VISKAS APIE SKAIČIUS

  Čia dėliosiu visą informaciją  apie skaičius. Tai ir ezoterika ir matematika ir gyvenimiški dalykai. Surinkta iš įvairių autorių. Kiek tai veiksminga spręsti kiekvienam ar kiekvienai asmeniškai.

Svarbiausia atsiminti, kad skaičiai tai tarsi antenos. Jei signalas ir vibracijos iš žmogaus yra  tai rezonanse vibruos ir skaičiai. Signalas iš žmogaus kyla dėl jausminio pliūpsnio, kuris užkoduojamas minčių, norų, siekių. Jei siekių, minčių, emocijų nėra, tai ir reakcijos nebus jokios.

 Skaičius 1 ezoteriškai, tai savo aš įtvirtinimas, savo aš pareiškimas pasauliui. Tai mano „ego“.  Tai mano įsižeminimas, stulpas, ašis, šaknys. Be to labai svarbu kaip skaičiai rašomi. Sakykime  1 gali būti užrašomas keliais būdais : 

Pirmuoju būdu aš save susieju su aukštesniuoju „Aš“ ir įsižeminu. Tuo būdu įgyju savo ašį. Antruoju būdu aš savo ašimi pakylu prie aukštesniojo „Aš“ ir susisieju su savo praeitimi, su protėviais. Pirmuoju būdu aš įsižeminu, įsitvirtinu, pareiškiu savo „Aš“ dabartyje. Antruoju atveju aš jau turiu turėti ašį. Psichologinės ir jausminės paramos ieškau savo praeities patyrime. Antras atvejas gerai tinka, kai reikia paramos iš protėvių, bet su sąlyga, kad dabartyje esu kažkiek stiprus, kad jau turiu tam tikrą ašį. Pirmas vienetuko užrašymo atvejas labai tinka silpnos natūros žmonėms, kurie neturi savo ašies ir todėl lengvai paveikiami kitų žmonių nuomonių. Jis tinka jausmingiems, lengvai išderinamiems žmonėms, kurie lengvai pasiduoda sektoms, muzikos ir madų dievaičiams. Be savojo „Aš“ įtvirtinimo žmogus lengvai tampa priklausomas nuo kitų įgeidžių. Jis tarsi beformis. Kaip dirbti su 1 ir aplamai su skaičiais. Tiesiog paros metu vis pamąstyti apie 1 ir mintimis jį piešti galvojant apie savo tvirtybę, apie savo ašį. Galima nešioti kaip pakabuką. Gerai kai į stebėjimo lauką dažniau patenka 1, todėl galima jį turėti ant apyrankės, ant pirštinės ir pan. Fantazijai ribų nėra.

 Skaičius 2 , tai savojo aukštesniojo „Aš“ išreiškimas materijoje. Tai tarsi nusileidimas iš aukštybių ir prisitaikymas prie žemiškų sąlygų. Kai du žmonės, tai jie turi derinti tarpusavio norus.Ten, kur dvi priešingos lytys, gali atsirasti  atsirasti ir vaikutis, tai yra trečias. Skaičius 2 , tai prisitaikymas, prisiderinimas, galimybė sukurti kažką naujo. Tai galimybė matyti iš kelių pozicijų, galimybė į įvykius žvelgti plačiau, o ne vien tik iš juodos ar baltos pusės.  Dabar apie skaičiaus 2 rašymą. 

Jei skaičius 2 rašomas pirmuoju būdu, tai būtent ir yra tai apie ką buvo kalbėta. Tačiau jei skaičių rašome antruoju būdu, tai yra pabėgimas nuo žemiškų problemų į proto, mistikos pasaulį ir pagaliau į „laimingą“ praeitį. Tuo būdu žmogus gali tarsi užsidaryti savyje, savo kažkokiose tai laiminguose prisiminimuose ir svajose. Todėl jei žmogus yra pakankamai protingas, bet ieško savirealizacijos žemiškuose dalykuose, materijoje pvz. nori tuoktis, vaikų, pelningo darbo, verso sukūrimo ir pan., tai tas ženklas jam tik padės. Svarbu tinkamai tą ženklą mintyse piešti. Galima turėti pakabutį ar pagal fantaziją jį turėti savo regėjimo lauke ant kažkokių tai daiktų. Tačiau jei žmogus neišlaiko susidūrimo su materialiais sunkumais,  sunkiais santykiais su kitais žmonėmis, savo numatoma žmona ar vyru, tai dvejetukas gali tik paskatinti pabėgti į praeitį, kur gal būt buvo jausmiškai, protiškai ar fiziškai saugu. Tuomet dvejetukas tik padidina depresiją.

 Skaičius 3 , tai pastovi kažko tai naujo suvokimo galimybė. Tai gali būti ir naujas minčių suvokimas ir naujas materijos suvokimas, žiūrint ko siekiama. Dar sakoma, kad 3 tai besimokančių skaičius. 

Pirmuoju būdu parašytas trejetukas padeda ir skatina suvokti materialiają gamtos pusę, o antruoju būdu – minčių, eterinę pusę. Mokiniams, studentams ir kitiems, siekiantiems pažinti nematerialią gamtos pusę patartina mintyse 3 piešti antruoju būdu. Tuomet mokiniai per jausmą, kuris tarsi vingis ties trejetuko viduriu, suvokia mintis naujaip, tarsi per vidinį nušvitimą. Tie, kurie praktiškai, per tiesioginį darbą pažysta materiją, kurie su ja dirba 3 turi piešti pirmuoju būdu. Tuomet jie, remdamiesi turimomis žiniomis, per jausmą, kuris tarsi vingis ties trejetuko viduriu, pasiekia naują materijos suvokimą. 

 Skaičius 4 tai stabilizavimo, tvirtybės skaičius. Piramidės ir ketvertuko energijos yra artimos ir poveikiai panašūs.

Jei 4 piešime pirmuoju būdu, tai per jausmus gryžtame į praeitį ir pasisemiame jausminės praeities  patirties. Tuomet pakylame į minčių, proto sferą ir suvokiame tai protu. Po to įsižeminame, įsitvirtiname savo naujame suvokime, realizuojame realiame gyvenime. Antruoju atveju pakylame jau turima savivokos ašimi į proto sferą, gryžtame į savo patyrimų praetį, išjaučiame savo patirtį ir sugryžtame į dabartinę jausminę sferą. Pirmuoju atveju lenviau yra jausminiams žmonėms. Jie jausmu greit atsiduria praeityje ir išjaučia ją. Kažkiek gal sunkiau suvokti tai protu, bet suvokus galima įsitvirtinti tame. Jausminiams žmonėms tai tarsi savo ašies įgyjimas, savo šaknų įtvirtinimas. Tuomet jie tvirtesni jaučiasi materialinėje sferoje. Antruoju atveju lengviau yra proto žmonėms, kurie nori atgaivinti savo jausminį pasaulį. Tačiau jie jau turi turėti savo ašį ir tam tikrus savo tvirtus įsitikinimus. Iš žemiškų, materialių dalykų pakilę į savo proto sferą jie gali prisiminti savo praeities įvykius, prisiminti jausmus, susietus su tais įvykiais. Jie gali vėl išgyventi tuos jausmus ir su tais jausmais atgaivinti dabarties jausmus, atkurti savo jausminį pasaulį. Įvyksta savotiškas harmonizavimas ir jausminių ir proto žmonių. Jausminiai pasijaučia labiau stabilesni materialiam pasaulyje, proto žmonės atgaivina savo jausmus, savo sielą. Patartina šalia savęs turėti tuos simbolius bet kokiam pavidale ir bet kur. Aišku tik nereikia perkrauti simboliais savo dabarties. Be to 4 piešti galima ir kitais būdais : 

 Šiuo pirmuoju atveju pieštas ketvertukas taikytinas tuo atveju, kai norima  atgaivinti jausminį pasaulį, o po to bandyti tai kažkiek realizuoti materialiam pasaulyje, įžeminti tai. Antruoju atveju jau reikia turėti tam tikrą atspirties ašį, per jausmus išjausti  savo praeitį ir įtvirtinti tai prote. Trečiuoju ir ketvirtuoju atveju vyksta tas pats, tik greičiau ir nenutrūkstamai. Tačiau šie atvejai yra neišbaigti ir nesuteikia pilnatvės, todėl jie nėra pilna tvirtybės simbolio išraiška. Ketvertuką patartina piešti, stebėti ar nešiotis stabilumo stokojantiems žmonėms.

 Skaičius 5 skirtas gana greitam kažko tai naujo suvokimui, realizacijos galimybės padidinimui. Tai tarsi nušvitimo skaičius. 

Piešiant skaičių 5 pirmuoju būdu, mes tarsi pasisemiame minčių iš ateities (įsivaizdavimas, įsijautimas, tam tikros informacijos susiejimas ir galimos ateities pajautimas), nusileidžiame į jausmų pasaulį, kur įvyksta katarsis. Po to mes pajuntame galimą ateities materialinį pasaulį ir tai galime panaudoti dabarčiai. Antruoju būdu piešiant 5 remdamiesi praeities ir dabarties materialiniu pasauliu (tai ką patyrėme, tai ką matome materijoje aplink save ir tikimės tam tikrų pokyčių toje materialioje aplinkoje), bandome išjausti ateities materialinį pasaulį. Kai tai įvyksta, tai ateina nušvitimas, kurio metu mūsų mintys įgauna visiškai naują kokybę. Tuomet galime matyti ateities minčių pasaulį. Pirmuoju būdu galima susijungti su ateities materialiniu pasauliu, o antruoju būdu su ateities minčių pasauliu. Piešiant 5 trečiuoju būdu, per dabarties mintis, per dabarties momento suvokimą vyksta jausminis katarsis, po to ateities materialinio pasaulio pajautimas ir galimybė tai įgyvendinti per dabarties ir praeities materialines galimybes. Po to vyksta ateities minčių pasaulio pajauta. Tačiau trečiuoju atveju procesas tarsi trūkinėja ir būtinas įvairialypis pasaulio suvokimas. Jei žmogus negali suvokti „juodo“ ir „balto“ kartu, šalto ir karšto kartu, blogo ir gero kartu ir pan., tai jam trečias 5 variantas netinka. Nuo to gali trikti psichika. Jei žmogus turi savyje pakankamai meilės, tai jis per ją labai lengvai priims pasaulio dvilypumą ( o gal net daugialypumą ? ). Penketuką patartina nešiotis tiems, kuriems nesiseka, kurie nori greitų pokyčių tiek proto, tiek materijos srityje. Tačiau, kaip minėjau būtinas savęs keitimas, savo mąstymo, jausmų ir kūno judrumas. Be šito skaičiai neveiks, nevibruos, nerezonuos. Skaičiai kaip antenos. Jei signalas yra, tai jie spinduliuos.

 Skaičius 6. Tai materijos kaupimo, turto, profesionalumo ir darbštumo skaičius.  

Jei skaičius piešiamas pirmuoju būdu, tai žmogus remdamasis savo protiniais gabumais realizuoja save materijoje ir ją padaugina per ateities materijos pajautą. Taip pat jis pagyvina savo jausmus. Antruoju būdu piešiamas 6 simbolizuoja žmogų, kuris remdamasis savo jausmais pajaučia ateities materiją, ją realizuoja dabartyje ir įgauna naują suvokimą, naujus gabumus. Pirmuoju atveju žmogus savo gabumus nukreipia į turto didinimą, jausmų aktyvinimą, malonumo gavimą. Tai panašu į užsidarančią spiralę, nukreiptą į materiją. Jei žmogus pakankamai gabus, dvasingas, mylintis, tai jam toks procesas į naudą materialiai. Procesui trunkant ribotą laiką, jo siela nebus pažeista. Tačiau jei procesas ilgas, tai žmogus gali degraduoti ir jis taps materialistu, atsiduos malonumams.  Antru 6 piešimo atveju tai tarsi atsiverianti spiralė, kuri yra kylanti. Šiuo atveju žmogus vis labiau auga savo profesijoje ir kažkiek materialioje srityje. Pirmas šešetuko atvejas galimas tik gana dvasingiems žmonėms, kuriems reikia greitai praturtėti materijoje ir jie turi pakankamai gabumų. Antrasis 6 variantas tinka siekiantiems savo srityje tapti profesionalais ir augantiems tam tikroje profesijoje žmonėms. 

 Skaičius 7.  Tai protingų žmonių skaičius, kurie siekia įtvirtinti savo žinias materialiam pasaulyje, arba materialių žmonių skaičius, kurie siekia tapti protingais. Pirmuoju būdu pieštas 7 parodo, kaip minčių, žinių sukaupęs savyje žmogus nusileidžia į materialų pasaulį. Įsižemina jame ir harmonizuoja savo jausmų sritį (tampa laimingas). Antruoju atveju matome, kaip žemiškas, materialus žmogus pakyla į minčių  pasaulį, pasinaudoja praeities kartų sukaupta protine patirtimi ir harmonizuoja savo jausmų pasaulį (tampa laimingas). Trečiuoju atveju septynetukas piešiamas nepertraukiamai. Tai yra minčių žmogaus septynetukas, kuris save realizuodamas materialiame pasaulyje sugeba nepertraukiamai save harmonizuoti ir jausmuose. Jis daro ir  kartu yra laimingas. 

 Ketvirtu ir penktuoju būdais piešiamas septynetukas praranda jausminį aspektą. Ketvirtuoju būdu 7 piešiamas proto žmogui, kuris save realizuoja materijoje, bet nuo to netampa laimingas. Tas pats ir su penktuoju variantu, kuomet materialus žmogus pasinaudoja praeities sukauptomis žiniomis, bet nuo to netampa laimingas. Tai sekinantys skaičiai. Ketvirtuoju būdu – protingas žmogus savo protą atiduos materijai ir išseks. Penktuoju būdu – turtingas žmogus gaus žinių, bet praras turtus.

Paskutinių variantų nepatartina naudoti. Pirmuosius tris naudoti kaip laimės savo siekiuose ženklą priklausomai nuo statuso – ar minčių ar jausmų žmogus, ar turimas žinias sieki realizuoti, ar žinių įgyti. Besimokantiems studentams tiktų antras variantas, o jau išmokusiems ir siekiantiems save realizuoti – pirmas variantas. 

 Skaičius 8 , tai harmonijos tarp fizinio ir materialiojo pasaulio simbolis. Jei jį pratęstume aukštyn ar žemyn, tai būtų panašu į DNR spiralę. 

 Pirmo 8 atveju mes einame per praeities minčių suvokimą ir pajautimą dabartyje, po to į ateities materijos suvokimą ateityje ir praeityje ir pajautimą dabartyje. Po to einame į ateities minčių pasaulio suvokimą. Antruoju atveju pradedame nuo ateities minčių suvokimo ir pajautimo dabartyje, po to prie praeities ir ateities materijos suvokimo ir pajautimo dabartyje. Tuomet prie praeities minčių pasaulio suvokimo. Trečiuoju atveju pradedame nuo praeities materijos suvokimo ir pajautimo dabartyje, po to prie ateities ir praeities minčių pasaulio suvokimo ir pajautimo dabartyje. Tuomet prie ateities materijos pajautimo. Ketvirtuoju atveju pradedame nuo ateities materialiojo pasaulio suvokimo ir pajautimo dabartyje, po to prie praeities ir ateities minčių pasaulio suvokimo ir pajautimo dabartyje. Tuomet prie praeities materialiojo pasaulio suvokimo.  Aštuonetukas yra daugiavariantis ir variantų galimybės, keliai priklauso nuo žmogaus turimų savybių. Neveltui  va 

 toks ženklas vadinamas begalybės ženklu. Tai 8 paverstas ant šono. Begalybės ženklas sujungia ateitį su praeitimi dabartyje. Dabartis tai paversto ant šono aštuonetuko viduriukas. Ateitis , tai dešinė pusė, o praeitis tai kairė pusė. Aštuonetukas tinka pilnatvės siekiantiems tiek materialinėje tiek minčių, proto srityse. Kaip piešti 8 ? Tiesiog įvairiai. Išbadyti įvairius variantus ir kokius pojūčius jie sukelia. Ir aplamai skaičius būtina pradėti piešti ramioje aplinkoje ir po nusiraminimo, kad juos labiau išjausti. Mechaninis jų piešimas neduos reikalingų vibracijų. Paverstas ant šono 8 , kaip begalybės ženklas naudojamas neutralizavimui arba tam tikrų programų suaktyvinimui. Sakykime norime, kad mūsų jausmai ar mintys būtų ramios tam tikroje aplinkoje. Tuomet įsivaizduojame tą aplinką ir pasakome sau, kad toje aplinkoje saugu. Tuo pat metu ant galvos ir jausmų srities paišome begalybės ženklą.   

 Skaičius 9 simbolizuoja minčių kaupimą ir proto galią. 

Devynetukas paišomas pirmu atveju reiškia savo proto realizaciją į materiją. Devynetukas paišomas antru būdu reiškia materijos realizaciją į proto auginimą. Šitas skaičius tinka siekiantiems auginti savo intelektą arba intelekto realizavimą materijoje. Tinka intuicijos ugdyme. Be to devynetukas labai artimas šešetukui tuo, kad devynetukas augina „galvą“, o šešetukas „pilvą“. Jei jie yra kartu, tai „galva“ ir „pilvas“ auga analogiškai ir gauname tam tikrą harmoniją 69. Kaip matome 6 būtinai yra pirmas. Tai yra pirma reikia auginti „pilvą“ – materialinį kūną, o po to 9 –„protą“. Jei bus 96, kuomet pirma „protas“, o po to materija, tai bus disharmonija, suirimas, proceso sustabdymas. Šiuos ženklus sėkmingai naudoja ezoterikai.

 Skaičius 0 turi daugybę galimybių ir tuo pačiu nieko. Tai kaip baltas popieriaus lapas, kuriame gali kažkas atsirasti arba nieko neatsirasti jei nieko nedaryti. 

       MATEMATIKOS TAISYKLĖS IR JŲ PAŽEIDIMAI

 Norint labiau suvokti skaičius ir veiksmus su jais, būtina turėti tam tikrą teisingą matematinį suvokimą. Pavyzdiui dabartinis, mokykloje pateikiamas matematinis ( ir ne tik ) suvokimas yra iš dalies iškreiptas. Yra loginių akivaizdžių iškraipymų.

 Pvz. paimkime daugybos lentelę :

    2 × 2 = 4 tarsi viskas gerai, bet jei bus 2 × 3 = 6 tai jau negerai. Iš tiesų 2 × 3 = 8. Kodėl ? Ogi todėl, kad 2 × 3 = 2 × 2 × 2 = 8. Tai yra dauginami trys dvejetai. Tuomet yra tikroji daugyba. Pirmuoju (mokykliniu) atveju  yra taip 2 × 3 = 2 + 2 + 2 = 6. Taigi daugyba skaičiuojama per skaičių sumą, o ne per skaičių daugybą !!! Va čia ir loginė klaida. Tokios loginės klaidos iškreipia ne tik mūsų sąmonę, bet klaidina ir pasąmonę. Tos klaidos persiduoda į mūsų kasdieninį gyvenimą ir tampa norma, o tai kas norma, to mūsų sąmonė nepastebi. Tokios „normos“ dažnas reiškinys ir per jų įsitvirtinimą po to lengvai patenka kiti loginiai virusai ir dar ypač pavojingi jausminiai virusai (apie tai kituose straipsniuose).

    Teisinga                                                         Neteisinga  

2 × 2 = 2 × 2 = 4                                2 × 2 = 2 + 2 = 4   (suma negali būti tapati daugybai).

2 × 3 = 2 × 2 × 2 = 8                          2 × 3 = 2 + 2 + 2 = 6  (iš karto rezultatai skirtingi).

2 × 4 = 2 × 2 × 2 × 2 = 16                   2 × 4 = 2 + 2 + 2 + 2 = 8 (kuo toliau tuo rezultatas labiau skiriasi).

2 × 5 = 2 × 2 × 2 × 2 × 2 = 32           2 × 5 = 2 + 2 + 2 + 2 + 2 = 10

Atliekamos visiškai skirtingos funkcijos. Paskutinė eilutė teingai abiems atvejams būtų tokia 

 2 × 5 = 2 ∏ 5 = 32.                           2 × 5 = 2 Σ 5 = 10.  Va tuomet viskas tvarkoje. Reiškia daugybos lentelė nėra daugybos lentelė, o sudėties  lentelė.

 Čia „∏“ yra pasikartojančios daugybos ženklas, o „Σ“ pasikartojančios sumos ženklas.