VALIA. AŠIS. STUBURAS

 Gana daug žmonių turi baimę kalbėti prieš būrį žmonių, auditorijoje, salėje. Bijo išreikšti savo nuomonę, kuomet kitas žmogus ar žmonių grupė turi klaidingą, ydingą, ar net aplamai pavojingą ne tik tam žmogui, bet ir kitiems žmonėms supratimą, o dažniausiai nesupratimą to kas vyksta, ar tuo, kas su jais daroma. Būna vaikų, ar net suaugusių, kurie turi gerą balsą, muzikos pajautą, bet bijo dainuoti prieš nepažįstamus žmones, o tuo labiau bijo scenos. Žmonės apie tokius kalba, kad jiems trūksta valios, jie neturi ašies, neturi stuburo.

 Žmogaus valia, ašis, stuburas formuojamas būtent „gilioje“ vaikystėje. Kuomet jei pamatai, kad vaikas nedrąsus, nusileidžia kitiems, bijo atstovėti save, tai būtina laiku susiorientuoti ir padėti vaikui užsiauginti tą ašį, tą stuburą, tą tvirtybę. Su vaiku būti kalbėti ar jis nori būti stiprus, tvirtas, o paprastai vaikai to nori. Iš čia ir pirminis valios ugdymas, kuomet mokoma atsisakyti kažko, ko dabar labai labai norisi, ką pamatei pas kitą ar kitus vaikus, ar tipo tai madinga ir „būtina“. Tai valios formavimo pagrindas, atsisakymas to, kas madinga, to, ką turi kiti, ko labai norisi tau. Tai nėra lengva ir geriausiai tai formuojama žaidimo forma. Vaikai dar nėra žmonės, o tik „ruošiniai“. Todėl jie puikiai pasiduoda dresiravimui ir programavimui. Einant liberalizmo keliu ir duodant laisvą valią vaikui iš jo augs tik „vampyras“, bevalis, dažnokai isteriškas ir lengvai valdomas sumanių, turtingų dėdžių ir tetų. Valios ugdymas paskatina greitesnį sąmoningumo pasireiškimą. Būtina kuo anksčiau ugdyti smulkiąją pirštų, plaštakų motoriką per piešimą, lipdymą, drožinėjimą ar panašiai, nes tuomet greičiau ugdosi priekinė smegenų dalis, kuri taip pat atsakinga ir už valios ir už gabumų formavimąsi. O kuomet vaikas pajaučia, kad turi gabumų, jis pasijaučia tvirčiau, pasijaučia turintis ašį, stuburą. O dar ankstyvas raidžių, žodžių, skaitymo, skaičių, sudėties, atimties mokymas, dar labiau augina vaiko vidinę stiprybę. Dar labai svarbu ugdyti savarankiškumą ir atsakomybės jausmą. Dažnai mamos, skubėdamos padaro tai, ką vaikas pats bando padaryti, bet jam arba nelabai pavyksta, arba tam reikia daugiau laiko. Pakanka tokių kelių atsitikimų, kuomet mama ar tėtis „atima“ iš vaiko tokius bandymus ir vaikas po to net nebando daryti. Po kiek laiko tėvai gali pradėti piktintis, kad jų vaikas to ar ano nemoka ir net nebando daryti, kad vaikas netvarkingas. Tiesiog savo laiku už vaiką tam tikrus darbus padarė tėvai. Pavyzdžiui medicina puikiai žino, kad jei organizmą dažnai maitinti gliukoze, tai jis pradės nebemokėti, perdirbti cukrų, krakmolą ir pan. į gliukozę, kuri reikalinga žmogaus energijai gaminti. Tam žmogaus organizmas vykdo sudėtingus fermentacijos procesus. Jei pastoviai naudoti gliukozę, tuomet visos biologinės sistemos „užmiega“ , degraduoja. Kam dirbti jei gauni gatavai. Tas pats ir su dar nesąmoningu vaiku. Kad jo valia, ašis, stuburas, savarankiškumas būtų suformuoti ir nedegraduotų, būtina kuo anksčiau ir pastoviai kurti kliūtis, kurias jis turi įveikti. Organizmas, sąmoningumas, aplinkos analizavimas, logika turi būti tam tikrame tonuse, kad nebūtų degradavimo. Yra Gamtos dėsnis – „kuo nesinaudoji, tas degraduoja ir atmiršta“. Tai reiškia jei net kažką tai suformavai savo gyvenime ir jau būdamas suaugęs ir tuo nustoji naudotis, tai tas degraduoja. Pavyzdžiui sportavai, užsiauginai raumenis, o po to aptingai, nustojai net minimaliai treniruotis, tai kas nutinka. Raumenys po truputį pradeda nykti, o jei dar valgai kaip anksčiau, tai pradeda augti riebalinis sluoksnis.

 Valia tai ne tik gebėjimas kažko tai atsisakyti, beje logiškai supratus, kad to tau tikrai nereikia ir dažniausiai tai per aplinkinius, TV tau įpirštas „noras“. Valia tai dar ir gebėjimas save išreikšti prieš žmonių grupę, auditoriją. Todėl būtina skatinti vaikus deklamuoti eilėraštukus, dainuoti, pagaliau sekti pasaką ne tik tėvams, giminėms, bet ypač svetimiems, prieš kažkokią tai nepažįstamų vaikų, dėdžių, tetų auditoriją. Aišku būtina patreniruoti namie, kad vaikas tikrai gana neblogai mokėtų tai, ką nori parodyti. Nes jei dėdės ir tetos iš mandagumo paplos, jei vaikas suklys, išsigąs kad pamiršo ir nutils, tai tuomet vaikai gali pasijuokti, pasityčioti. Vaikas patirs didelį savęs nuvertinimo stresą ir tai gali atsiliepti visam jo gyvenimui, kaip baimė reikštis prieš kitus žmones. Savęs nuvertinimas ir yra tas, „sulaužytas“ stuburas, kurį po to sudėtinga ištiesinti. Yra aišku griežtų metodikų, kuomet tas „stuburas“ vėl laužomas, kad jį suauginti jau tinkamai. Tai dažniausiai su pykčio ar abejingumo formavimas prieš tuos žmones, prieš auditoriją, kuri iš tavęs bando tyčiotis. Pavyzdžiui net karyboje, nuo senų laikų gerai žinimas faktas, kad dauguma karių, jei juos nuogus, net ir su ginklu paleisti kariauti, tai jie pasijaučia bejėgiai. Pats nuogumo faktas daugumą žmonių padaro labai pažeidžiamais. Tai ne tik dėl moralės pažeidimo, bet ir aplamai psichikos programos, kad „aš nesaugus, nesaugi“. Todėl spec karinių komandosų grupėse yra išgyvenimo programos, kuomet juos po vieną paleidžia negyvenamose vietovėse nuogus, kur reikia išgyventi. Aišku prieš tai yra ilgas kelias fizinio paruošimo, supažindinimo su įvairiomis gamtos sąlygomis, treniruotės, nes kitaip retas liktų sveikas ar net išgyventų gamtoje be nieko. Todėl gyvenime, kukliems žmonėms patariama namuose, kuomet jie vieni, būti nuogiems, tai yra jausti tam tikrą nesaugumą. Po to pasikabinti bokso kriaušę ir įsivaizduojant, kad iš jų kažkas tyčiojasi, ar tai prisiminus, išlieti pyktį boksuojant. Iš vienos pusės tu nuogas ar nuoga, o iš kitos pusės tu išlieji pyktį ant „priešo“ ar kokios tai „negeros“ tau situacijos. Tuomet pamiršti savo nuogumą, savo nesaugumą. Taip formuojamas „stuburas“ jei anksčiau jo nelabai ir buvo. Aišku yra grupės ar tiesiog net atskiri mokytojai, kurie, kaip nepažįstami ir griežti vykdo panašius apmokymus. Čia labai svarbu, kad mokytojas sugebėtų pastoviai palaikyti apmokomo asmens pyktį, agresiją, neatsižvelgiant į „dresiruojamų“ asmenų lytį. Tai yra lyties suvokimas ir pajauta turi būti išjungti. Čia panašiai kaip kūno masažo atveju. Geras masažuotojas puikiai sugeba išjungti savyje lyties jausmą. Jam kliento ar klientės kūnas tik darbas.

 Nuo pat mažumės vaikuose ugdant savarankiškumą, valią, atsakomybės jausmą, vaikai natūraliai tampa laisvesni saviraiškai. Jie laisviau save reiškia prieš auditoriją net visai nepažįstamų žmonių. Jei dauguma vaikų stovėdami prieš auditoriją tarsi sustingsta ir sakysim dainuoja, tai laisvesnis vidumi vaikas, gali kažkiek judėti ar net rodyti kažkokį tai artistiškumą, šokių elementus. Tiesa kuklius suaugusius, kurie tikrai turi gabumų, galima ištraukti iš „duobės“ jei sukviesti palankių, tam tikrų žmonių auditorijas, kurie paskatins kuklius žmones plojimais, paskatinimais.