TARPUSAVIO SANTYKIAI (KAIP APAČIOJE, TAIP IR VIRŠUJE)

 Kadangi jau išsiaiškinome, kad Gamtoje visi visus valgo ir jokia gyvybė, kaip po tokia, nėra svarbi ir kad žmogus nėra pasaulio „bamba“, dabar galima panagrinėti kaip yra žmonių bendruomenėje ir kiek joje laikomasi Gamtos dėsnių. Čia prisimenu išbandymus gamta, kuomet kuriam tai laikui įsikurdavau pvz., miške, kalnuose, šalia vandenyno. Kiek žmonių išgyventų staiga pakliuvę į tokias sąlygas? Dauguma tik blankiai įsivaizduoja, dalis suvokia, nes kažkiek turistavo. Realybę suvokia tik tie, kas bent kiek pagyveno tuose sąlygose. Iš esmės, pakliuvęs į tokias sąlygas, galvoji tik apie maistą, vandenį, šilumą ir kaip išsimiegoti. Ir kur visa tai gauti pavyzdžiui Lietuvos miškuose? Žolytėmis nepramisi. Veganai išmirtų pirmieji, arba tektų prisitaikyti. Tik komforto sąlygomis gyvenę, taip pat ilgai neišgyventų ir būtų didelis trugdis išgyventi kokiai tai grupei žmonių. Būtent jie pirmieji siekia visus kitus paversti savo aptarnautojais. Visų pirma per gailestį. Beje gana daug žmonių gamtos sąlygomis suserga „peršalimo“ ligomis. O jei dar susižeidžia ir šiaip visokių „bėdų“!!! Tai yra Gamta ir ji negailestinga ir ne tokia jau romantiška kuomet joje tenka išgyventi ir joje visi vienas kitą valgo. Tik praėję tokius realius išbandymus, gali objektyviau pažvelgti į pasaulio kūriniją. Tik tuomet galima realiai kalbėti apie tai, kas vyksta subtiliame pasaulyje, kokios ir kaip mus įtakoja, energoinformacinės esybės. Tik tuomet pradedi mąstyti, kad vadinami „angelai“ dažnai nėra angelai, o „velniai“ ne tokie ir velniai.

 Po vieną ar net šeimomis žmonija tiesiog išsigimtų ir išmirtų. Tik bendruomenė iš žmogaus kūdikio gali išugdyti žmogų. Ir tai labai priklauso nuo tos bendruomenės išprusimo, pasaulėžiūros, vertybių ir dar daug nuo ko. Žmogus tai programuojamas biorobotas ir tam skirti reikia nemažai laiko. Kokios programos bus sudėtos vaikystėje, jaunystėje, tokia tolesnė veikla, pasireiškimas gyvenime. Beje biorobotas gali ir savaime programuotis, todėl neretai į jį sudėtos programos nesuveikia arba netinkamai, nenumatytai suveikia.

 Dabartiniu metu, atsiradusi nauja, liberalizmo religija, programuoja tiek paskirus žmones, tiek šeimas, bendruomenes, tautas, valstybes būti nuolaidiems išsigimimo ir susinaikinimo tendencijoms. Kas būtų, jei kūnas būtų liberalus bakterijoms, virusams, grybeliams? Faktiškai tai imuniteto nebuvimas. O valstybėse jau yra įstatymai, kad piliečiai turi būti liberalūs nusikaltėlių atžvilgiu ir geriau net nesipriešinti, nes įstatymas reikalauja, kad nenuskriaustum užpuoliko, agresoriaus. Įstatymas netoleruoja savigynos, o reikalauja pranešti valstybės prievartos organams. Tai yra teisę daryti prievartos veiksmus turi tik policija. Tu prievartos veiksmus prieš agresorių daryti negali, o jei darai, tai į smūgį lazda gali atsakyti tik švelniu stumtelėjimu. Tokie liberalūs įstatymai Europai tiesiog bėda. Atvykę imigrantai ne tik gauna dideles pašalpas ir vietiniai juos maitina, bet jie dar tuos vietinius lupa nuo dūšios, skerdžia, prievartauja ir jiems už tai dažniausiai nieko. O Gamtos dėsnio pažeidimas dėl lyties? Gimęs vyru turi būti vyru ir auklėjamas kaip vyras. Analogiškai ir moterų atžvilgiu. Deja gana daug šiuolaikinių mamų, savo berniukus auklėja kaip mergaites, o vyrai nusišalina nuo auklėjimo proceso. Taip užprogramuojami lytiniai nukrypimai. Ir nereikia kalbėti, kad tai genetinis sutrikimas. Niekas negimsta su genetine lytine orientacija. Lytinė orientacija išugdoma ir ugdoma ji priklausomai nuo lyties. Tokie santykiai ir jų platinimas visuomenėje veda prie degradacijos, išsigimimų.

 Dėl išsigimimų. Anksčiau moterys gimdė daug ir dalis vaikų mirdavo tiek nuo ligų, tiek dėl išsigimimų. Tai buvo natūralu ir suprantama, kad žmogus Gamtos dalis, kurioje gimsta daug gyvybių, bet išlieka tik tam tikra dalis, kurie stipriausi, gudriausi, gyvybingiausi, stipriausiu imunitetu, pagaliau sėkmingiausi. Mirus vaikui, mamai ir tėvui skaudu, bet gimsta kiti vaikai ir dėmesys atitenka kitiems. Dabar mamos, pasigimdžiusios vieną ar du, dreba dėl savo vaiko, nes maža kas gali nutikti. Ir jei nutiks, tai bus didžiausia tragedija, nes ji daugiau nesiruošia gimdyti ir visas viltis, pinigus sudeda į ta vieną ar du vaikus. Gerai pagalvojus tai gresia psichiniu sutrikimu. Daugiavaikių mamų tiek psichika, tiek aplamai sveikata būna geresnė, nekalbant apie asocialias. Kas skatina šiuolaikines mamas mažai gimdyti? Priežasčių yra gana daug, bet pagrindinė, dažniausiai mano girdėta, kad jos nori pagyventi savo malonumui ir kuo daugiau tų malonumų kad būtų. Malonumai gyvenime reikalingi, bet prisirišimas prie malonumų ir yra išsigimimas, jau vien dėl narkotinių malonumų kiek bėdos. Bėda kuomet žmonės, o ypač merginos, moterys vietoje meilės vaikui, susiorganizuoja sau šunis, ar kates. Dėl jų jos kraustosi iš proto, išlaidos didelės, o kai paklausi kodėl „nesusiorganizuoji“ sau vaiko, tai išplečia akis ir agresyviai atakuoja. Tipo „žinai kiek tai kainuoja“, „žinai kiek nervų reikia“, „žinai kaip tai sunku“ ir t.t. Vien tik pasiteisinimai, nes žino, kad pažeidžia Gamtos taisykles, tai yra daugintis ir mylėti savo rūšies vaikus, netgi savo rasės vaikus, savo tautos vaikus, savo miesto, kaimo vaikus, savo vaikus, o ne gyvūnų vaikus!!! Gyvūnija, kaip ir augalija savaip yra mylima, bet tai maistas, kuo nėra žmogus. Beje tie gyvūnų mylėtojai dažnai pastringa, kuomet užvedi kalbą, „kodėl jūsų gyvūnas maitinamas kitų gyvūnų mėsa“? Reiškia kiti gyvūnai blogesni nei jūsų auginamas gyvūnas?

 Aplamai, tai kiekviena nauja gyvybė yra naujas Gamtos eksperimentas. Visi mes esame Gamtos eksperimentai. Todėl normalu, kad būna ir nelabai vykusių eksperimentų. Nevykę eksperimentai miršta, tampa kitų Gamtos esybių maistu. Gimstama su silpnesne genetika, paprastai dėl giminės prastos genetikos. Ir taip būna, jei giminėje kelios kartos tuokėsi su silpnais, ligotais žmonėmis, arba tiesiog patogumų ir maisto išlepintais. Jei tuokiamasi su giminėmis, arba su genetinių trūkumų turinčiais, tai šita giminės atšaka silpsta ir išnyksta. Normaliai taip ir būtų, bet žmonių bendruomenė, vis labiau jai liberalėjant ir „meilę“ iškeliant aukščiau Gamtos ir genetikos, mes turime vis daugiau apsigimimų. Tiek fizinių, tiek psichinių. Gamtai tai nepatinka ir žmonija ar atskiros tautos, bendruomenės tiesiog išnyks. Ne veltui senovėje tėvai atidžiai savo atžaloms rinkdavo „antrąsias puses“. Aišku visų pirma buvo svarbi materialinė padėtis, bet taip pat svarbi sveikata, o ypač genetinė sveikata. Kas norės giminėje išsigimusių? Tai giminės silpninimas ir galimas išnykimas. Ir tai buvo normalu, nes žmonės gyveno arčiau žemės, arčiau Gamtos ir jie, gal nevisiškai suprasdami, bet daugmaž elgėsi teisingai. Kas mums dabar, dabartinėje liberalioje visuomenėje, atrodo žiauru, viduramžiška, tas tuomet buvo normalu. Ir būtent dėl to, mūsų laikais nėra tiek apsigimimų, kiek būtų galėję būti, jei senovės žmonės nebūtų laikęsi tam tikrų principų. Jie nepalikdavo gyventi gimusių apsigimėlių, nemaitindavo jų, nes ką maitini, to daugėja. Kuo daugiau silpnų ir neįgalių matini, suteiki jiems saugumą, tuo daugiau su kiekvienu dešimtmečiu jų randasi. Taip ir išsigimsta tautos. Žiauru? Tai normalu ir būtina suprasti, kad kūnas tai ne „siela“, kuri atgims kitame kūne. Tiesiog nepavykęs Gamtos eksperimentas! O „sielų“ keliones, aplamai energoinformacinį pasaulį ir jo dėsnius būtina tyrinėti, o ne mistifikuoti. Deja religijos tai uždraudė, privatizavo. Kodėl? Kad žmonės netaptų laisvi čia ir dabar. Tai yra gebantys daug daugiau, nei dabar ir galintys daryti savotiškus stebuklus be jokių religijos „klounų“. Mes labiau sąmoningi nei kiti padarai (mums žinomi) Žemėje, todėl turime didesnį pasirinkimą ir galimybes. Visa tai, mums labai riboti, gali tik kiti žmonės, kurie siekia naudotis mumis, mūsų laiku, mūsų jėgomis, kad tie kiti, būtų turtingi, saugūs, turėtų malonumų gausą. Mus riboja religijos, kurioms pavojinga jei mes pažinsime ir subtilų pasaulį, nes jos adeptai iš to gyvena.

 Stebint santykius tarp žmonių, žmonių ir gyvūnų matai daugybę melo, nelogiškumo, saviapgaulės. Darai išvada, kad santykiai tarp žmonių dažniausiai melagingi, o jei santykiai melagingi tai ir daugybė gyvenimo sferų, vertybių, sureikšmintų įvykių ir dar daugybė visa ko yra melas. Ir visa tai dėl ko? Kad kažkas iš to gautų naudą, iš to galėtų geriau, patogiau, su didesniais malonumais, saugiau gyventi. Gal dar kažkas yra ko mes nežinome? Taip galime priartėti dar ir prie tų, kas skatina tokį žmogaus elgesį. Tai yra prie energoinformacinių esybių. Jos nėra tiesiogiai materialios, dalis jų sukuriamos pavienių žmonių ar žmonių grupių ir neilgaamžės. Yra ilgaamžių, kurios gali gyventi šimtmečiais ir vienas iš pavyzdžių tai religijos agregoras. Tai energoinformacinė struktūra, kuri skatina žmones galvoti tam tikra linkme, turėti tam tikrus vaizdinius, tam tikrą suvokimą apie gyvenimą, gyvybę, mirtį. Pati struktūra suirtų, jei nebūtų ją palaikančių tarnų, kurie iš to gyvena ir gauna savo malonumų dozę. Tokių agregorų yra ir daugiau. Jie nei blogi nei geri. Tiesiog kam sukurti, tą ir atlieka. Naujokėliams, atėjusiems į kokią tai sferą, pavyzdžiui siekiantiems tapti gydytojais ir sąžiningai besimokantiems, medikų agregoras padeda tuo, kad tarsi netyčia suveda su tam tikrais žmonėmis, „pakiša“ tinkamas knygas, net duoda nesąmoningą pojūtį ligoms, tai yra gebėjimą diagnozuoti ir t.t. Tame agregore, kaip energoinformacinėje sistemoje kaupiama medikų patirtis. Deja agregoras nesugeba atsirinkti informacijos ir ten ji pakliūva įvairi ir su įvairiomis emocijomis. Todėl ten yra tiek teigiama, tiek neigiama informacija. Tačiau bandymas atsiskirti nuo bet kokio agregoro, paprastai sukelia diskomfortą, kaltės jausmą, trauką sugrįžti atgal ir panašiai. Asmeniškai išėjau ne iš vieno, ar dviejų agregorų ir žinau tuos jausmus. Tam kartais reikia nemažai laiko, nuovokumo, valios. Teko matyti žmonių, kurie buvo pagauti vieno agregoro ir sugebėję atsiplėšti nuo jo, gana greitai pateko į kitą ir dažnai net analogišką. Pavyzdžiui palikęs vienos religijos agregorą žmogus įsikabina į kitos religijos agregorą. Paklausus ar nekilo klausimų iš viso palikti nuošalėje bet kokias religijas, dažniausiai atsakymas, kad „negalima be religijos“!? Pats sugalvoja ar kažkas užprogramavo? Tai, kas susiję su tikėjimu paprastai yra apgaulės, nes tam nereikia jokių patvirtinimų, tyrimų, įrodymų. Tai dažniausiai nekonkretūs jausmai, vaizdiniai. Pasakyk, tiems, kas nežino kas yra vanduo, kad jis yra kvadratinis ir su dygliukais. Dar sukurk aibes pasakojimų, įtrauk į tai gerbiamus visuomenės atstovus (papirk) ir tavo pasaka patikės. Taip, už milijonus parduodamos tipo dailininkų teplionės. O kiek dar tokių apgaulių, tik atidžiai dairykis ir atsirink.

 Neaiškūs vaizdiniai, lydimi „šviesa“, pakylėjimo jausmais, gražūs ar baisūs, skaudūs ir nežinia iš kur atėję, „apsėdimai“ ir kitos išdaigos yra tik mums nesuprantamų reiškinių pasireiškimas, kuriuos mokslas netiria, nes religija savo laiku naikino tokius tyrinėtojus ir gebančius suprasti tas sferas. Tai dar vadinamas „dangus“, kuris tarsi ir čia ir ne čia. Tai energoinformacinės būtybės, kurios turi savo tarpusavio reikalus. Ten, „danguje“, tokie pat slidūs reikaliukai kaip ir Žemėje. Ne veltui yra sakoma, kad kaip danguje taip ir Žemėje, nors ir danguje taip kaip Žemėje. Taip, „dangus“ ir Žemė susiję ir veiksmas vienoje sferoje atsiliepia kitai ir atvirkščiai. Tik supratę „bardaką“ Žemėje, suprasime kas dedasi „danguje“. Suprasime, kad ten taip pat savotiška mityba. Suprasime, kad tiek „jie“ savotiškai minta mūsų energija, dažniausiai jausmine. Ne veltui „jie“ sukuria tam tikras situacijas, kur mes, atrodo taip nelogiškai pasielgiame, kas sukelia emocines audras. Po įvykių galvojame, „o kaip mes galėjome taip pasielgti???“. Mus išprovokavo energoinformacinės esybės ir iš to pasimaitino. Beje dauguma „dangaus“ kūrinių yra sukurta pačių žmonių ir skirta įvairiems procesams Žemėje paskatinti arba sulėtinti, ar dar kaip tai paveikti. Daug jų tiesiog „be darbo“, o maitintis tai reikia. Todėl jie dažnokai tiesiog naglai prisisiurbia prie žmonių ir kartais pasekmė būna liga, kartais net keistos ligos, ar jų puokštės. Visa tai aprėpti jokio proto nepakaks. Todėl tai palikta misticizmui. Apie tai vėliau.