ZOMBIAI

  Zombiai, tai nesavarankiškos valdomos biologinės būtybės. Jie tenkina  tik savo elementarius gyvybinius poreikius ir vykdo jas valdančių asmenų valią. Zombiai turi tik tokį supratimą apie save, pasaulį, koks reikalingas, tam, kad be didesnių abejonių vykdytų valdančių asmenų valią. Zombiai užprogramuoti aktyviai ir pasyviai ieškoti kitaip mąstančius, besielgiančius negu valdantieji leidžia ir žlugdyti tokius asmenis, iš jų tyčiotis, mažinti jų aktyvumą. Zombiai, tai užprogramuotos biologinės mašinos.

  Dabar gyvenimiškiau pažvelkime į žmones-zombius. Dauguma žmonių yra vienokie ar kitokie zombiai, tačiau to jie nesuvokia, nes zombinės programos neleidžia jiems to suvokti. Bet kokia gaivesnė pašalinė mintis, kuri kėsinasi į zombiuoto žmogaus ramybę, to pačio žmogaus-zombio yra gesinama, sumenkinama, iškraipoma. Tam, kad kuo greičiau sunaikinti, sumenkinti, iškraipyti ramybę trikdančią programą zombis panaudoja fizinius-jausminius aštrius poveikius. Poveikiai  tai alkoholis, didesnis maisto kiekis su prieskonių gausa, padidintas rūkymas, seksualumas, TV, kompiuteriniai žaidimai, agresyvus rėkavimas, kalbančiojo perrėkimas, paniekinimas ir t.t. Tai juos verčia daryti pasąmoninės zombiuojančios programos, kurios kiekviena turi savo tikslą ir yra susivienijusios viename darinyje. Šiame darinyje yra ir eterinės esybės ir visuomeniniai, religiniai  agregorai ir  fiziniai parazitai pačiame organizme ir kiti žmonės, kurie savo gyvenimo būdu nualino save.  Jie visi bijo netekti „maisto“ iš zombiuoto žmogaus, bijo netekti galimybės jį valdyti. Todėl jau daugelio žmonių yra pastebėtas tam tikras efektas ir net sukurtos patarlės. Negalima įgarsinti savo ateities planus, kurie gali pagerinti tavo gyvenimą, padidinti tavo energiją ir tuo pačiu sumažinti tavyje zombiuojančių programų ir ryšių kiekį.

  Sakykime sumąstėte nuostabią kelionę, pasiūlė puikų darbą, sumąstėte keisti kažką savo namuose, savyje, atsikratyti priklausomybių ir tai įgarsinate kitiems žmonėms. Jie su jumis surišti ir pripratę jus tokius matyti, jie iš dalies maitinasi jumis, nes ir ant savęs nešiojasi daug eterinių esybių, turi zombiuojančių programų, agregorų ar yra zombiuojami kitų. Kas tuomet atsitinka? Juose nesąmoningai įsijungia pavydo, netekties programa, kuri iškraipo apie jį ir tuo pačiu jus esantį energetinį lauką. Sujuda to žmogaus zombinės programos, kurios bijo prarasti su jumis vampyrinius ryšius (va išvažiuosit keliauti ir kuo jie maitinsis; va išvažiuosit dirbti į užsienį ir kuo jie maitinsis, o kai grįšit, gal būsit stipresni ir nepavyks jumis maitintis?; va numesit kažkokią priklausomybę (alkoholį, rūkymą, kavutę, maisto įmantrybes...) ir su kuo aš rūkysiu, svaiginsiuosi ...? kaip tuomet ištraukti iš jūsų energiją (energija lengviau ištraukiama bendravimo metu, o ypač žmogui apsvaigus nuo stimuliantų (kava, alkoholis, rūkymas, narkotikai, persimaitinimas...); gal jūs sugalvojote pasistatyti namą, ar persikraustyti į kitą miestą, tai kaip likę žmonės, „draugai“, kaimynai jumis maitinsis??? ) . Tuomet keistai griūva jūsų planai, nebelieka minčių ir jausmų stimulo, tarsi jus kažkas švelniai ir nepastebimai nusiurbė. Gali būti, kad ir ant jūsų pačių sėdi daug vampyrinių programų, ar agregorinių ryšių, kurie nenori, kad jūs keistumėte vietą, numestumėte priklausomybes. Gali būti labai artimų žmonių, kurie labai stipriai surišti su kitais artimaisiais ar draugais. Tuomet užtenka jums esant vienam (vienai) įgarsinti savo planus, ar juos netyčia išgirsti artimam žmogui ir tie planai kažkodėl pradeda netekti energijos. Jei turite menką energiją, ar jūsų planai yra grandioziniai ir reikalinga energija ateis tuos planus realizuojant tuomet negalima tų planų įgarsinti. Ypač ryškiai tai pastebi paaugliai, kuriems pereinant iš vaikystės į paauglystę energija liejasi fontanais, idėjos taip pat, bet labai greitai jos sugriūva, kartais net nepradėjus jų realizuoti. Visos vampyrinės, zombinės, eterinės programos yra gana žemų vibracijų, o garsas yra žemos vibracijos, todėl planus, idėjas nepatartina įgarsinti. Mintys yra aukštesnės vibracijos ir jos ne taip pasiekiamos vampyrinėms esybėms. Todėl, ryškiai jus ar jūsų būtį keičiančius planus, būtina laikyti mintyse ir būtina (!) elgtis pagal tuos planus. Tik su laiku eterinės esybės, agregorai pajus, kad kažkodėl jų atžvilgiu sumažėjo jūsų energija ir pradės nerimauti. Tuomet savyje ir jūs galite pajusti jų nerimą, nes nežinia kodėl pradėsite nerimauti, prasidės tų agregorų didesnė trauka. Vėliau jūsų „keistumą“ pajus ir aplinkiniai žmonės-zombiai. Iš pradžių jie galvos, kad jūs apsirgote, bet matydami jus sveikus, keistai laimingus, švytinčiomis akimis pradės bijoti, kad jus praranda. Tuomet padidės ir jų ataka. Tačiau per tą laiką jūs jau dalį kelionės link savo planų realizavimo jau būsite nuėję, jau paruošę tam tikrą dirvą. Todėl labai svarbu yra būtent tas laikas, kuomet jumyse kyla idėja, impulsas. Tai ketinimas, kuris reikalauja ilgai neketinti, o daryti. Argi vaikas, kuomet jame kyla ketinimas pasiimti saldainį sėdi ir toliau ketina jį pasiimti? Gal per tą laiką broliai, sesės, draugai, mama, tėtis, giminaičiai paims tuos saldainius ar su galvos nebeduoti. Tas dar vadinama naudotis momentu. Atėjo jausmas, mintis tai ir daryk. Tau buvo duota informacija, energija tai ir paleisk ją į veiksmą. Ar yra tuo metu sąlygos ar ne tai jau antras klausimas. Jei jų nėra, tai jas belieka kurti, o ne dejuoti, kad jų nėra. Ar širdininkas, kai jam naktį suspaudė širdį ir reikia vaistų dejuoja, kad tamsu, kad nėra sąlygų, kad po kaldra šilčiau ir dėl to jam nėra sąlygų pasiimti vaistus? Taigi jis numirs begalvodamas apie netinkamas aplinkos sąlygas. Kuo greičiau realizuosite atėjusią informaciją, energiją tai idėjai, planams, tuo lengviau atlaikysite zombių atakas. Jūs jau būsite toli nuo jų įtakų, jūsų vibracijos jau bus aukštesnio lygio ir nelabai įkandamos „vampyrams“, o gal jau tiesiog būsite realizavę savo planus – iškritę iš zombių pasiekiamumo ribų.

  Eterinės esybės, tai eteriniai parazitai, kurie minta žmogaus jausmine energija, jos pliūpsniais. Jos lengvai prikimba žmogaus jausmų ir minčių spazmuotose teritorijose. Ten jos gali ilgai, po truputį maitintis.  Tos būtybės sudaro sąlygas tose pat vietuose atsirasti įvairiausiems fiziniams parazitams. Tuomet daug lengviau prisijungia ir silpnos energetikos žmonės, kuriems taip pat reikia energetinio maisto. Visuomeniai ir religiniai agregorai yra patys stipriausi ir pavojingiausi zombių kūrėjai ir palaikytojai. Jie gali pririšti visam gyvenimui ir daugybei  šimtmečių visus palikuonis prie tų pačių visuomeninių ir religinių agregorų. Visuomeniniai agregorai kuriami karalių, valdininkų, realios valdžios mintimis bei veiksmais. Religiniai agregorai kuriami tam, kad palaikytų esamą valdžią psichologiškai, energetiškai, kad valdytų aveles. Nuodingiausi yra religiniai agregorai, nes per juos valdžia siekia kalbėti Dievo vardu. Religiniai agregorai duoda didelę dalį teisingos informacijos, o kita yra iškraipyta ir pritaikyta valdyti žmonėms. Religiniai agregorai pasisavino žmonijos sukurtas moralines, dorovines normas, gyvenimo taisykles tam, kad įpirštų žmonėms save kaip Dievo vietininkus Žemėje. Patys pavojingiausi religiniai agregorai yra tie, kurie siekia žmones padaryti kiek galima priklausomus, įpiršti jiems kaltės jausmą, paversti vergais. Jei religijos atstovas jums kalba, kad jūs dievo vergai, kad jūs kaltas kaltas kaltas, tai reiškia jis zombiuotas ir tarnauja religiniam agregorui.

 Visuomeninių agregorų yra daugybė. Stipriausi iš jų yra verslo agregorai, kurie į savo tarpą įtraukė ir mediciną bei švietimą. Gydytojai jau nebegydo, o tik šalina simptomus išrašydami farmacijos pramonės priemones – vaistus. Kuo tie „vaistai“ efektyviau šalina negalios simptomus, tuo jie laikomi efektyvesniais ir tokių daugiau reikalaujama. Neduok Dieve jei kuris vaistas iš tiesų gydytų, ar gydytojas išrastų naują gydymo būdą. Tuomet toks vaistas greitai išimamas iš prekybos, nebegaminamas. Gero, tikro, išradingo gydytojo veikla apribojama, jis šmeižiamas. Mokytojai tampa nebe mokytojais. Jie pastatomi į tokią padėtį, kad jų mokiniai būtų auklėjami kaip pilka masė. Tik pilką masę lengva zombiuoti ir valdyti. Tik vienas kitas mokinys prasiveržia pro tokius, dokumentų pildyme paklydusius mokytojus. Yra visokių muzikos, šou, įvairių judėjimų agregorai. Visų agregorų pirminis poreikis yra maitintis juos kuriančių žmonių energetika, tobulėti informaciškai, tam, kad kuo ilgiau išlikti laike. Vieni agregorai tobulėja informaciškai, kiti naudoja jėgą, per savo žmones-zombius. Agregorai ne tik atima, bet ir duoda energijos, o daugiausiai tai aktyviems, paklusniems zombiams, bei naujokams verbuoti. Savo esme agregorai nėra blogi, nes jie tik žmonių minčių ir jausmų dariniai. Priklausmomai nuo minčių ir jausmų pirminio užtaiso, pirminio pradininko ir priklauso to agregoro veiksmai. Agregorai gali padėti greičiau ir efektyviau vystytis tiek energetiškai, tiek informaciškai, gali padėti išgyti, pagerinti žmogaus gyvenimą. Agregorai gali padėti greičiau augti Dievo suvokime. Tyri agregorai, su didesnėmis vibracijomis sunkiai prasimuša pro daugybę grubių, godžių, savanaudiškumą aktyvinančių agregorų, kurie susiję su verslo ir valdymo struktūromis. Jie veikia per pirminius žmonių instinktus juos aktyvindami ir iškeldami aukščiau dvasingumo, aukščiau žmogiškumo, moralės, dorovės, Dieviškumo.

  Apsižvalgykime savo artimiausioje aplinkoje, kurioje galimas tiesioginis zombiavimas.  Visų pirma tai artimieji, kurie gali ant savęs nešiotis (ar kas dieną parsinešti) eterinių esybių, fizinių parazitų, kurie gali prisijungti ar būti prijungti prie įvairių agregorų. Po to kaimynai, draugai, bendradarbiai, bendramiestiečiais, bendratautiečiai ir t.t. Va tokia tolstančia tvarka mus veikia zombiuojančios ( o taip pat ir padedančios programos). Žmogus, kaip kompiuteris į kurį įrašomos reikalingos jo veiklai programos, bendravimas su kitais žmonėmis, tai tas pats, kas pasijungimas į internetą. Tuomet į kompiuterį gali atsisiūsti ir virusinės programos ir zombiuojančios programos ir informaciją medžiojančios. Zombiuotų žmonių pasaulėžiūra yra siaura, lėkšta, vienpusiška. Bendravimas platesnėmis, aktualiomis temomis, kurios reikalauja daug aprėpiančio žvilgsnio ne tik dabartyje, bet ir laike žmonėse-zombiuose sukelia stuporą, paniką. Tai jie išreiškia emocingai arba užsidarydami. Jei susikuria nors ir nedidelis kolektyvas, tai susidaro galimybės atsirasti atskiriems zombiams arba viso kolektyvo zombiavimui aplinkos atžvilgiu. Pirminiai kolektyvai kuriami vaikystėje, vaikų darželiuose, po to mokykloje. Vėliau studentų kolektyvuose, o dar vėliau darbovietėse. Jei vaikas buvo skriaudžiamas ir zombiuojamas darželyje, tai didelė tikimybė jog tas pats bus ir mokykloje, studijose ir darbe. Tik karminiai persijungimai, perduodami iš tėvų, gyvenamos vietos pakeitimas, socialinio statuso kardinalus pakeitimas gali pakeisti ir zombiavimą. Tai gali pakeisti ir pačio žmogaus suvokimas, kad jo gyvenime kažkas ne taip. Tai gali pakeisti ir jo aktyvus siekis kažką keisti, informacijos ieškojimas, darbas su savo jausmais, mintimis, protu.

  Jei vaikas darželyje, mokykloje ar studijose, o jaunuolis (jaunuolė) darbo kolektyve kalba, kad negali gyventi be draugų, negali ilsėtis be draugų, tai jis ryškus zombis, kuris kaip vampyras naudojasi kitų energija, laiku, idėjomis. Tuo tarpu jame esanti siela dūsta nuo vystymosi stuporo, nerimsta ir tas jaunuolis ir jaunuolė niekaip nesupranta, kodėl, laikui bėgant, jiems vis sunkiau esant su draugais. Tuomet ateina kitas zombinis pririšimo etapas, kad užgesinti sielos skausmą – alkoholis, rūkymas, narkotikai. Taip, dirbtiniu, cheminiu malonumu siekiama uždusinti sielos balsą. Vaikai turi būti mokomi gerai jaustis ir su draugais ir be draugų. Jei tėvai į savo vaikus įdėjo pakankamai meilės, davė tinkamas žinias, pamokas, tai vaikai mokės būti laimingais bet kokiame kolektyve, draugijoje, šalyje ar būdami vieni. Savo buvimu jie keis kolektyvo, draugijos nusiteikimus, mąstymą, vertinimą, kalbas...  

  Jaunuolis (jaunuolė) baigdami mokyklas pradeda galvoti kur stoti mokytis. Dauguma galvoja kokią „populiarią“ studiją ar specialybę pasirinkti visai negalvodami apie savo gebėjimus, potraukius. Visai negalvoja kiek ta jo (jos) specialybė ar žinios bus reikalingos šalies ateičiai, ekonomikai, jo (jos) ateičiai. Dažniausiai stipresnis ar stipresnė draugė patraukia paskui save silpnesnes drauges. Tai zombinis „draugystės“ ryšys. Šiuo atžvilgiu labiau laimi klasės „vienišiai“ , kurie nepriklauso jokioms klasės ar kiemo grupuotėms. Jiems didesnė tikimybė studijas pasirinkti pagal savo gebėjimus, o ne madą ar draugus. Tačiau jiems koją pakišti gali tėvų lūkesčiai arba garbinami dėdės, mokytojai, TV, filmų herojai. Čia tik vienas iš ryškių zombizmo pasireiškimų, o kiek jų būna gyvenime ir kokiomis tik formomis tik nepasireiškia tas reiškinys.

  Vienas iš apgaulingiausių ir daug tragedijų sukeliantis zombizmo reiškinys kai žmogus ar žmonių grupė pagaunami ant gražių idėjų, ant galimybės gauti daug netikėtų pinigų. Taip sukuriamos verslo piramidės į kurias įtraukiami aktyvūs visuomenės nariai. Tose finansinėse ar prekybos piramidėse tik dalis tų aktyvių žmonių ir gauna didesnius pinigus, o dauguma lieka su apgautomis viltimis, o geriausiu atveju su viltimi visam laikui. Yra ir gražių idėjų piramidės (teisingiau agregorai). Tai paprastai religinės, o kartais visuomeninės piramidės. Prisirišimas prie gražių idėjų, gerų jausmų, idealo yra baudžiamas skaudžiausiai, nes ta sritis yra artima angeliškoms vibracijoms. Tik virš jų pakilę žmonės gali pajusti angelišką tyrumą, platų žvilgsnį į visus reiškinius, gebėjimą žvelgti per laiką. Gražių idėjų, „gerų“ prekių piramidės yra geras išbandymas, kurį bet kokiu atveju turi pereiti visi save auginantys Dievuje žmonės. Didelė dalis „pastringa“ šiame lygyje ir kartais visam gyvenimui. Kitoje reinkarnacijoje jie pradės nuo to pačio, su sąlyga, kad nepradėjo niekinti neidealių žmonių, santykių, pasaulio, Visatos. Jei panieka buvo, tai pradės nuo žemesnio vibracinio sluoksnio ir skaudžių pamokų. Verslo piramidės nėra tokios stiprios ir su tam tikrais finansiniais nuostoliais iš jų galima pasitraukti. Pasitraukti iš religinių piramidžių yra daug sunkiau, o kai kuriems atrodo visai neįmanoma. Čia didžiausią įtaką daro „religingi“ artimieji, tėvai, kaimynai, draugai. Visi yra zombiuoti tiek, kad kaip užsiundyti šunes puola ant kitaip mąstančio artimojo, kaimyno... tačiau patys tas religines apeigas atlieka tik dėl savo zombinių įpročių patenkinimo ir gražios, religinės kaukės prieš visą visuomenę. Padarome tokį eksperimentą. Įsivaizduokite, kad jūs nežinote kas yra Kristus, krikščionybė, katalikybė, bažnyčia, krikštijimas ir kt. Tačiau Visatos ir Dievo pajautą turite savyje, esate mylintys, meilę skleidžiantys žmonės... Kaip jūs jausitės? Kaip žiūrėsite į kitus į bažnyčią vaikščiojančius žmones ir kaip jums atrodys ką jie ten daro? Kaip jie gyvena su tuo katalikiškumu (kitoms tikyboms savaip). Pagyvenkit taip bent 3-4 savaites ir įvertinkite jausmus, mintis, kurios jumyse sukilo. Tuo metu, priklausomai nuo jūsų dažnumo lankant tas religines įstaigas, atsiras netekties jausmas, didžiulis noras ten nueiti. Dažniausiai iškyla „jaukus“ bendravimas su religinės bendruomenės nariais, bendra veikla, pagaliau aplamai kažkokia tai „naudinga“ veikla jei jos namie nebuvo. Kyla nostalgijos. Tuo metu vyksta zombinis atsirišimas nuo esamo agregoro, religinės bendruomenės, praskaidrėja sąmonė, iškyla tiesa. Taip žmogus tampa laisvas vidumi. Žmogus gali būti laimingas ir vienas ir draugijoje, tačiau tik draugijoje, visuomenėje jis gali vystytis. Tačiau prieš tai žmogus turi tapti laisvas vidumi. Tik tuomet jis galės bedrauti su visais agregorais ir kažko iš to išmokti, įgyti daugiau suvokimo neprisirišdamas nė prie vieno agregoro, nė prie vienos visuomeninės ar religinės organizacijos. Prisirišimas, ar pririšimas visų pirma pasireiškia nostalgija, energijos netekimu, galvos, pilvo skausmais, kitų energetinių, zombiuotų žmogaus sričių skausmais. Tuo metu tokių agregorų zombiuoti žmonės - „draugai“, giminės tiesiog neduoda ramybės vis bandydami sugrąžinti „paklydusią avelę“. Auginant savo sąmoningumą, meilę yra būtina periodiškai patikrinti savo jausmus dėl prisirišimo ar pririšimo. Būtina kartais atsitolinti nuo savo mylimos religijos, mylimos politinės partijos, visuomeninio judėjimo, sportinių organizacijų, sveikuolių judėjimų, sektų, dvasinių judėjimų, jogų... Ar be jų aš galiu jaustis taip pat gerai? Ar mane ten žvėriškai traukia mano jausmai, mano vidus, tų judėjimų nariai ir t.t. Jei aš be jų galiu jaustis taip pat gerai, tuomet neturiu vidinių prisirišimų. Jei tų judėjimų nariai jūsų neatakuoja, nesiekia kuo greičiau jus grąžinti į „gardą“, tai tame judėjime jūsų atžvilgiu viskas tvarkoje ir niekas jūsų ten nevampyrauja. Esant vampyravimui judėjimo dalyviai pasiilgsta jūsų energijos, jūsų dėmesio, o tai negerai nei jiems nei jums. Jie sustoja savo vystymesi, o jūs barstote savo energiją tuščiai. Jei su jumis ir judėjimo dalyviais jūsų atžvilgiu tvarkoje yra tinkami santykiai, tai jūs galite grįžti į judėjimą su aukštesniu suvokimu. Be to atsiranda galimybė pasirinkti kitą judėjimą, nes jums atrodo, kad buvusiame jūs negalite taip sparčiai tobulėti kaip jūs norite, o gal tiesiog norite patirti kažką naujo.  Tik dalyvaudami savo pasirinktuose judėjimuose jūs galite tobulėti. Vienas žmogus savaime negali tobulėti. Jis gali valytis, harmonizuotis, bet ne tobulėti. Tam ir yra visuomenė, religiniai, dvasiniai, sportiniai, sveikuolių, verslininkų ir kt. judėjimai, bei įvairios partijos.

  Zombinius ar vampyrinius ryšius panašiu būdu galima pasitikrinti ir savo artimųjų atžvilgiu : žmona vyro atžvilgiu, o vyras žmonos; tėvai vaikų atžvilgiu, o vaikai tėvų atžvilgiu; anūkai senelių atžvilgiu ir atvirkščiai; tetų ir dėdžių atžvilgiu. Taip išaiškėja tiesa, kokie visdėlto ryšiai sieja jus su kažkuo, o jiems išaiškėjus galima juos išgrininti, padaryti tikrais. Dauguma sako myliu, o iš tiesų tiesiog jūs jiems reikalingi naudos, globos, saugumo atžvilgiu, energetinio maitinimosi atžvilgiu. Nereikia bijoti tikrinti tarpusavio ryšius. Tai nereiškia, kad nustačius blogus tarpusavio ryšius reikia susipykti, išsibėgioti. Idealų nėra. Tačiau atsiranda galimybė apsivalius sukurti naujus, teisingesnius ryšius, kurie sustiprins giminę, skatins kiekvieną jos narį keistis, tobulėti, o ne būti giminės vampyrais. Atnaujinti, tyresni ryšiai savaime pagerina ir sustiprina giminės sveikatą, sėkmę, išryškina tikrą meilę. Aš puikiai suprantu, kad giminėje, su draugais tai padaryti sunkiausia, bet kuo arčiau savęs tuo sunkiau ir yra. O sunkiausia ir skaudžiausia tai „rakinėti“ save. Tačiau auginant meilės kiekį savyje tai vyksta daug lengviau.

  Kaip gi dar reikėtų apsaugoti save nuo zombizmo ir sumažinti jau esamą. Yra įvairių technikų, bet be meilės auginimo savyje, be vidinės pajautos  jos ir liks tik technikomis. Jau minėjau apie žvaigždės techniką. Pasikartosiu : lengviausia praktikuotis su ta technika stovint ir ištiesus rankas į šalis. Stebime sritį truputuką virš momenėlio. Galime pajusti spaudimą. Įkvepiame šioje vietoje ir su iškvėpimu savo dėmesį leidžiame kaire kūno puse iki kairios pėdos. Su įkvėpimu pakylame į dešnio delno centrą. Po to be kvėpavimo keliaujame savo dėmesiu į kairio delno centrą. Su iškvėpimu keliaujame į dešnę pėdą ir su įkvėpimu kylame dešne kūno puse į sritį virš momenėlio. Taip kartojame tris kartus. Be to pereinant iš dešnio delno į kairę galima ne tik, kad nekvėpuoti, bet ir iškvėpti. Tačiau po to sustoti kairiame delne ir ten įkvėpti. Toliau kaip nurodyta. Ši žvaigždė energetiškai apvalo žmogų nuo „siurbėlių“, prisirišimų, pririšimų, eterinių esybių... Jį galima daryti ir daugiau nei tris kartus. Kiekvienam pagal pojūčius ir poreikius. Apribojimų niekas nenurodo. Tačiau gali būti šalčio ar karščio „priepuoliai“, kurie pasako apie organizmo persibalansavimą : senos informacijos „sudeginimą“ ir naujos gavimą.

  Dar vienas geras pratimas yra suktukas. Atsistojame ant dešnės kojos kulno, rankas į šalis. Padėdami sau kaire pėda sukamės ant dešnio kulno. Kiek reikia suktis? Priklausomai kuo siekiate ir kokia jūsų organizmo būklė. Reikia pradėti nuo 7, 12, 20... Apsisukus norimą kartų kiekį būtina staiga sustoti ir nuleidus rankas įsistebeilyti į vieną tašką. Sustojus akys bėgios nuo pasirinkto taško. Nepriklausomai nuo apsisukimo skaičiaus jūsų žvilgsnis turi tapti stabilus per 20s. Reiškia jūsų vidinė pusiausvyra yra stabili. Suktukas nubloškia nuo jūsų silpniau prisitvirtinusias eterines esybes, nutraukia energetinius ryšius, sustiprina energetiką, suaktyvina energetinius centrus – čakras. Norint greitesnių rezultatų patartina kuo greičiau viršyti 50 kartų apsisukimą. Jei jus pykins jau nuo mažiau apsisukimų, tai nereikia savęs prievartauti. Tuomet pasirinkite mažesnį apsisukimų skaičių, nuo kurių dar nepykina. Pykinimas parodo ne tik vestibiuliarinio aparato sutrikimus, bet ir zombinius ryšius, vampyrines esybes, užterštus energetinius centrus. Tiems, kuriems gana greitai seksis daryti daugiau apsisukmų tokios pastabos : po 60-70 apsisukimų greitis truputį padidės. Jūs greičiau suksitės ir stabiliau jausitės. Kitas ryškus pagreitėjimas bus maždaug nuo 180 kartų. Tuomet atrodys, kad ne jūs sukatės, o jus suka. Pasiekus 300-350 kartų atsiranda tam tikras greičio ir pusiausvyros stabilumas. Tuomet pasijaučia, kad galima suktis be galo.

  Labai gerai vampyrinius prisirišimus, zombiavimą, eterines esybes nuplėšia grūdinimasis, apsipylimas šaltu vandeniu, eketė, arba tiesiog maudymasis vėsiam vandenyje. Gerai yra pavaikščioti basam po sniegą nors 20-30s. Nereikia rekordų, pakanka trumpų, ekstremalių poveikių. Bet koks staigus išgąstis ar džiaugsmas nuplėšia nuo jūsų vampyrinius ryšius, energetines „erkes“, bet tuo pačiu ir dalį jūsų auros, apsaugos. Jei tuomet tinkamai save subalansuoti, skubiai atstatyti auros energetiką, tai iš karto galima pasijausti gana tyru, gaiviu, su skaidria sąmone. Kaip minėjau pratimų ir technikų yra daug, reikia tik daryti, tačiau pirma reikia pabandyti suvokti realią savo padėti šiuo momentu – ne vakar, ne rytoj, o šiuo momentu. Tai pati svarbiausia užduotis.

  Išvados : nė vienas šiame pasaulyje nesame laisvi nuo vienas kito, nuo eterinių esybių, zombinių ryšių, energetinio vampyrizmo ir t.t. Tiesiog esame tam tikrame išsivystymo lygyje, tam tikrose vibracijose, kurias vis dėlto galime keisti. Savo sąmoningumo lygį galime keisti, padėdami keistis aplinkiniams. Mes galime padėti sau ir aplinkiniams išsivaduoti nuo zombiavimo ir vystymą stabdančių vampyrinių ryšių. Pažindami save, savo aplinką per savo sąmoningumo plėtimą, meilės auginimą, mes vis labiau ir vis iš naujo galime pažinti Dievą.