TIESOS PAIEŠKOS

  Gana ilgą laiką nepavyko kompaktiškai sudėlioti informacijos ir tam gana efektyviai pasitarnavo kelionė už Lietuvos ribų. Informacija ir apmąstymai apie tiesą, o ypač apie TIESĄ turi būti kasdieniai. TIESĄ žmogaus protu neįmanoma suvokti ir ji mums veriasi tik per gyvenimiškas tiesas. Žmonės iš esmės skirstomi į gebančius savarankiškai aiškintis tiesą ir negebančius to padaryti. Tie, kurie nesugeba aiškintis tiesos turi tik vieną pasirinkimą – tikėjimo kelią. Jų protas nėra lankstus, kritiškas, analizuojantis ir jiems belieka aklai tikėti kitų pateikiamomis „tiesomis“(pusiau tiesomis, ar net tiesioginiu melu). Tokie žmonės lengvai pasiduoda spaudos, TV melui. Tokie žmonės lengvai tampa vienos ar kitos religijos avys. Tik mažuma sugeba aiškintis tiesą, bet klausimas ar jie tai panaudos tik savanaudiškai ar ir visuomenei, jau yra kitas.

  Tiesa sąvoka, kuri kinta erdvėje ir laike. Dabar gali būti diena, o po 8 valandų naktis. Dabar gali būti vasara, o po 6 mėnesių žiema ir t.t. Tai yra kintančios tiesos. Tas, kas kintančias tiesas iškelia į TIESOS lygį ir reikalauja visus tikėti tuo, kad dabar diena ir po bet kiek valandų bus diena yra tiesiog iškreiptai suvokia TIESĄ, o tai fanatizmas. Ne veltui bet kokie religingi žmonės yra linkę į fanatizmą, baimę ieškoti, pažinti tiesą. Beje ateizmas taip pat religija, nes paremtas tikėjimu. Apeliavimas į mokslo įrodymus yra tiesiog juokingas, nes mokslo tiesos kintančios. Ne veltui bet kokia valdžia, siekianti valdyti, o ne tarnauti socialiniai visuomenei, siekia palaikyti religines struktūras. Valdžia siekia įtakoti mokslo įstaigas, kad bet koks visuomenės narys, nuo pat jaunumės būtų ugdomas ne ieškantis tiesos kas dieną, o maksimaliai tikintis valdžia ir tikintis galimybe gerai gyventi esant esamai valdžios struktūrai. Savisaugai valdžia papildomai sukuria jėgos ir baimės struktūras, kad tie, kurie net ir esant tokiomis sąlygomis dar sugeba kartais pasidomėti „ o kokia ta tiesa?“. 

  Valdžioje esantys supranta, kad vienaip ar kitaip tiesa nušviečia pasaulį, todėl yra naudojamas tiesos-melo miksas. Religingiems žmonėms galima pateikti pusę tiesos ir pusę melo miksą ir jiems to pakanka, kad patikėtų jog tai tiesa. Kuo žmogus labiau galvotas, mąstantis ir ieškantis tiesos, tuo labiau jam pateikiamame mikse, turi būti tiesos ir mažiau melo. Ten jau gali būti 90%  ar net 95%  tiesos ir tik 10%  ar 5%  melo. Tikintys žmonės labiau linkę pasiduoti emocinėms įtakoms, todėl juos lengvai įtakoja emocingi lektoriai įpiršdami maksimaliai melo ir minimaliai tiesos. Visur, kur vyksta emocingi renginiai, gana lengvai įperšamas melas su „tiesos“ rūbais. Pavyzdžiui, kad ir sporto renginiai, sporto varžybos, ar net ką tik įvykusios futbolo varžybos. Tiesos ieškantys ir tiesą kasdieną pažystantys žmonės puikiai suvokia, kad esamas sportas, tai iš esmės žmogaus kūno ir proto žalojimas. Dėl kelių sekundžių, kelių kilogramų žmogus žalojamas cheminiais ir hormoniniais preparatais. Didelėse varžybose yra „iškraunamas“ energingų žmonių nepasitenkinimo gyvenimu ir valdžia potencialas. Valdžia puikiai suvokia, kad energingi ir dažnai neprotingi žmonės yra pavojus jiems, nes tai puikus įrankis kitoms, pretenduojančioms grupuotėms ateiti į valdžią. Todėl valdžia rengia masinius sportinius renginius, masinius muzikinius renginius, o kraštutiniu atveju karinius konfliktus, kur siunčia tuos, pilnus energijos žmones. Taip kvailinami, žudomi turintys potencialą visuomenės nariai. 

  Norint žengti kasdieninės tiesos ir jos pokyčių stebėjimo keliu, būtina visų pirma sakyti sau tiesą ir elgtis savo atžvilgiu teisingai. Na sakykime, kad ir rūkymas, alkoholio vartojimas, apsirijimas, stimuliantų vartojimas. Visi puikiai žino, kad tai savęs nuodijimas, bet kiek tai daro, net ir žinodami apie tai??? Tai melas sau. Meluojantis sau negali pažinti tiesos, nes jam meluos ir aplinka.  Besaikis TV, radijo, muzikos fonas gyvenime taip pat nuodas, kuris neleidžia išgirsti aplinkos, gamtos garsų, tiesos šnabždesio.  Tai pradžia. Beje tie, kurie medituoja, sportuoja, valgo sveiką maistą, gal net veganais tampa, dar nereiškia, kad jie nepaklys savotiškame religingume, ar net taps viso to fanatikais. Einat tiesos pažinimo keliu auga išmintis ir tai yra rodiklis, kad žmogus eina teisingu keliu. Išmintyje yra subalansuotas tiek emocingumas, tiek protas. Žmogus, kuris jaučia, kad jam labai norisi kažkokio aštraus, „skanaus“, su kažkokiais tai skonikliais maisto; žmogus, kuriam staiga „mirtinai“ prireikia kavos, cigaretės, ar dar kokio tai stimulianto; žmogus, kuriam trūks plyš reikia muzikos, vaizdų stimuliacijos jau yra nupuolęs į emocinę duobę ir čia išmintimi net nekvepia. Išeiti iš sąstingio, savotiško gyvenimiško stuporo emociniai „nuopuoliai“ padeda, bet tai gali būti tik epizodiškai ir kritiniais atvejais. Tačiau kai tai tampa kasdieniška (kava, cigaretė, muzika, kompiuteriniai žaidimai ir pan.), tai jau priklausomybė, vergija, o dažnas vergas tiki esantis laisvas savo pasirinkime. Deja. 

  Taip. Deja visiškai laisvo pasirinkimo nėra. Mes gyvename visų žmonių ir pagaliau pačios gamtos, Visatos pasirinkimo okeane. Prieš kelias savaites, labai ryškus vaizdinys man atėjo, kuomet į jūrą išplaukiau serfingo lenta. Netoli kranto bangos ir bangelės buvo nedidelės ir stovint ant lentos balansuoti ir irkluoti buvo nesunku. Išplaukus toliau ir esant didesnėms bangoms, šoninėms bangoms bangelėms tai buvo gana sudėtinga ir teko nukristi ne kartą. Va tuomet ir atėjo vaizdinys, kad žmonės, su savo mintimis, svajonėmis, poreikiais, tikėjimais ir t.t., kaip tos jūros bangos, vienas kitą įtakoja, tai susijungia, tai išsiskiria, tai „gesina“ vienas kito svajones ir t.t. Išsilaikyti ant tokių žmonių poreikių, siekių, įtakų bangų nėra lengva niekam. Visi mes krentame nuo savų „lentų“ ir vėl kylame bei irkluojame toje jūroje. Kas plaukia tik bangų judėjimo kryptimi, kas prieš bangas, kas palei bangas ir juos dažnai nuverčia bangos. Lengviausia plaukti prieš bangas, nes matai artėjančių bangų keteras ir pasiruoši tam iš anksto. Svarbiausia nesikoncentruoti į vieną, link tavęs artėjančią bangą, nes kita tikrai pargriaus. Čia kaip ir gyvenime – matyk toliau į priekį ir atsiduok gyvenimo pusiausvyros jausmui. Taip galima įtakoti savo gyvenimo kokybę.  

 Jei plauki bangų nešimo kryptimi, tai belieka pasitikėti tik pusiausvyros jausmu, nes nematai iš už nugaros artėjančių bangų ir reaguoti į jas būtina tuoj pat. Čia kaip gyvenime – jei gyvenime esi vedinas (priklausomas) nuo artimųjų, draugų, ar neša minia, valstybės politika, tai belieka tik joje pajusti saugias vietas ir tuo pasinaudoti, kad pasiektumei saugų krantą (nes visos bangos rieda į vieną ar kitą krantą).  

  Labai įdomus potyris ir vaizdiniai atėjo nardymo su akvalango metu – daivingo metu. Aš tiesiog su kauke buvau nardęs iki 5-6m., bet tai buvo tik panėrimas, stiprus ausų užgulimas, aplinkinio vandens spaudimo iš šalčio pojūtis. Neriant su nardymo balionais ir apranga yra visai kas kita. Tik tuomet pajutau, kad atsidūriau visai kitoje išgyvenimo aplinkoje. Čia priklausau tik nuo žarnelės, per kurią man paduodamas kvėpavimo dujų mišinys ir nuo gebėjimo prisitaikyti prie esamos aplinkos. Visa tai, kas virš vandens neteko vertės ir prasmės. Prasmė buvo išmokti išgyventi su tuo kas yra dabar ir ką dabar turi. Daug žmonių vertina ar gyvena tuo, kas buvo praeityje ar tuo kas dar bus, bet va yra esama dabartis, dabartinė situacija (su kvėpavimo vamzdeliu burnoje ir svetima aplinka), kurioje reikia ne tik išgyventi, bet ir gyventi. Esant negiliai panėrus jūroje galima visa tai „mesti“ ir skubiai išnirti pasakius sau, kad tai ne man. Tačiau esant gilumoje tas tampa pavojinga, nes kylant iš gilumos, vandens slėgis į kūną staiga kinta ir esančios kūne dujos gali „užvirti“ pažeisdamos visus kūno organus. Žinant tai, kylama aukštyn po truputį, sustojant. Tas pats ir gyvenime. Jei giliai „įklimpai“ į situaciją, tai iš jos, be didelių nuostolių galima išsikapstyti tik po truputį, maksimaliai viską apgalvojant. Aišku yra ir kitas variantas – galima tiesiog pereiti tą situaciją, išgauti tam tikras patirtis, pamokas. Tiesiog pakliuvus į tam tikras situacijas, kaip ir daivinge, būtina mokytis iš jau buvusių tose situacijose ar stebėti esančius tose situacijose ir mokytis kaip tame išgyventi.  

   Sąžiningumas ir tiesa prieš kitus, pagaliau prieš Kūrėją, Dievą prasideda nuo sąžiningumo prieš save, tiesos pripažinimo savyje ir elgesio su savimi pagal tiesą. Apie kokį Kūrėją, Dievą ar buvimą Jo sūnumi, dukra gali būti kalba jei save nuodiji, sau meluoji, piktžodžiauji ar pan.  Ir tuo labiau kodėl tu piktiniesi, kad kiti elgiasi neteisingai, meluoja jei visa tai yra ir tavyje??? Tereikia pasakyti – tiesa prasideda nuo manęs, nuo mano minčių, poelgių.  

  2018.07.22