Šeima, tai vyro ir moters sąjunga iš kurios gimsta vaikai. Beje tiek pas lietuvius tiek pas rusus šis žodis išreiškia analogišką mintį. Gal yra ir dar kur, bet neradau. Šeima, tai kaip ŠE ši ( I ) MA nęs. Šeši manęs, tai yra šeši vaikai. Tiek moters tiek vyro genų, vaike yra po lygiai. Todėl šešiuose vaikuose yra šeši vyro ir šeši moters atspindžiai. Tai yra šeima. O pas rusus šeima yra „семья“. Tai yra „семь я“ tiesiogiai ir sakoma – septyni aš. Reiškia jų pilna šeima yra septyni vaikai. Taip užrašyta mūsų kalbos kode. Tačiau kalba ne apie tai. Kalba yra apie tai, kad šeimos institucijos sąvoka šiais laikais iškraipoma ir net siekiama ją sunaikinti. Kas ir kodėl tai daro dabar ir panagrinėsime. 

   Žmogui malonumą gyvenime suteikia savirealizacija. Kuomet žmogus save realizuoja – jo(jos) smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios tarsi stimulas už teisingą gyvenimo kelią. Norint save realizuoti yra būtina tobulėti, visa ko išmokti, plėsti pasaulėžiūrą. Jei žmogus tingus, bailus jis ieško cheminių malonumų, stimuliantų vietoj tobulėjimo ir teisingos savirealizacijos. Tie stimuliantai tai įvairiausi narkotikai, kurie sustabdo žmogaus tobulėjimą, nukreipia jo gyvenimą klystkeliais. Beje šie, to vieno žmogaus klystkeliai, paprastai įtakoja aplinkinių ir kitų žmonių gyvenimus. Todėl vieno žmogaus narkomanija yra ir aplinkinių, artimųjų žmonių abejingumo, nusišalinimo problema, kas jiems (ir jų palikuonims) po kiek tai laiko sugrįžta bumerangu.  

  Priklausomybė nuo…. Bet kokia priklausomybė, tai žmogaus nesugebėjimas nevartoti alkoholio, rūkalų, narkotikų, maisto perdėtas vartojimas, TV nesugebėjimas ilgesnį laiką nežiūrėti, sumanaus telefono manija ir t.t. Priklausomybė yra taip pat ir religinė ir kažkokio muzikos dievaičio ar muzikos grupės negalėjimas neklausyti, tam tikrų išsireiškimų pastovus kartojimas ir t.t. Žmogus susikuria daugybę savų priklausomybių ir tik jis pats gali jas “atkabinti”. Jokia magija, joks kodavimas, ar kitas išorinis poveikis nepašalins priklausomybės jei žmogus pats, nors kiek, to nenorės. Išorinė pagalba reikalinga, kartais net būtina, bet tik pagalba. 

  Šį straipsnį norisi pavadinti tiesiog pasvarstymu apie Kūrėją, kurį galima vadinti ir visiems suprantamu arba jų suvokimui priimtinu pavadinimu, tokiu kaip Dievas. Bent jau mano gyvenime, tai tas suvokimas vis keičiasi, tarsi įgauna „naujų atspalvių“, bet nieko kardinalaus nevyko iki šiol, kol... 

  Kiekvienas vaikas, ateidamas į šį, fizinį pasaulį atsineša savo šviesos kiekį. Aišku yra ir karminės „uodegos“ ir giminės, į kurią atėjo, „energoinformacinės“ šiukšlės, bet šviesą atsineša kiekvienas.

 Labai daug kas tiesiog nepamąsto kiek ligų su įvairiais parazitais mums atneša tokie mieli augintiniai. Yra tiesiog prabanga turėti augintinius ir vaikus. Kodėl? Paprasta kačių toksoplazma, kuri katėms tarsi nieko ypatingo nepadaro, bet „skaniai“ valgo žmogų. Jos mėgiamos vietos yra smegenys ir akys, nors ji randama ir kituose organizmo vietuose. Nėščioms moterims gali būti jų būsimo kūdikio, tai yra jau vaisiaus išsigimimo priežastis. Toksoplazmoze sėkmingai galima užsikrėsti ir nuo paukščių, pavyzdžiui namuose auginamų papūgėlių, nes jie tarpiniai nešiotojai. Toksoplazma dažnai yra lėtinė, bet pasitaiko atvejų, kuomet dar užpuola ir grybelis. Tada per kelis metus galimas net jauno žmogaus neįgalumas.

 Į mūsų organizmus kas diena patenka begalės tirpiklių, nors ir mažais kiekiais. Visų pirma per parduotuvėse pirktus įvairius gėrimus ir per maistą. Ten, kur miltelių pavidalo maistas (vaikų maistas, baltyminis maistas, milteliai gėrimams gaminti, vaistai kapsulėse miltelių pavidalu ir t.t.) tų tirpiklių būna daugiau. Tirpikliai patenka ir oru ypač dažymo procese. Tirpikliai mūsų ląstelių sieneles padaro plonesnes, o kai kur visai skylėtas. Tuo pasinaudoja mūsuose esantys parazitai ir įsikuria tuose vietose, kur daugiausiai nusėda tų tirpiklių.

  Absoliuti dauguma žmonių bėdų susiję su žmonių nutolimu nuo Gamtos, nutolimu nuo Gamtos dėsnių. Pagrindinė problema manau tame, kad buvo yra ir manau bus žmonių, kurie sieks naudotis kitais žmonėmis (gal tai pavadinti vampyrizmu?). Tas siekis atsiranda tuomet, kuomet žmogus nesugeba, sutarime su Gamta gauti iš Jos tai ko reikia jo pragyvenimui, šeimos pragyvenimui, tobulėjimui. Tai atsiranda, kuomet žmogus nesugeba, sutarime ir abipusiškai naudingai, gauti iš kito žmogaus tai, ko jam reikia, ko jo šeimai reikia, tobulėjimui reikia. Tuomet belieka paimti tiek iš Gamtos tiek iš kitų žmonių neatsižvelgiant į jokius dėsnius, kitų poreikius ar jų elementarų išlikimą. 

  Šį straipsnį pavadinau biblijinio projekto vienu iš veikėjų „užvadinimu“, nes daugumai tas projektas gyvenimiškai gana gerai žinomas. Tame projekte šviesos angelas minimas Liuciferio vardu. Tai angelas, kuris nešė savyje Šviesą, Žinias, Idealą, buvo be galo gražus ir pan.  Jis minimas kaip „puolęs“ angelas, o kodėl? Todėl, kad jis norėjo būti tapatus ar net „aukštesnis“ už Dievą? O gal todėl, kad norėjo savo turimas žinias dalinti Dievo kūriniams tiesiog taip, kad jie gyventų gerai, patogiai?

  Aš manau, kad sapnai auklėja sapnuotoją ir būtent todėl jie labai reikalingi. Tik sapnuose žmogus yra daug tikresnis negu pabudęs, kuomet pabunda jo ego, pabunda sąmonė, kuri linkusi keistis, prisitaikyti, dėliotis kaukes ir t.t. Sapnai atspindi žmogaus pasąmonę, kur slypi tikrasis „aš“. Paprastas pavyzdys, pakanka sąmonę nors kiek „išjungti“ alkoholiu, kad žmogus pradėtų elgtis taip, koks jo artimiausias vidus. Vieni taps ramūs, tylūs, gal eis miegoti, kitus patrauks prie dainų, kažkas pradės flirtuoti, o dar kiti sieks išreikšti savo agresiją prieš patį pirmą nepatikusį jam ir t.t.