VIOLETINĖ ŠVIESA

 Savo laiku ezoterikoje susidūriau su savotiška mada – violetinės šviesos mada. Norint kažką taikyti sau ar kitiems skelbti apie tai, pirma reikia kiek galima geriau žinoti viso to poveikį. Deja dauguma ezoterikos „mokytojų“ atkartoja kažkieno skleidžiamas „tiesas“, net „nesukramtę“ patys. Stebėti ir tyrinėti šį reiškinį atsitiktinai pradėjau nuo 1999m. Tiesiog mano aplinkoje atsirado keli žmonės, kurie regėjo tą šviesą, jautė jos poveikį. Vėliau pastebėjau, kad ši mada atiteka labiau iš vakarų nei iš rytų, iš vadinamo Sen Žermeno – „mago“(?) gerbėjų. Apie jį teko skaityti dar studentų laikais iki 1989m. ir spalvomis dirbėti taip pat teko – dėl rimto, ilgalaikio virškinimo sutrikimo. Susitvarkiau naudodamas spalvų gydymą ir plius vidinį harmonizavimą Džunos metodu. Tačiau kalba ne apie tai. Taigi, violetinė šviesa.

   Violetinė šviesa turi dviejų šviesų vibracijas – rausva ir melsva. Panagrinėkime kaip kiekviena veikia. Rausva, raudona turi ugnies energijos, sudeginimo, išvalymo, judėjimo energijos. Melsva, mėlyna turi vėsos, šaltumo, sustingimo, nuplovimo, informacijos energijos. Jei raudona tai judrumas, tai mėlyna jos atžvilgiu yra nejudrumas. Sulieskime jas ir jų susilietimo vietoje suspindės violetinė šviesa. Kokias ji savybes turi? Visų pirma violetinės šviesos zonoje gana stipriai sulėtėja energijos tėkmė. O kur mūsų kūne pagal ezoterikus yra violetinės šviesos zonos? Pasirodo nė vienos čakros ar kitos energetinės zonos mūsų kūnuose nėra ! Piešiniuose ji vaizduojama virš mūsų galvos ! Kažkodėl ezoterikos „mokytojai“, o ypač ką tik iškepti į tai dėmesio visai nekreipia. Jie tik atkartoja kažkieno knyguose parašytas „tiesas“, jas skelbia kitiems nepatikrinę ant savęs, o kai kurie bando aklai jas  taikyti sau, neturėdami pajautos kas vyksta, kokios to pasekmės. Man būnant Indijoje iš vietinių jogų teko išgirsti labai paprastą pasakymą – jei žmogus neturi pajautos, tai jam reikia surinkti apie reiškinį kuo daugiau informacijos ir daryti poetapinius loginius žingsnius. Kadangi aš su tuo buvau susidūręs dar jaunystėje, tai jogų aiškinimas laužyta anglų kalba, bei „ant pirštų“ man tapo greit aiški. O visa kita susidėlioja savaime.

  Pradedame nuo to, kad violetinės šviesos mumyse nėra, o jei jos nėra, tai ar ji mums reikalinga, o jei reikalinga, tai kodėl jos mumyse greit nelieka ? Yra ezoteriniai judėjimai ir atskiros meditacinės grupelės, atskiri žmonės, kurie meditacijų metu įleidžia į save violetinę šviesą, ją laiko savyje, bando įtikinti, kad ji veiks ilgą laiką, gydys ir t.t. Mano asmeninė praktika ir stebėjimas kitų žmonių „žaidimo“ su violetine šviesa, tai sutrikusi žmogaus energetika, stringanti psichika. Violetinės šviesos buvimas viduje kūno stabdo energijų tekėjimus, trikdo kraujotaką, širdies veiklą, nervų impulsų sklidimą. Kuo ilgiau ji mumyse užsibūna, tuo daugiau organinių bėdų nutinka su žmogaus organizmu. Šitą puikiai ir greitai suprato tie, kurie turi pajautą. Kurie jos neturi, per praktikas ant savęs pajuto, kad čia kažkas ne taip, o gal net ir sugadino savo sveikatą išderinę energetinius kūno srautus. Gal daug medituojančių ir tam tikrų teoretikų puls prieštarauti, bet jiems palinkėčiau ilgėliau padirbėti su tomis violetinėmis šviesomis su savimi, o kol kas jų nereklamuoti. Violetinė šviesa nėra bloga, bet, kaip ir bet kurie vaistai, kurie visų pirma yra nuodai, didelėmis dozėmis ir taikomi ne ten tiesiog gali pakenkti. Violetinė šviesa gali kažkiek plaukioti mūsų auroje, virš galvos, bet tik ne kūne. Kartais, trumpam laikui galima ją įsileisti į kūną, kad apgaubtų tam tikrus organus, bet jokiu būdu neturėti minties, kad ji ten liks ilgiau ir veiks tuos organus (ką būtent daro dalis medituojančių). Ilgiau užsibūti (o kartais net ir trumpai) violetiniai šviesai nepatartina širdies srityje, kraujotakoje. Jei širdis ar kraujotaka, pagaliau pats kraujas problematiškas, tai galimi širdies virpėjimai, permušimai, kraujotakos sutrikimai, pačio kraujo padidėjęs krešamumas ir trombų atsiradimas. Po to nepatartina jei žmogus turi problemų su nervais, galva. Tuomet padidėja nervinis dirglumas, nervinių impulsų smegenyse sutrikimai.  

  Bioenergija gydantys žmonės seansų metu kartais apsigaubia violetine šviesa, naudoja violetines pirštines, bet ir tai jie neakcentuoja tos šviesos buvimą juose pačiuose. Pajautą turintys žmonės ar bioenergetikai violetinės šviesos poveikį sulygina su stuporu. Tai jausmas kuomet raudona spalva sako bėk, judėk, o mėlyna – stovėk, nejudėk. Tuomet auga vidinis noras „sprogti“ ar užsidaryti. Būtent tokį poveikį violetinė šviesa ir daro mikroorganizmų, eterinių esybių, vampyrinių ryšių atžvilgiu mumyse ir ant mūsų. Jie sproginėja, užsidaro, sunyksta kaip nuo nuodų. Tai poveikis tam kartui ir tik trumpą laiką. Jei tuo per daug susižavima ir tai tampa mada, tai tampa nuodais jau ir mūsų pačių organizmui, psichikai.

Išvados : violetinė šviesa mūsų organizmui yra nuodas, tačiau taikant mažas ir trumpas dozes veikia teigiamai, nes pašalina vampyrinius ryšius, eterines „erkes“, apriboja mikroorganizmų, grybelių veiklą. Violetinė šviesa kažkiek gali būti būti mūsų auroje, virš galvos. Bioenergetikai ja gali apsigaubti gydymo metu (o kartais ji atsiranda savaime). Meditacijos metu violetinę šviesą galima taikyti tik trumpam ir atsižvelgiant į nervines, širdies ir kraujotakos problemas žmoguje.