APIE MANE » STRAIPSNIAI
VIOLETIŠKAI

 Yra toks retas posakis – o man violetiškai. Tai reiškia „man nei šilta, nei šalta“, „man vienodai“ ir pan. Violetinė spalva „pagaminama“ sumaišius raudoną spalvą su mėlyna. Raudona spalva asocijuojasi su karščiu, o mėlyna su šalčiu. Todėl tų spalvų mišinys tarsi karščio ir šalčio junginys viename ir vienas kitą kompensuoja. Violetinė spalva ezoterikoje gerbiama ir žinoma kaip gydanti, transformuojanti, keičianti ir panašiai. Indijoje, violetine spalva žymima sritis ties viršugalviu, dar vadinama sachasrara, arba karūnos čakra (energetinis centras). Plačiau apie čakras galima rasti internete, o jei trumpai, tai tie, energetiniai centrai kūne prasideda nuo tarpukojo, kur pirmoji, raudonoji čakra ir iki mėlynos čakros galvoje. Viršugalvyje gaunasi mišinys galvos energetinio centro ir tarpukojo. Stuburu raudonoji energija tiesiogiai pasiekia viršugalvį, kur ir vyksta grynasis energijų susijungimas. Nors jau ir pačiame stubure tos energijos šiek tiek susijungusios ir vyrauja švelniai violetinė energija.

plačiau
 
PYKTIS. VIDINIS "VILKAS".

 Visos emocijos, kurias mes patiriame gyvenime yra reikalingos ir net būtinos. Svarbu tik tai, kad mes jas išmoktume valdyti kaip važnyčiotojas arklius. Tik taip galima Gyvenimo keliu greičiau ir saugiau važiuoti. Paleisi vadžias, tai arkliai ir pievon gali pasukti ir bandyti priešingomis kryptimis išsilakstyti. Emocijos mums duotos iš Gamtos, kaip ir bet kuriai gyvybei. Emocijos skirtos išgyventi dabar, dabar ieškoti maisto, dabar daugintis ir t.t. Emocijos yra dabarties energija. Tik sąmoningi, gebantys protu „nukeliauti“ tiek praeitin, tiek ateitin, gali tas emocijas skleisti plačiau.

plačiau
 
MITYBA

 Mes stebime kaip Gamtoje visi vienas kitą valgo. Taip Gamta perdirba savyje savo kūrinius, tuo pačiu ir „pamaitindama“ savo kūrinius. Gamta kaip akla mašina, „gamina“ savo kūrinius aklai. Išgyvena tie kūriniai, kurie judresni, stipresni, pirmi „kanda“ , moka slėptis, prisitaikyti prie esamos situacijos. Kūriniai, kurie pagaminami su trūkumais, pirmi ir žūsta. O kas yra silpnesni, tai dauginasi kuo masiškiau, kad bent dalis iš jų spėtų užaugti, kol dar jų kas nesuvalgė. Beje tie trūkumai, tai Gamtos „gamyklos“ gaminių įvairios mutacijos, kaip natūrali galimybė tobulinti savo gaminius. Tuomet, jei situacija keičiasi, tai tie, kurie mutavę, tai yra pasikeitę tam tikra linkme ir įgiję tam tikrų, dabar nereikalingų, ar net trukdančių „ataugėlių“, tai situacijai aplinkoje pakitus gali ir išlikti. Tuo tarpu „normalūs“, nespėję prisitaikyti prie naujos situacijos žūsta.

plačiau
 
MOKYTOJAI. JŲ REIKALINGUMAS, KAITA.

 Kiekvienas savo gyvenime turėjom galybę mokytojų, pradedant nuo tėčio, mamos ir kitų giminių ir pratęsiant kaimynais, vaikų darželio auklėtojais, mokytojais mokyklose, dvasiniais mokytojais, guru ir taip toliau ir panašiai. Klausimas tame, ar tie mokytojai mums lieka visam gyvenimui mokytojais? Kaip matome toli gražu ne visi tėvai ar mamos lieka visam gyvenimui mokytojais. Tuo labiau darželio auklytės, ar mokyklos mokytojai. Na kad ir dvasiniai mokytojai, bei guru dažnokai parodo savo interesus, savo „netobulumus“ ir tampa nebe mokytojais. Tai natūralu, kad mūsų gyvenime yra mokytojų kaita. Reiškia mes tobulėjame, neprisirišame visam gyvenimui prie vieno ar kelių mokytojų. Tai reikštų tų mokytojų sudievinimą, sustojimą savo gyvenime. Bet koks mokinys, nesiekiantis praaugti savo mokytojų, tiesiog sustoja savęs vystyme ir dažniausiai degraduoja. Siekti praaugti savo mokytojus, tai nereiškia, kad juo tikrai pralenksi, nes jie taip pat gali tobulėti, keistis. Svarbu tau to siekti, o kaip pavyks tai kitas klausimas. Na, o jei mokytojas, guru sustojo savo vystymesi, gal paklydo, pažeidė žmogiškumo dėsnius, tai nereiškia, kad nuo visko, ką jis tau davė reikia „atsižegnoti“. Pasaulyje yra daugybė žmonių, kuriuos tikrai mes nenorėtume pavadinti savo mokytojais, bet tam tikrų dalykų, kaip pamokančių, iš jų verta pasiimti sau.

plačiau
 
JAUTRUMO DOVANA

 Daugumai žmonių atrodo, kad jautrumas tai didelė problema. Ypač ta problema patiems vaikams. Yra žmonių, kurie kaip drambliai per džiungles, „drožia“ per gyvenimą ir neima į galvą kažkokias tai „problemėles“, kai tuo tarpu kitiems tai nepraeinama siena. Iš esmės visa problema yra pasaulio vertinimas, įvairių įvykių vertinimas, kurie gali paveikti tave. Aišku didžiausią įtaką daro genai, kuriuose gali būti „užrašyta“ padidintas nervų jautrumas. Aišku traumos, skiepai vaikystėje gali taip pat sukelti padidintą kūno jautrumą dešimtmečiams, ar net alergijas. Tačiau jautrumas ne tik problemos, bet ir savotiška dovana, kuria reikia išmokti naudotis.

plačiau
 
BIOROBOTAS 2

 Kodėl planetoje keturios pagrindinės žmonių rasės? Kodėl žmonių kūnai taip prastai prisitaikę prie gyvenimo šioje planetoje, palyginus su kitais Žemės planetos gyviais? Kodėl Kažkas žmones, žmoniją pastoviai laiko nuolankumo būklėje, pastoviai sukelia nesaugumo jausmą per karus ir informacijos priemonės akcentuoja žmonių psichiką traumuojančias, baimes ir nesaugumą sukeliančias naujienas? Kas laiko žmoniją religiniam baimės ir paklusnumo rūke? Kodėl žmonės nuolankiai pasiduoda pasauliniams medicininiams-genetiniams eksperimentams? Kodėl žmonija slysta į iliuzinį, patrauklų virtualų pasaulį? Atsakymai yra tiek aplink mus, tiek knygose, tiek tame pačiame virtualiame pasaulyje. Tereikia tik perkošti didelius informacijos kiekius, gebėti tą informacija kritiškai analizuoti ir gebėti mintimis „realizuoti ateityje“, tarsi nuspėti kur veda tie ar kiti veiksmai po dešimtmečių ir toliau.

plačiau
 
KŪNO DĖVĖJIMAS

 Himalajų vienuolių, šventikų, įvairių vakarų magijos krypčių adeptų skleidžiama žinia, kad siela Žemėje dėvi kūną. Dėvi kūną kaip drabužius. Ir kuomet tas kūnas susidėvi, tai palieka jį ir ieškosi naujo „apdaro“. Tą žinančių dalis net nelaukia visiško kūno susidėvėjimo. Jie tiesiog atsigula, sustabdo širdį ir ...palieka kūną sąmoningai. Pagal turimas jų žinias, kuo sąmoningesnis žmogus palieka savo „apdarą“, tuo sąmoningiau ieškosi sau naujo ir turi pasirinkimą. Visi kiti kūną gauna atsitiktinai, tik nebent vietovę pasirenka (kur jiems praeitame gyvenime buvo gera jaustis). Beje yra tam tikros apeigos ir tam tikrų raštų skaitymas šalia mirusio kūno ir kaip manoma taip nurodomas kelias nevisai sąmonėje mirusiems, kad jie rastų greitesnį įsikūnijimą.

plačiau
 
BIOROBOTAS 1

 Biorobotas, tai biologinis programuojamas kūnas. Nuo mechaninio skiriasi tuo, kad jis nuolat, be pertrūkių, persiprogramuoja, priklausomai nuo gaunamos iš aplinkos informacijos ir įvairių poveikių. Biorobotą valdo energoinformacinė matrica. Priklausomai nuo jos sudėtingumo ir gebėjimo vystytis, tobulėti, taip tobulėja ir vystosi patys biorobotai ir kuo sudėtingesnė matrica, tuo sudėtingesnės struktūros, kuriame ji įsikūnys. O įsikūnijusi, tobulina biorobotą, kuriame įsikūnijo.

plačiau
 
REINKARNACIJA

 Reinkarnacijos sąvoka, apibūdina energoinformacinės struktūros, liaudyje vadinamos siela, atgimimą naujame kūne. Reinkarnacijos sąvoka buvo ir taip vadinamoje biblijoje, kol kunigų susirinkimas nusprendė tą sąvoką pašalinti, kad labiau įbauginti „aveles“ gyventi pagal Bibliją ir ypač pagal kunigų nurodymus. Kitaip avelės neteks „amžino gyvenimo“.

plačiau
 
DIEVAI 3

„Kur mūsų mintys, kur mūsų žvilgsnis, ten mūsų energija“. Tai vienas iš Gamtos, energoinformacinės erdvės dėsnių. Paprasčiau pasakius, apie ką tu galvoji, arba į ką tu žvelgi, ten nuteka tavo energija, beje kartu su informacija, kurią tu įdedi į tas mintis. Gyvenimiškas pavyzdys. Eini gatve ir kažkaip nejaukiai pasijauti iš nugaros pusės. Atsisuki, o ten į tave stebeilijasi kažkoks tai žmogus. Tai dar vadinama žvilgsnio pajautimu. Arba pats stovi, ar sėdi ir tau kažkokia moteris (moteriai vyras) patinka ir įsistebeiliji. O ji (jis) ima ir atsisuka į tave. Pajuto žvilgsnį.

plačiau
 
ankstesnis  1   2   3   4   5   6   7   8   9   10   11   12   13   14   15   16   17   18   19   20   21   22   23   24   sekantis