Šia tema internete gana daug informacijos, tačiau retas autorius daro teisingas išvadas, kurios susietos su ateitimi, gimine. Retas autorius žvelgia į žmogaus kūną, kaip į programuojamą biorobotą. Dar rečiau kuris autorius pamini apie sielą (tiesiog daug kam priimtinas terminas), kaip apie to bioroboto vairuotoją.

 Daugumai jaunimo, o ypač merginoms tenka pasijusti nejaukiai kuomet tenka pirsnoti esant aplinkoje draugams, pažįstamiems ar kitiems žmonėms. Nors atrodo problemos nėra ir tai tarsi juokinga, bet problema yra.

 Vaikystėje daug ką norėjosi padaryti ne taip, kaip „pasidarydavo“. Šito aš niekaip negalėdavau suvokti kodėl? Kodėl negaliu tarsi peržengti per kažką, kas yra manyje, kas suturi manę nuo tam tikrų veiksmų, nors jaučiu, kad galėčiau. Tik suaugęs ir įgijęs patirties pradėjau tai suvokti.

 Žmogaus kūdikis gimsta kaip gyvūnas ir tai natūralumas, kurio niekaip negali suvokti gana daug žmonių, ypač mamų. Joms atrodo, kad kūdikis jau yra žmogus, su visais savo pliusais ir minusais, su savo dorove, nuotaikomis ir net pasaulio suvokimu. Deja ir tokių mamų pasitaiko. Tačiau žmogaus kūdikis tampa žmogumi tik gyvendamas žmonių visuomenėje. Beje ir žmogaus kūdikio, kaip būsimo žmogaus išsimokslinimas, gebėjimai priklauso nuo kaimo, miesto, šalies, kontinento kur jis ar ji gimė, augo.

 Pozityvus mąstymas tai viena iš apgavystės ir saviapgaulės formų. Kodėl? Logiškai mąstančiam žmogui net nekiltų abejonių, bet jaunimas, kuris dar nepatyręs kas yra gyvenimas, lengvai apgaunamas įvairiais šūkiais, reklamomis, pasakaitėmis ir pan. 

  Daugumai paauglių, žengimas į suaugusių pasaulį, tai kaip brovimasis pro krūmynus, brūzgynus ir nežinia kas bus už sekančios kliūties. Einant per tokias kliūtis yra „žalojamas“ ne tik kūnas, bet ir dvasia. Retas randa takelius, o tuo labiau kelius. Gal būt todėl, kad neišgirsta „kvailų“ suaugusių patarimus? Tačiau kažkodėl kopijuoja tų „kvailų“ suaugusių įpročius alkoholio, rūkymo ir kitų priklausomybių atžvilgiu. Puola į įvairias draugystes kaip be galvos, išsipasakoja savo gyvenimus tiems draugams ar draugėms dar nepažinę jų, o po to rauda, kad jie perpasakojo kitiems, dar su savo „pagražinimais“ ir iškraipymais. Draugas ar draugė yra tie, kas patikrinti gyvenimo, kas patikrinti situacijų ir todėl draugystė mezgasi ne vienerius metus.  Draugystė turi būti tikrinama. Straipsnis ilgas ir įveiks jį kantrūs (kad ir ne iš vieno karto). 

Mokykloje niekas nemoko kaip mokytis. Literatūros apie tai kaip reikia mokytis tarsi ir daug, bet ... Apie tai kaip aš išmokau mokytis ir panašiai tai padarė kiti, dabar ir pasidalinsiu. 

  Netikėk suaugusiu, kuris dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro, kad uždirbtų daugiau pinigų, sakydamas, kad tai tavo gerovei, kad tai šeimos gerovei. Toks suaugęs iš tiesų tik materijos vergas. Jis rūpinasi tik savo ir tavo kūnu, daiktais. Tave, tavo jausmus, tavo mintis, tikrąjį tave jis pamiršo. Tai ne meilė tau. Mylintis tave rūpinsis ne tiek tavo patogumais, sočiu pilvu. Mylintys tave tėvai išmokys mylėti save, brolius, seses, išmokys rūpintis jais, pagaliau tave išmokys būti savarankišku (savarankiška). Išmokys įvairių darbų, kad tu bet kurioje situacijoje jaustumeis saugus (saugi) tiek materialiai, tiek dvasiškai ir tavo jausmai būtų saugūs nuo aplinkinių įžeidimų.  

  Labai aktualus klausimas tiek vaikystėje tiek paauglystėje, o ir vėliau. Kas yra nevykėliai iš tiesų ir ką bandoma išvadinti nevykėliais. Dažnai patys nevykėliai, kuriems taip „kaka“ viduje, pradeda vadinti nevykėliais tuos, kurie kitaip nei jie suvokia pasaulį, kurie ruošia savo ateities gyvenimo dirvą, mokosi, domisi įvairiais dalykais, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir t.t.