Gana daug iš gyvenimo „atima“ miegas, sapnai. Ar tai reikalinga tik fiziniam ir psichiniam poilsiui? Manau, kad tai yra daug sudėtingiau. Manau, kad sapnų metu, kaip ir tikros meditacijos metu žmogus kuria savo informacinį pasaulį ir yra tikrinamas jo atitikimas ateičiai. Kaip tai vyksta? 

 Labai daug žmonių tiesiog nepastebi (arba nenori pastebėti), o nemažai bioenergetikų tiesiog vengia kalbėti apie akivaizdų faktą, kad kontakto su kitu žmogumi metu, kontaktuojančių žmonių informacija persiduoda ir tuo pačiu keičiasi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jei vienas žmogus susitiko kitą žmogų, tai bendraudami jie pasidalina savo bėdomis ir džiaugsmais nori to ar nenori. 

  Atėjo tokia diena, kuomet aš suvokiau, kad mano kūno ribos nėra mano ribos. Aš daug platesnis ervėje ir pasklidęs laike. Atrodo ir senai ir visai nesenai tas suvokimas, ta pajauta persmelkė mane. Vien žinoti nepakanka. Būtina pajauta, giluminis suvokimas ir tik tuomet bus galima keistis ir kažką keisti. Pajauta, kad praeitis, dabartis ir ateitis koncentruojasi ties tavimi. Pajauta, kad savo mąstymu, veiksmais aš keičiu erdvę aplink save ir į tą erdvę patekęs jautrus žmogus pajaučia mane per jame vykstančius pokyčius.

  Manau stebėjote mestelėtus vandenin amenukus. Palietę vandens paviršių jie, aplink save, sukuria vandens ratilus. Dabar prilyginkime tuos akmenukus su žmonėmis, o ratilus su energoinformacine struktūra, tik sustingusia ir virpančia erdvėje (ir laike). Jei tokių akmenukų į vandenį mestelėsime kelis, tai ratilai persiklos vienas ant kito ir gausis mišrus vaizdas. Tas pat vyksta kuomet erdvėje yra daugiau nei vienas žmogus ir visi jie aplink save turi savo energoinformacines bangas, vibracijas. Jos jungiasi, stiprėja ar silpnėja persiklodamos viena ant kitos. Tokios bangos, perėjusios per kelis žmones gali sustiprėti tiek, kad į tam tikro žmogaus gyvenimą pritrauks norimą įvykį ar asmenį. Gali būti ir atvirkščiai, kad „pavyduoliai“ užgesins to žmogaus troškimus, idėjas. Tai labai paprasta ir tuo pačiu sudėtinga struktūra. Kuo žmogus labiau tai suvokia ir pajaučia, tuo daugiau jis savo gyvenimo šeimininkas ir pagaliau kitų „šeimininkas“, arba pagalbininkas. 

  Dar vaikystėje pastebėjau, kad nepastebimai prikimba įpročiai, kurie man trukdo, trikdo, vargina. Tai gali būti ir pastoviai kartojami žodžiai ar frazės – „vienu žodžiu“, „ta prasme“, „kad kad“ ir pan. Iš kažkur „išdygdavo“ nesuprantamos baimės ir ne mano norai? Tuo metu daug ko nežinojau, bet man tie reiškiniai nepatiko ir aš juos giniau šalin nuo savęs. Kažką praginti pavykdavo iš karto, o kažko ne. Kas tai? 

  Daug kam teko girdėti apie Liuciferį, bet mažai kas žino kas jis ir kokia jo istorija (aprašoma istorija). Liuciferis yra Šviesos angelas, kuris buvo Dievo dešinėje, skleidė Tiesą ir kovojo už Tiesą. Deja jis taip sureikšmino Tiesą, taip idealizavo ją, kad iškėlė aukščiau Meilės ir tapo puolusiu angelu. Liuciferio Tiesa, tai sustingęs Laike ir Erdvėje Idealas. Jis nesubyra ir nesikeičia, nes nėra Laiko. Jei kas neatitinka Liuciferio Tiesos, tas turi būti sunaikintas, tam neleista egzistuoti. Tiesa aukščiau visko. 

  Keista, bet labai mažai kas suvokia kas tai yra MELAS. Tiesiog mes visi tiek prie to pripratome, kad melo tarsi ir nepastebime. Jį pajaučiame tik tuomet, kuomet jis asmeniškai paveikia mūsų gerovę, statusą, kažkokias tai mūsų sureikšmintas vertybes (religiją, dorovę, privatumą ir pan.). Melas yra būtina mūsų išgyvenimo šiame pasaulyje dalis, tik svarbu kokia dalis ir koks jo kiekis. Nedideliais kiekiais net nuodai yra vaistas, bet viršijus dozę sutrinka sveikata ir net mirtis galima. Tai kaip savo gyvenime reikia „dozuoti“ melą? 

 Bene svarbiausia vertybė, kurią žmogus neišmoksta vertinti ir „taškosi“ yra dėmesio energija. Tik dėmesio energijos dėka žmogus išeina iš savo tuometinės vidinės energoinformacinės pusiausvyros ir gali daryti poveikius teik sau tiek aplinkai. Po šio „išėjimo“, žmogus jau nebegrįžta į buvusią padėtį ir įgyja naujų savybių. Kaip tinkamai naudotis dėmesio energija? 

 Bet koks mokslas, darbas, siekis, svajonė anksčiau ar vėliau subrandina savo vaisius, kurie vadinami REZULTATU. Darbas su bioenergetika, meditacijomis taip pat turi savo rezultatus, kurie atsiskleidžia etapais. Rezultatas priklauso tik ir tik nuo besimokančio, dirbančio, siekiančio. Kažkiek tai priklauso ir nuo meistro, nuo mokytojo, kuris moko kaip visa tai atlikti greičiau, tiksliau, patikrina tarpinius rezultatus. Tačiau galutiniai pasiekimai yra tik pačio žmogaus asmeninis pasiekimas, jo energija, jo tam skirtas laikas. 

 Sielos vystymuisi bendravimas yra būtinas. Bendraudamas su savo aplinkos žmonėmis žmogus tapatinasi su jais ir tampa panašus į juos (jei vaikas pradėtų gyvenimą su gyvūnais ir matytų aplink save tik gyvūnus, tai jis siektų su jais supanašėti, o vėliau jam įsilieti į žmonių visuomenę būtų neįmanoma). Tai yra bendrumas. Tuo pačiu žmogus siekia atrasti save, savo ypatingumą. Bendravimas ugdo bendras žmogiškas savybes, visuomeniškas savybes, išorinį suvokimą, kad mes esame VIENA. Tuo pačiu būtina išmokti atrasti save ir ugdyti individualumą, kad „nepaskęsti“ tame bendrume ir netapti „niekuo“. Buvimas dviejuose fazėse ir sugebėjimas keisti tas fazes priklausomai nuo aplinkybių ir poreikių yra labai svarbus gebėjimas, kurį turi išvystyti kiekvienas žmogus.