VIOLETIŠKAI

 Yra toks retas posakis – o man violetiškai. Tai reiškia „man nei šilta, nei šalta“, „man vienodai“ ir pan. Violetinė spalva „pagaminama“ sumaišius raudoną spalvą su mėlyna. Raudona spalva asocijuojasi su karščiu, o mėlyna su šalčiu. Todėl tų spalvų mišinys tarsi karščio ir šalčio junginys viename ir vienas kitą kompensuoja. Violetinė spalva ezoterikoje gerbiama ir žinoma kaip gydanti, transformuojanti, keičianti ir panašiai. Indijoje, violetine spalva žymima sritis ties viršugalviu, dar vadinama sachasrara, arba karūnos čakra (energetinis centras). Plačiau apie čakras galima rasti internete, o jei trumpai, tai tie, energetiniai centrai kūne prasideda nuo tarpukojo, kur pirmoji, raudonoji čakra ir iki mėlynos čakros galvoje. Viršugalvyje gaunasi mišinys galvos energetinio centro ir tarpukojo. Stuburu raudonoji energija tiesiogiai pasiekia viršugalvį, kur ir vyksta grynasis energijų susijungimas. Nors jau ir pačiame stubure tos energijos šiek tiek susijungusios ir vyrauja švelniai violetinė energija.

 „Man yra violetiškai“ yra savotiškai gydantis posakis, kuomet atsiriboji nuo svetimų problemų ir tuo pačiu pasąmoningai gydaisi nuo jau į tave patekusių problemų. Visi, rimtai užsiimantis bioenergetiniais gydymais, puikiai žino, kad violetinę spalvą gana sudėtinga išlaikyti norimoje vietoje ir dar plius ji gali greit virsti kitomis spalvomis. Tik prie dailės ir gilių emocijų linkusiems žmonėms pavyksta natūraliai šią spalvą ilgokai išlaikyti vaizduotėje. Tačiau tai nereiškia, kad energetinėje srityje ji ir išliko, bet tikimybė vis viena didesnė. Todėl, sveikatos atžvilgiu probleminėje vietoje, įsivaizduoti violetinį debesėlį ir dar jį slankioti ten atgal yra daug geriau negu visai nieko nedaryti. Na, o jei dar yra didesnis sensityvumas (jautrumas), tuomet galima pajausti, o kai kuriems net savotiškai pamatyti tą violetinį debesėlį. Pamatyti kaip jis keičia savo formą, kartais virsta kita spalva, kartais išnyksta ir vėl pasirodo, jei sutelki dėmesį. Yra toks posakis – šaltas protas. Tai va, tai tarsi šaltas vanduo. Dar yra posakis – karšta širdis. Bet tas posakis netikslus, nes širdis tik reaguoja į jausmus, o ne juos sukuria. Tikrasis karštis dubens ir šiek tiek aukštesnėje srityje. Tai yra ties pirma, antra ir kažkiek trečia čakra. O tai ezoterikoje raudona, oranžinė ir geltona spalvos. Būtent ten ir „užsikuria katilas“ šildantis organizmą. Galima įsivaizduoti ugnį, kuri užsikuria pirmoje čakroje ir kildama aukštyn ji vėsta. Ties plaučiais ji labai vėdinama oru, todėl šios čakros spava žalia. Beje čia yra širdis, kuri reaguoja į jausmus ir pati nėra jausmų šaltinis. Todėl posakis apie karštą širdį netikslus. Ties gerkle čakra žydra ir ugnies energija išblėsusi, tarsi atšalusi. Ties galva mėlyna čakra, o tai kaip jau ir šaltis. Energetiniai centrai nėra stabilūs, tai didėja, tai mažėja, tai veik užsidaro, tai vienas kitą užgožia, kaip medžiai žoles ar krūmus. Ir tai priklauso nuo daugybės procesų tiek kūne, tiek nuo emocijų ir mąstymo, nuo mitybos, nuo aplinkos įtakos. Čakrų necharmoningumas viena kitos atžvilgiu, o ypač jei ilgai trunka, tai dabartinės, ar net būsimos ligos rodiklis.

 Tam, kad palaikyti sveikatą, o ligos atveju tuo labiau, retkarčiais galima ties čakromis, išskleidus delną į kūno pusę, pasukti pagal laikrodžio rodyklę, tarsi su samčiu maišytum sriubą. Veidrodyje atrodys, kad jūs sukate prieš laikrodžio rodyklę. Kas labiau sensityvus, tas pajus čakros tirštumą arba skystumą, tarsi vandenį. Idealu kuomet čakra kaip vanduo. Kuo jos energija jaučiasi „tirštesnė“, tuo energija joje labiau užsistovėjusi ir galimos ligos, nuovargis dėl „pūvančios“ energijos. Kuo energija lengvesnė, sakykime jaučiasi kaip vėjas, tuo greitesnis kūno išsekimas nuo „pabėgančios“ energijos. Gresia išsekimo ligomis, žmogus sukūsta dėl perdėtai kažkur prarandamos energijos. Reikalingas balansas. O balansas, turi būti tarp atitekančios ir ištekančios energijos. Suki delną, o kartais ir pirštais ir jauti lengvą pasipriešinimą, kaip vandenyje suktumei ranką. Iš skirtingo čakrų „tirštumo“ jau galima kažkiek nustatyti jų persiklojimą viena kitos atžvilgiu (medis dengia krūmą, žolę ir trukdo jam augti, tai yra žolė, tarsi labai tiršta čakra). Kad pajausti savo energetinius centrus, būtina meditacija, arba tiesiog pasėdėjimas ramybėje, užsimerkus ir apie nieką negalvojant bent 3-4 min. Pradžioje gal reikės ir ilgiau, nes daug kas trukdys, o ypač mintys. Čia kaip ir sporte – būtinos treniruotės. Kažkam pakaks 2-3 savaičių kol pajus, o kažkam kelių mėnesių. Tik labai jautrūs žmonės ir dar vaikai gali tai pajusti iš vienos ar kelių dienų bandymų. Pasėdėjus ramiai, patrinam delnus vienas į kitą (nors tas nebūtina) ir palaikome juos vienas priešais kitą, švelniai spaudinėdami tarsi balioną tarp rankų. Kuomet pojūtis atsiras, kairį delną padėti ant kairės šlaunies delnu į viršų, o dešinį nustatome ties norima čakra (jei dešiniarankiai, kairiarankiai atvirkščiai). Tuomet švelniai paspaudinėjame kaip balioną, kol pajusime švelnų pasipriešinimą. Atstumas turi būti patogus delnui. Tuomet švelniai sukame pagal laikrodžio rodyklę tarsi „įsigręždami“ į energetinį centrą, kad „giliau pakabinti“. Jausmu pagauti čakrai patogų judėjimo greitį – tarsi į tam tikrą rezonansą su energetiniu centru sueiti. Ir tik tada galima po truputį bandyti greitinti, jei čakra sunkiai juda ir tarsi labai „tiršta“. Labai „tiršta“ čakra kartais gali jaustis kaip šalta, jei joje procesai prigesę, o kartais kaip karšta, jei energija ten „rūgsta“. Jei sukant delną jūs ne pats (pati) sąmoningai siekiate greitinti čakrą, o delnas tarsi pats greičiau pradeda judėti, tarsi jį kas suktų greičiau, reiškia čakra perdėtai daug sugeria energijos. Jautriems žmonėms tose vietose jaučiasi vėsa, ar net šaltis su lengvu vėjeliu. Tuomet tokiose vietose būtina sąmoningai lėtinti delno sukimą, tarsi stabdytumėte čakrų judėjimą. Kartais galima ir net būtina priešinga kryptimi pasukti. Priešingos krypties sukimas ištraukia iš kūno energiją. Natūraliai pačio kūno čakros tokiu būdu atsikrato perdėtos energijos.

 Čakrose natūraliai vyksta tiek vienos krypties sukimasis, tiek kitos. Tai yra tiek paėmimas energijos iš aplinkos, taip ir atidavimas. Taip vyksta energoinformaciniai mainai tarp organizmo ir aplinkos. Natūralu, jog kartais, kuomet kūnui perdėtai daug energijos, čakros gali daugiau atiduoti energijos. Dienos bėgyje tai gali keistis daug kartų, priklausomai nuo aplinkos, nuo maisto, nuo emocijų. Bėda kuomet čakros ilgą laiką yra panašiai viename būvyje, arba lėtai pasiduoda kitai būsenai. Tuomet tai būsimos ligos požymis. Kaip buvo minėta, normalios būsenos čakros jaučiamos kaip vandens pasipriešinimas. Tačiau po sotaus valgio apatinės čakros tampa „tirštos“ ir tai ne liga. Tai natūrali, laikina būsena. Na kad ir pavyzdžiui apsipylus lediniu vandeniu arba trumpam įšokus į eketę čakros iš pradžių pradeda intensyviau siurbti iš aplinkos energiją. Po apsipylimo, intensyviau išspinduliuoti energiją, po to vėl siurbti ir vėl išspinduliuoti, kol nusistovi tam tikra pusiausvyra. Todėl grūdinimosi metu pravalomos ne tik kraujagyslės, bet ir energetiniai centrai, kurie taip net nuo vadinamų energetinių vampyrų apsivalo. Elementariausi energetiniai vampyrai, tai tarsi mažos siurbėlės, kurios prisisiurbia dažniausiai šalia energetinių centrų, o kartais ir kituose vietose(ypač kur liga). Yra ir didesnių energoinformacinių vampyrų, tokių kaip egregorai. Tačiau dažniausi mūsų sutinkami yra labai mažos „siurbėlės“ ir gyvi žmonės, kurie per savo energoinformacinius centrus sąmoningai, o dažniausiai nesąmoningai jungiasi su kitų žmonių energoinformaciniais centrais. Tuo būdu jie gali būti tiek donorais, tiek „vampyrais“(akceptoriais). Pavyzdžiui tiek donorų, tiek akceptorių, tiek aktyvių „siurbėlių“ dalintojų dažniausiai galima sutikti poliklinikose ir bažnyčiose. Ten žmonės ieško tiek fizinės, tiek dvasinės, psichinės, psichologinės, materialios ir kt., pagalbos, o ieškantys yra atviresni, todėl ir gauna „kas pakliuvo po ranka“. Poliklinikoje paprastai gydytojai, na dar sveikesni ir emocingi pacientai prisiima ir perdirba įvairias energoinformacines „siurbėles“, o va bažnyčioje tą atlieka religingi sveikieji. Jokios mistikos apie mistinį dievą ir jo pagalbą. Viską daro patys žmonės, perleisdami kitų bėdas per save ir bendrame lauke suharmonizuodami. Pavyzdžiui nuėjus į demonstraciją, kur didelė žmonių sankaupa, galima tiek prarasti savo ligas, tiek jų gauti iš kitų, ypač jei ta demonstracija agresyvi, aktuali ( streiko lygio).

 Vieni iš balansuojančių, stimuliuojančių, ar atvirkščiai pratimų yra sukimosi apie savo ašį pratimai. Tai tarsi susijungimas su planetos, arba kosmoso energija, per sukimosi čakrą. Atsistojame basi ar su kojinėmis. Stovime ant vieno kulno, dešinės kojos, o kaire padedame suktis apie savo ašį. Rankas išskleidžiame į šonus. Pradžioje, kol treniruotės būdu pavyks susibalansuoti vestibiuliariniam aparatui, o tuo labiau vyresniems žmonėms, galima „trypčioti“ abiejomis kojomis apie savo ašį kuri yra maždaug tarpukojo srityje ir suktis aplink ją. Su laiku tai sukamės ant kulnies, padedant kitai pėdai ir rankos į šalis. Jei sukamės į dešinę pusę, tai savo vertikalią čakrą susiejame su planetos energija, kuri yra tiršta, karšta, labiau susijusi su materija, materialiu kūnu, materialiomis svajonėmis. Jei sukamės į kairę pusę, tai tarsi „įsigręžiam“ į viršutinius atmosferos sluoksnius, į kosmosą. Ten daugiau nematerialus, informacinis pasaulis, nematerialios svajonės, platus kosminis informacinis tinklas. Tik deja retas planetos gyventojas prasimuša pro Žemės energoinformacinį kiautą, kurį sukūrė visi planetos gyventojai, tiek savo veiksmų, iliuzijų, svajonių dėka. Perdėtai liekniems žmonėms patartinas sukimasis apie ašį į dešinę pusę, tai tarsi įsižeminimas, susisiejimas su sunkiomis planetos energijomis. Stambaus sudėjimo žmonėms atvirkščiai – į kairę. Tai susiejimas savęs su lengvomis energijomis. Ypač sunkių emocijų, sunkių, ilgalaikių ligų atveju suktis į kairę pusę 50 – 60 kartų (pradžioje pasitreniruoti nuo 10 -15). Po to pavaikščioti 3,5 - 4min., jokiu būdu neprisėsti ir nesilankstyti, laikyti stuburą kuo tiesiau ir aišku nestovėti vietoje. Tuomet tiek pat kartų suktis į priešingą pusę – dešinę. Vėl pavaikščioti 3,5 - 4 min. ir dar taip porą kartų. Per dieną tokius 2 – 3 seansus. Profilaktiškai galima ir tokį vieną ratuką į dieną ( 50 į kairę ir 50 į dešinę puses pasisukti). Pavyzdžiui tikslinėms meditacijoms, ypač susijusioms su ateitimi rekomenduotinas sukimasis tik į kairę pusę (prieš meditaciją). Tai yra taip labiau susisiejame su Žemės viršutinių sluoksnių energoinformacine sritimi, o gal net ir su Visatos informacija.

 Bioenergetiniu sureguliavimu ar gydymu užsiimantys žmonės, ties sergančiu organu daro sukamuosius judėjimus prieš laikrodžio rodyklę, tarsi ištraukdami „ligą“ (informacinę struktūrą, energetines siurbėles) ir numeta tai į Žemę. Aišku prieš tai jie atveria kanalą į Žemę. Kartais „užkuria“ įsivaizduojamą ugnį, kuriame liga „sudega“ (transformuojasi į neutralią energiją). Kartais ten pastato realų kibirą su vandeniu ir jame ištirpinta druska, arba tiesiog druskos dubenėlį. Po seanso tą vandenį išpila laukan, kaip ir druską išpila laukan. Kuo liga ilgiau gyvenusi kūne ir kuo ji konkretesnė, tuo labiau patartina naudotis materialiais „kanalizatoriais“, tipo kibiru su vandeniu ir druska, ar tik druska (kartais mėsos gabalu, kurį po to užkasa žemėje). Tik labiau patyrę bioenergetikai gali apseiti vien tik su energoinformaciniu nukanalizavimu, tipo įsivaizduojamos ugnies, ar kanalo į Žemę. Kitaip jie rizikuoja problemos dalis parsinešti su savimi namo ir „išdalinti“ savo artimiesiems. Darbas su energoinformacija yra subtilus ir norint tuo užsiimti su svetimais, ne šeimos, ne artimais žmonėmis, ar artimais draugais, su kuriais jau ir taip stipriai susieti, būtina išlavinti, arba turėti didesnį jautrumą, o dar geriau energoinformacinį regėjimą.

 Po bioenergetinio problemos išvalymo, patartina tą sritį pamaitinti energija. Įsivaizduoti, pajusti iš savo delno ar pirštų ištekančią energiją. Idealu jei violetinė (harmonizuojanti), nors dažniausiai pats energoinformacinis laukas tarsi pasirenka tas „spalvas“. Sukant delną, ar pirštus, pagal laikrodžio rodyklę, tarsi įsigręžiam į išvalytą probleminę vietąir staiga atitraukę delną ar pirštus, paliekame tą energija (tarsi nutraukiam siūlą). Ir tai dar kelis kartus. Tiesa, prieš bet kokius veiksmus patartina diagnozuoti teritoriją, ar ji traukia iš delno energiją, ar stumia, ar šaldo, o gal kaitina, ar tiesiog „bado“. Šaltis parodo, kad būtina „išrauti“ problemines energijas, išmesti ir pamaitinti tą vietą naujomis. Jei diagnozuojant jaučiama trauka, tai reikia tiesiog pamaitinti tą teritoriją energija. Jei stumia ar kaitina, tai ištraukti iš tos teritorijos energiją ir išmesti (pakaks ir išmetimo į įsivaizduojamą ugnį, ar Žemės kanalą). Jei „bado“, tai tik suaktyvinti „violetinį“ debesėlį ties ta vieta. Na aišku pačiam „pacientui“ būtina prisiminti elementarų tos vietos masąžą, kraujotakos pagerinimą išskyrus tuos atvejus, jei kūne, ties masažuojamomis vietomis yra uždegiminiai židiniai. Pagaliau elementarūs pratimai, net gulint lovoje, kuomet sutraukiam ir atpalaiduojam vienus ar kitus raumenis. Mažiausiai 10 – 15 kartų, o normaliai 50 kartų. Ir taip 2 – 3 kartus dienoje (mažiausiai). O raumenys gali būti tiek kojų, tiek rankų, tiek veido ir t.t. Aktualiausi yra pėdų raumenys ir plaštakų, bei plaštakų pirštų raumenys, kurie toliausiai nutolę nuo širdies. Juose kraujas labiausiai užsistovi ir vien dėl to dalis žmonių guodžiasi pastoviu šalčiu galūnėse. Dažniau mankštinti, elementariai įtempiant, kelias sekundes palaikant įtampoje ir atpalaiduoti. Tiesiog einant galima padaryti daug tokių pratimų su pirštais, plaštakomis. Ryte, pabudus įtempimo ir atpalaidavimo pratimus galima atlikti su daugeliu raumenų. Nebūtinai kas rytą tai atlikti su visais raumenimis. Dažniausiai patys raumenys „pasako“ savo norus.

 Visatoje mes matome galaktikas, kurios sukasi kaip čakros. Saulės sistemoje planetos sukasi apie Saulę. Gamtoje pastebėtas lapų augimas apie šakas, tarsi lapai suktūsi kaip čakros. „Vilkutis“, arba dar tiesiog giroskopas, įsuktas išlieka erdvėje, kol jo nepaveikia išorinės jėgos, taip pat besisukančios čakros pavyzdys. Sukimosi jėgos momentas, kaip ir vektorinis (krypties) jėgos momentai yra vieningi tiek fizinėje, tiek energoinformacinėje erdvėje. Jie vienija tiek fiziškai matomą ir jaučiamą Visatą, tiek nematomą ir fiziškai nejaučiamą Visatą, kuri tiesiog dar neištirta, nes tokių matavimo priemonių dar neišrasta.