ŽYMĖS         

 Išorinis pasaulis  tapatus vidiniam pasauliui. Panašus traukia panašų dėl dabarties komforto, o priešingas traukia priešingą dėl ateities komforto. Panašus nekonfliktuoja su panašiu, nes jiems gerai jau dabar ir jie sutaria jau dabar. Priešingi konfliktuoja dabar ir traukia vienas kitą dabar, kad ateityje tų konfliktų nebūtų.

 Būti įdėmiam visam tam, kas vyksta aplink mane. Jei tai, ką pastebiu sukelia manyje tam tikras mintis ir    emocijas, vadinasi tai yra ir manyje ir iš tos situacijos aš turiu kažką išmokti.

Jei man kažkas nepatinka kitame, vadinasi pasąmoniniam lygmenyje tai yra ir manyje. Kuo labiau man nepatinka tas „kažkas“, kas yra kitame, tuo daugiau to „kažko“ aš turiu savyje. Aš turiu arba išgyvendinti tą „kažką“ arba JĮ transformuoti ir padaryti naudingu sau.

 Jei aš vengiu kažkokios tai situacijos, kažkokių tai žmonių - už to slepiasi mano baimė, baimė patirti nekomfortą, skausmą, pažeminimą. Visa tai susiję su kažkokia priklausomybe ir netinkama mano reakcija į situaciją ar žmogų. Tik „einant“ į situaciją, bendraujant su žmogumi, galima peržengti tą nesaugumo jausmą, įveikti stingdančią baimę. Gana dažnai tos baimės būna dėl vaikystėje įvykusių emocinių traumų.

 Jei pakliūvu į kokią tai situaciją, tai „pilnai“ turiu dalyvauti joje ir suvokti kas ir kaip čia vyksta. Jei atsiranda noras iš čia pabėgti, tai turiu „pamatyti“ kaip tai vyksta, kaip aš tai darau. Darant poelgį – nesmerkiu savęs, bet išanalizuoju, kas vyko iki tol, veiksmo metu ir po įvykio. Išanalizuoju savo mintis, jausmus ir nuojautas. Taip išmokstu pamoką. Nuojautos analizė aktyvina pasąmonės veiklą ir skatina ateities tyrinėjimą per atstumą.

 Bet kokios situacijos gimsta ar yra pritraukiamos mano mintimis ir „blokais“ (energetinės struktūros, kurios trukdo laisvai tekėti energijai ir informacijai; dažniausiai jas sukuriu pats arba kas nors man tame padeda). Mano „blokai“, tai tas, ką aš turiu sužinoti ir suvokti apie šį pasaulį. „Blokus“ (blokuotes) aišku galima patraukti (ką gana sėkmingai daro bioenergetikai), bet užmiršti jų nepavyks. Kodėl? Todėl, kad nesuvokus kodėl tie blokai susidarė, aš palieku galimybę ateityje vėl tiems blokams susidaryti ir  gal net toje pat vietoje. „Blokai“, kaip minėjau, tai energijos ir informacijos blokuotės ir tai dažniausiai susiję su įvairiausiomis baimėmis (kaip jau buvo mano minėta, tai dažniausiai vaikystėje patirtos psichoemocinės traumos). Vien tai, kad aš pastoviai patenku į vieną ir ta pačią situaciją ar pastoviai sergu, ar „prisirišęs“ prie kažkokios priklausomybės jau rodo, kad manyje yra „blokas“ ir aš turiu iš to kažko pasimokyti. Tik suvokus „bloko šaknis“, priežastis, jis pats „ištirpsta“. Kai kam tai pavyksta net nesuvokus, bet per Meilę, per maldą. Tačiau tai neapsaugo nuo naujų, panašių blokų sukūrimo ateityje, o suvokimas apsaugo.

 Iš esmės, priežastis viso to, kas vyksta su manimi, esu aš pats. Todėl skubėti keisti aplinkinius ir aplinką nėra ko. Pirma reikia keisti save ir savo požiūrį į tą aplinką. Tik keičiant save ir ypač kardinaliai keičiant save, aplinka ir aplinkiniai žmonės gana greit keičiasi. Tačiau jei kyla noras aplinkiniams sakyti, kad „aš pasikeičiau“, „aš keičiuosi“, tai jau ženklas, kad bandau užsidėti saviapgaulės kaukę. Tas pat yra jei aplinkiniams arba sau noriu sakyti, kad pas mane, kažkokioje tai gyvenimo srityje yra viskas gerai, tai iš tiesų ten yra betvarkė. Būtina atkreipti dėmesį į tą sritį.

 Yra daug žmonių, kurie į jiems duodamus patarimus ar pagalbą reaguoja tiesiog agresyviai ir ta agresija dažnai būna užslėpta po mandagumo kauke. Nereikia patarimą ar pagalbos siūlymą priimti kaip asmeninį neįgalumą išspręsti savo problemas. Tam mes ir esame vienas kitam, kad padėtume (bet ne per daug).

 Jei aš neturiu to, ką noriu turėti, tai reiškia arba aš iš tiesų savo vidumi nenoriu TAI turėti, arba nenusiteikęs iš tiesų tikrai TAI turėti. Kad tikrai turėti kažką konkretaus, dažnai neužtenka vien įsivaizdavimo ar žodžių – reikia tai ir aprašyti. Aprašyti tiksliai ko aš noriu. Būtina mokytis dailinti savo minčių „deimantą“.

 Niekuomet negalvoju apie tai, ką žmonės man gali duoti arba ką aš iš jų noriu gauti. Vien galvojimas apie tai, lašas po lašo gali nuvesti prie vampyrizmo. Siekiu, kad mano galvojimas būtų labiau apie tai, ką aš galiu duoti kitiems, kuo aš galiu būti naudingas. Tuomet „daugiau atsiranda vietos“ Naujai, aukštesnio lygio informacijai, aukštesnėms vibracijoms. Duodamas aplinkiniams daugiau negu gaudamas, sukuri „tuščią erdvę“ visai kitos kokybės informacijai, energijai, suvokimui, gyvenimui.

Vyras tampa laisvas ir galintis veikti tuomet, kuomet moteris, mylėdama jį, atsisako jį turėti (valdyti). Valdanti vyrą (privatizuojanti) moteris, atima iš jo vyriškumą, dėl ko kenčia ir ji pati ir jos vaikai (ypač berniukai).

 Mano dėmesys, tai kanalas, kuriuo teka energija, kad pamaitinti mano mintis. Paskui mintis seka kūrybinės energijos (minčių realizavimas). Neigiamos emocijos neatneša tai, ko aš noriu. Jos neša tik tai, ko aš nenoriu. Todėl geriau galvoti apie tai ko aš noriu turėti, negu apie tai ko nenoriu ir daryti tai su teigiamomis emocijomis. Gerovė neateis dėl to, kad man nepatinka gyventi negerovėje. Kur mano dėmesys, ten mano energija, ten mano energijos maitinami procesai.

 Svajonės ir fantazijos parodo žmogaus potencialą. Vaizduotė iškelia žmogų už „rėmų“, už apribojimų ir išlaisvina žmogaus potencialą. Jei aš visą laiką sau tvirtinsiu kodėl aš negaliu turėti savo svajonių daikto, objekto, tai aš jo ir negausiu. Geriau įrodinėti sau kodėl aš galiu turėti savo svajonių daiktą, objektą. Fokusuoti dėmesį į tai ko noriu turėti, o ne į tai ko noriu atsikratyti, ko nenoriu. Dauguma nežino ko nori, bet tiksliai žino ko nenori. Jei nepatikėsiu į kažko tai galimybę, tai to pas mane ir nebus.

 Žiūrėjimas į materialines gėrybes ir pinigus, kaip į savo poreikių patenkinimą, veda tik į tų poreikių patenkinimą, kurių organizmas turi ne tiek ir daug. Vien todėl mūsų pasąmonė nebus suinteresuota materialinėmis vertybėmis ir jų „nepritrauks“. Tačiau jei į materialines vertybes ir pinigus žiūrėti kaip į galimybę save tobulinti, kaip į saviraišką, savirealizaciją, tai pasąmonė daugiau „pritrauks“ tų materialinių vertybių. Čia svarbiausia ne tiek turėti turtus, kiek įvaldyti tų turtų kūrimo procesu. Kurti gerovę savo gyvenime, tai augimo procesas.

Aš šioje Žemėje tam, kad per savo patirtis plėsčiau savo sąmonę...