir visų pirma jam.  Tai pavyzdys, kaip neteisingai į eterį buvo paleistas troškimas. Vaiko, be vyro nebūna. Be jo moteris tampa nesaugi ne tik, kad prieš pasaulį, bet ir prieš gimines. Troškimas turėjo būti formuluojamas, kad tu ir tavo mylimas vyras, kuris yra kažkur šalia, jau ieškote vienas kito ir prašote visas Jėgas padėti jums susitikti vienoje erdvėje ir vienu laiku, o svarbiausia, kad pažintumėte vienas kitą. Labai daug artimų sielų susitinka ir prabėga pro šalį taip ir nepažinusios viena kitos – rutina, skubėjimas dėl materialinių galimybių, malonumų ir pan.  

  Vyriškis labai norėjo tapti turtingu. Pirko loterijos bilietus, bandė daryti „bizniukus“, bet nauda menka, arba net į minusą. Paleido troškimą į eterį, vaikščiojo apie bankus, piniginėje nešiojo stambų banknotą ir darė visas kitas magijas. Numirė tėtis, kuris buvo vienintelis likęs iš giminės ir su kuriuo tas vyrukas turėjo gerus santykius. Tėtis paliko palikimui namą ir sąskaitą banke. Vyrukas tapo turtingas, bet patyrė skausmingą praradimą ir tas turtas jam tapo nemielas.  Vyrukas formavo troškimą dalinai teisingai, bet nedarė teisingų veiksmų. Jau minėjau, kad troškimas be veiksmo arba numiršta, arba „iškreiptai“ realizuojasi. Būtinas teisingas veiksmas. Vien noro pinigų negana. Labai patartina išreikšti iš kokių šaltinių tie pinigai ateis, kad tai neateitų mums skaudžiu ir nepriimtinu keliu. Jei norima per darbą, tai reikia ieškoti darbų, kur daug moka ir kur gebi juos atlikti. Jei gebėjimų nepakanka, tuomet prašyk apmokyti tave. Apmokančių žmonių atsiras, jei ieškosi ir prašysi nebijodamas ir atvirai. Daug gal „parodys duris“, bet atsiras padedančių. Nemažai dirbau prie statybos darbų ir yra gebėjimų. Kviečiausi jaunuomenę apmokymams ir net mokėjau pinigus jiems. Tik keli, neišdidūs atėjo. Dabar vienas Norvegijoje, o viena Anglijoje pelningus darbus turi. Dauguma tiesiog neturėjo iniciatyvos keisti savo gyvenimą, o tik dejavo, kad sunku materialiai. Daug žmonių tiesiog ieško jiems „patogių“ darbų, kad čia pat, kad gerai mokėtų. Deja tokių „konkurentų“ daug ir arba belieka darbas toli ir gerai apmokamas, arba čia pat, bet menkai apmokamas.  Tokių žmonių troškimai „uždūsta“, kartais  dusindami net savo „gimdytojus“. Gerbkite savo troškimus juos realizuodami. Tai kaip vaikai, kol jų nepagimdysi, o tik būsi „nėščia“, tol jie negalės pasireikšti pasaulyje. Tas „gimdymas“ ir yra konkretūs veiksmai dėl savo troškimų.