TEBŪNA PASAULYJE ŽMONĖS LAIMINGI

 Praktika susijusi su tema „VIBRACIJOS“. Ja ar panašia į ją, savo sugalvota, pradedame rytą, galima ir dieną ar vakare. Ja linkime pasaulio žmonėms laimės. Aišku naivu tikėti, kad būtų įmanoma jog visi žmonės pasaulyje gali būti ar bus laimingi, nes yra Gamtos dėsniai, konkurencijos dėsniai, žmonių „tamsumas“, nesusivokimas, godumas ir t.t. Tačiau ši praktika skirta būtent tavo asmeniniam vidiniam harmonizavimui su žmonija, kad ir kokios rasės ar šalies žmonės būtų. Išorėje reikia ir būtina turėti susivokimo, gudrumo, net kovoti jei reikia, bet viduje siekti tam tikros harmonijos, bet ne pasidavimo. Pasiduodantis vidumi tampa lengvu grobiu net silpniems išorės agresoriams.

 Ryte nusiprausiam, išgeriam vandens, lengva mankšta, kad tik apšiltumėm. Giliau pakvėpuoti ar atlikti savus kvėpavimo pratimus. Apsirengiam taip, kad nebūtų šalta sėdint. Galima ant kilimuko, pagalvėlės ant grindų prisėsti sukryžiavus kojas. Kam sunku sėdėti sukryžiavus kojas, gali sėdėti kaip patogiau ir keisti pozą praktikos metu. Galima ir ant kėdės sėdėti. Svarbu, kad „nepasitėškus“, o tiesia nugara. Tiesi nugara ir galima vibracija, lengvas svyravimas į šalis, kaip kobros kovos poza yra galimas. Tuomet nėra tokio krūvio stuburui ir sveikiau tarpslanksteliniams diskams. Vasarą langas praviras, žiemą pravėdinti kambarį prieš praktiką. Prieš praktiką yra gerai bet nebūtina atlikti garso praktiką. Daugumai tai padeda lengviau „įsijungti“ į aplamai bet kokias praktikas. Gana plačiai yra žinoma mantra, garsas yra A O M. Tačiau galima, eksperimento būdu susirasti ir sau patogius garsus. A vibracijos kyla iš viršutinės pilvo dalies ir krūtinės. O iš krūtinės ir gerklės. M vibruoja gerklėje ir galvoje. Kad tai išjausti, daryti tai tyliai, tarsi „po nosimi“. Deja dauguma praktikuojančių siekia tai „išrėkti“, kuomet tai daroma grupėse ir nei vedantieji, nei „guru“ tame jų netaiso. Čia nėra tikslo, kad tave išgirstų toli ir visi. Tikslas pačių vibracijų išjautimas savimi. Todėl vieniems pakanka labai tylaus garso, vos „ne po nosimi“, kitiems kažkiek garsiau. Indijoje, kur atlikdavome rytines praktikas 6 val. praktikas, deja dauguma siekė būtent „išrėkti“ tą garsą. Beje dar nėra taip svarbu vienu iškvėpimu išvibruoti tuos garsus, kaip teigiama daugumos guru (mokytojas), ar kaip rašoma knygose. Tiesiog A, vėl įkvėpimas ir O, vėl įkvėpimas ir M. Nepratusiems arba amžiuje, jei garsu išsako ar A ar O ar M, gali pritrūkti oro. Galima kelias sekundes ramiai pakvėpuoti. Pertraukėlė maža. Virbracijos nuo A iki M tarsi pakelia vidines žmogaus energijas iš apatinių čakrų (energetinių centrų pagal vedų žinias) iki viršutinės. Tai yra iš pilvo srities iki viršugalvio. Jautresni proceso metu gali pajusti viršugalvyje švelnius diegliukus, kutenimą, tarsi viršugalvis atsiveria, arba tarsi ant siūlo kas tai pririša. Kiekvienam skirtingai. Mantrą kartojame 3-4 min. Kas tiesiog nori įeiti į gilesnę meditaciją, šią mantrą gali kartoti ilgiau ar net vos ne pastoviai, kuomet pajunta, kad išeina iš meditacijos. Kai kurie taip medituoja nuo pusvalandžio iki valandos ar daugiau. Tačiau tai nebent savaitgalio užsiėmimas. Dirbantiems rytais praktikoms skirti ne daugiau 30-40min., o visa kita prausimasis, maistas, apranga ir t.t. Bendroje sumoje valanda ir į darbą. Kas turi savarankišką darbą arba jam ryte nesvarbus laikas, gali viskam skirti pusantros valandos. Daugiau tikrai nereikia. Aišku būda dienų, sakykime kartą į kelis mėnesius, ar pusmetį, kuomet žmonės meditacijai skiria pusdienį ar daugiau. Tačiau tai jau kitas lygis ir kitos žinios. Pačios efektyviausios praktikos dirbantiems žmonėms yra po nedaug, bet kasdien, o jei galima tai kelis kartus dienoje. Aišku ir tos praktikos būna skirtingos, su savo tikslais. Čia kalba eina apie harmonijos praktiką.

 Po praktikos AOM, sėdime užsimerkę, stebime savo būseną. Jei ateina mintys apie kasdienybę, nustumiame ją mintimis, kaip telefono ekrane, tarsi siekdami, kad tas ekranas būtų švarus ir nesvarbu baltas, juodas ar kokios tai spalvos. Taip nuraminame „protą“ nuo kasdienybės problemų. Dauguma mokyklų, grupių ir kt., būtent to ir siekia ir tuo „užbaigia“. Siekia „tuščio“ proto. Dar studentų laikotarpiu viena pažįstama guodėsi, kad ji negali „pabėgti“ nuo minčių, kurios vis sukasi ir keičia viena kitą. Tuomet supratau, kad dalis žmonių turi rimtų bėdų šioje srityje. Ir praktikos, nukreiptos į tuščią protą suteikia galimybę po to lengviau mąstyti gyvenime, kurti planus ir juos realizuoti.

 Kuomet ateina tam tikra, nebūtinai ideali tuštuma mintyse, tuomet galima pasinaudoti mantra „tebūna pasaulyje žmonės laimingi“. Galima susikurti ir savo mantrą. Jei pavyzdžiui jūs nekeliautoja ar nekeliautojas, tai to realaus pasaulio nemačiusi ar nematęs. O fantazijų apie "rožinį" pasaulį nereikia kurtis, kad jis netyčia po to negriūtų. Tas gali sukelti psichologinių problemų. Todėl galima sau susikurti mantrą, kad savo miesto žmonės būtų laimingi, ar Lietuvos žmonės laimingi. Mantra tai savotiškas energoinformacinis darinys, kaip programa, kurią jūs garsu, mintimis, jausmu išreiškiate, išspinduliuojate, išvibruojate į aplinką kaip antena. Darinys turi būti trumpas, informatyvus, emociškai pakankamai įkrautas. Aišku kartojant mantrą kažkiek ilgiau ateina pojūtis, kad kartoji mechaniškai. Tuomet nutraukti procesą ir tyliai sėdėti užsimerkus. Po 3-4 minučių, gali vėl sugrįžti emocinė jautra ir vėl galima kartoti mantrą. Priklausomai nuo emocinio potencialo (savotiškos talpos), tiek laiko galima. Mažai emocijų turintiems, kas dažniausia būdinga vyrams, sąžiningas mantros kartojimas trunka kelias minutes ir jie pajaučia, kad emocijų į tai neįdeda. Tik garsas ir mintis, kuri ir ta net papuola. Belieka garsas. Mantros kartojime būtina trys dedamosios – garsas, mitis, jausmas (emocija). Garsas nebūtinai garsus. Svarbu, kad tu girdėtumei. Kartais ne jausmas, o mintis prapuola. Tas taip pat nėra gerai. Nesvarbu ar jausmas ar mintis prapuola, būti sustabdyti mantros išreiškimą. Reikia leisti susikaupti emocijoms, ar atsistatyti minčiai. Tik tokiu atveju emocijų ir minčių indai plėsis, galės daugiau savyje sukaupti, mintys taps aštresnės ir konkretesnės. Tie, kas nesilaiko šių taisyklių, o deja daugumoje praktikuojančių grupių to nesilaiko, tie netobulės. Netobulėjimas reiškia mechaninį atkartojimą to, ką daro kiti, nes tu neturi tam potencialo. Čia tas pats kas sukioti automobilio vairą, minti pedalus, mirksėti lempomis, spausti signalus, bet mašinoje nėra benzino. Patarimas dirbantiems grupėje – aklai nekopijuoti ką daro kiti. Daryti tik tai, ko siekia tavo potencialas. Jam išsekus, tiesiog pasėdėti ramiai, nors kiti ir gieda mantras. Tai dar galima palyginti su šokiu. Pašokai, pavargai, prisėdai pailsėjai, ar pastovėjai nuošalyje. Tuomet vėl gali šokti. Ir nereikia žiūrėti į tuos, kurie vos ne visą laiką šoka. Kiekvienas iš mūsų turi savo potencialą. Kas nuo prigimties gerą starto poziciją turi, gerus genus. Kas tą išugdo pailsėdamas, nepersidirbdamas. Tas pat ir dvasinėse praktikose. Būtina pailsėti, kad po to tinkamai save išreikšti. Ypač daug tokių problemų apturėdavau kuomet žmonėms vesdavau paskaitas. Didesnė dalis žmonių priima tik „šaukštelį“ žinių ir jų protas pradeda užsidaryti, kažkam visą „samtį“ žinių gali suteikti. Todėl jau po kelių dienų „šaukštelėtojai“ didesnę dalį informacijos jau pamiršta. Po kelių metų jiems kalbant tą patį jie prisimena, kad kažkur tą girdėjo ir tik tiek. Būtent tuos „šaukštelėtojus“ patartina vyti vos ne iš trečdalio paskaitos, tačiau žmonės nesupras kodėl ir pyks, kad pinigus sumokėjo, o juos išveja. Va čia ir tarpžmogiški sudėtingumai prasideda. Jie nesupranta, kad jei juos dar „pilsi“, tai ir tą „šaukštelį“ žinių gali išbarstyti. Pavyzdžiui emocijų talpa plečiasi tik jei maksimaliai išsekinai jas, bet „negramdai emocijų likučius nuo indo sienelių“. Minčių, žinių, patirčių indai plečiasi tuomet, kuomet juos maksimaliai pripildei ir truputuką dar viršaus, tarsi sutrombuoti, bet ne per daug. Indas gali „subyrėti“. Neteksi ir tai ką sukaupei ir indas gali sumažėti.

 Va taip sėdint išvibruojame iš savęs tą mantrą, retkarčiais sustodami, kad emocijos ir mintys atsigautų. Sakykime tai truks 10-15min. Tuomet giliau pakvėpuoti, pasirąžyti ir eiti tvarkyti gyvenimiškus reikalus. Tai vienas variantas. Kitas variantas, tai po 5-10 min., bendros mantros, galima „pajungti“ individualiai nukreiptas mantras. Sakykime „tebūna laiminga ir sveika mano mama“, „tebūna laimingas mano viršininkas“, „tebūna laimingas mano darbo kolektyvas“. Mantrų galima sugalvoti daug. Svarbu jos konkrečios ir turi galimybę būti įkrautos emocijomis, atitinkančiomis pačios mantros tikslą. Pavyzdžiui jei jūs linkėsite laimės savo viršininkui, o viduje turėsite jam priekaištų, jo nekęsite, tai emocijos neatitiks mantros minties ir ji paprasčiausiai neveiks, arba net suveiks prieš jus. Tai yra viršininkas tą dieną gali būti piktas jūsų atžvilgiu ir tiesiog konfliktuoti su jumis. Todėl būtent prieš mantrų išspinduliavimą ir reikalinga tuštumos būsena. Ir tik dėl šio pavojaus patartina pradėti spinduliavimą į jums gerus ar neutralius žmones. Kaip sakoma „pasipraktikuoti“. Jei pirmame etape, kur linkima laimės visiems yra absoliučiai saugu, tai „antroje klasėje“ jau reikia atsargumo ir kaupti asmeninę patirtį. Tiesiog iš patirties žinau, kad dauguma žmonių, net peršokę „pirmą klasę“, puola į „antrą“ ir skuba linkėti savo viršininkams laimės, o dar blogiau pinigų. O gaunasi, kad juos viršininkai arba uja, arba apkrauna darbais, gaudami patys daugiau pinigo, o ne tam kas palinkėjo pinigų ir dar dirba daugiau. Todėl etapai svarbūs, minties tikslumas svarbus, emocinis įkrovimas svarbus. Aišku svarbu paminėti, kad kiekviena praktika tai nuoseklus 5-10 min., kreipimasis į visus žmones su palinkėjimais. Po to galimas individualus kreipimasis ir ne kitaip. Tai yra pirma vyksta harmonizacija su visais ir tik po to individualiai. Po individualių „kreipimosi“ sakykime į „blogą“ kolegą. Po kiek tai laiko tas kolega pradės tarsi švelnėti jūsų atžvilgiu, nebus priekabus, gal net pradės padėti darbe. Aišku tai labai priklauso nuo kolegos vidinės stiprybės, emocionalumo, jo šeimyninės situacijos. Būna, kad kolega netikėtai išeina iš darbo, ar suserga, ar viršininkas kolegos darbu tampa nepatenkintas dėl jo daromų klaidų ir t.t. Situacijų gali sukilti įvairių, nes žmonės įvairūs ir ryšiai tarp jų įvairūs.

 Aišku dar yra ir „trečia klasė“, kur galima išmokti kovoti, net tik linkėti visiems ar individualiai gėrio. Tačiau ten ir pačiam daugiau pavojų ir būtina viduje pastoviai išlikti harmonijoje, kuomet išorėje vyksta tavo agresija prieš kitą, kova. Bent menkiausia vidinė neharmonija ir tavo agresija prieš kitą gali virsti agresija prieš save. Be to kitas gali būti stipresnis savo vidumi ir gali sugražinti tavo agresijos pliūpsnį ir sugriauti tavo silpną vidinę harmoniją. Taip gaunasi savęs „nužiūrėjimai“, kartais net „prakeikimai“. Dėl to atsiranda neatidumo momentai, kas gali sukelti traumas ar praradimus (netyčia sudaužai vertingą daiktą ar pan.), o kartais ligas, galimybes gauti gerus darbus ar panašiai.

 Aišku tokia mantros meditacija galima bet kuriuo dienos metu, bet efektyviausia anksti ryte, kuomet dauguma žmonių dar miega ar tik bunda. Kadangi daugumai darbo diena nuo 8, tai meditacija turi būti užbaigta iki 7 valandos. Vėliau ji ne tokia veiksminga. Na o vakarui, sakykime po darbo ar vėliau, galima tokia mantra „ramybės visiems žmonėms“, arba ramybės ir sveikatos kažkuriam iš giminės, draugų. Čia tik pavyzdžiai, o jūs patys jau sugalvosit kas stipriau jumyse ir iš jūsų vibruoja. Tai yra kas labiau aktualu. Ramybės mantros geriausiai veikia maždaug arčiau dešimtos valandos vakaro. Tik čia vienas niuansas. Dažnai kam garas AOM, tinka atvirkščiai. Tai yra prieš praktikas ryte A, O, M. Vakare pradžioje vibracija M galvoje-gerklėje, tuomet O gerklėje-krūtinėje ir A krūtinėje-viršutinėje pilvo dalyje. Tai yra jei ryte keliam energijas iš apatinių čakrų į viršugalvį, tai vakare atvirkščiai. Kai kurie guru tai palygina su lotoso atsivėrimu ryte ir jo užsivėrimu vakare.