APIE MANE » STRAIPSNIAI
LIBERALIZMO "TIESA"

 Kas yra Tiesa? Dauguma žmonių, jau pradedant nuo vaikystės turi savo tiesas, kurios keičiasi. Tiesos keičiasi priklausomai nuo aplinkybių, nuo kitų žmonių įtakos, tačiau žmogus linkęs tikėti jam patogiomis, malonumą teikiančiomis tiesomis. Visa, kas teikia nepatogumus, nemalonumą, bet to negalima pavadinti netiesa, negalima ignoruoti, žmogus pavadina blogiu. Dygstanti kūdikiui dantis sukelia skausmą, jam tai reali tiesa, bet tai blogis. Jis dar nežino, kad jam tie dantys bus reikalingi ir ateityje tai gėris. Ir danties dygimo, skausmo metu esama tiesa atrodo absoliuti. Tačiau ir žmogui, kuris kramto dantimis ir be jų neįsivaizduoja savo mitybos, tiesą jau supranta kitaip ir supranta dantų dygimo skausmo neišvengiamumą. Tikresnė tiesa pamatoma, suvokiama per laiką, todėl bet kuris, dažniausiai emocinis, tiesos klyksmas, nėra Tiesa. Tai tik įvertinimas iš gėrio ar blogio suvokimo pozicijų. 

plačiau
 
KĄ REIŠKIA BŪTI KITOKIU ?

 Tema plati, bet aš sukonkretinsiu tik su viena tema, su gyduolių tema. Gyduoliai, tai tokie žmonės, kurie padeda būti sveikiems ar pagyti žmonėms, kurie patys, dėl vienokių ar kitokių priežasčių to padaryti nesugeba. Deja, dažniausiai tai atsitinka dėl nežinojimo, kad ir jie kažką gali, dar dėl tingumo. Dažniausiai gyduoliai, savo veiklai, naudoja įvairias žoleles, kitas gamtos gėrybes. Pavyzdžiui žinau, kaip mano močiutė gydė mergaitę, su dažnu inkstų uždegimu, kurio gydytojai niekaip nesugebėjo pagydyti. Priemonė atrodo labai paprasta, nors ir neskani. Tai karvės mėšlas, pavirintas piene. Mergaitė pasveiko. Tačiau gyduoliai dažniausiai yra jautrios asmenybės, kurie jaučia kitų negalias ir vien savo buvimu šalia sergančių, gali sušvelninti ligas, o kartais net pagydyti.

plačiau
 
DEMOGRAFINĖS PROBLEMOS

 Keista stebėti, kuomet šeima pajaučia „pasaulinę“ katastrofą, kuomet jų vaikas miršta dėl ligos ar nelaimės. Tai tragedija, bet ne katastrofa. Tačiau ji tampa tokia šiais laikais, kuomet šeimoje tik vienas ar keli vaikai. Tuomet tikrai katastrofa, nes į vienintelį ar vieną iš… sudėta tiek dėmesio, lėšų, meilės, kad tampa nepakeliamai skaudu, ypač moterims. Tačiau prisiminus mūsų senolius, kuomet šeimoje būdavo apie 5-10 vaikų, tai tokios nelaimės nebūdavo tragedija. Gamtoje tai normalu, kad kažkas tai žūva, kažkas silpnesnis ar tiesiog perdėtai smalsus ir neatsargus. Jei toks požiūris ir tiek vaikų šeimose būtų dabar, tuomet nebūtų toks perdėtas vaikų sureikšminimas, jų perdėtas lepinimas. Kuomet šeimoje vaikų daugiau, jie ne tik padeda mamoms ir tėčiams buityje, bet ir vienas kito auklėjime, priežiūroje. Dabartinės šeimos, su vienu kitu vaikų yra ne tik, kad nenormalios, bet ir su realiomis tų vaikų psichologinėmis problemomis, susireikšminimo problemomis.

plačiau
 
PENSIJŲ PINKLĖS

PENSIJŲ PINKLĖS

 

 

 

 Pensijinė sistema yra viena iš labiausiai tautos skaitlingumą mažinančių priemonių. Tos sistemos dėka, atskiras žmogus suinteresuojamas dirbti kuo daugiau ir kuo geriau apmokamame darbe. Pensijinė sistema nuteikia žmogų neturėti vaikų. Po darbo jam ar jai vaikai netrukdo patirti įvairius malonumus, save realizuoti, laisvai keliauti atostogų metu. Būtent po pensijinės sistemos įvedimo stabiliai mažėjo gyventojų skaičius, moterys mažiau gimdė. Jos žinojo, kad valstybė jas aprūpins išlaikymu net jei visai negimdys, svarbu dirbs tam tikrą laiką. Pensijinė sistema taip pat sudaro šeimos nebūtinumui. „Kam užsikrauti kito žmogaus problemas dabar ar net senatvėje? Aš vis viena gausiu pensijinį valstybės išlaikymą. Vadinasi galiu gyventi savo malonumui“. Anksčiau buvo žinoma, kad kiek vaikų turėsi ir kaip juos išauklėsi, taip tavimi jie rūpinsis senatvėje. Buvo suinteresuotumas. Dabar šito neliko ir tauta mažėja. Tas pats vyksta ir „turtinguose“ vakaruose, kur pilna senų žmonių, ypač močiučių, kurie aprūpinti gera senatvine pensija, o vaikų turėjo mažai, o anūkų tuo labiau. Todėl vakarų valstybės suinteresuotos įsivežti, prisivilioti darbo jėgą iš kitų šalių. Tas pat vyksta ir Lietuvoje, kur dirba jau nemažai ukrainiečių. Manau turima atsisakyti senatvės pensijų sistemos, tuo pačiu ir prievartinės įmokos į tą sistemą. Tai paskatins gimdymą, rūpinimąsi tinkamu auklėjimu, kad senatvėje būtų parama. Taip pat būsimi pensininkai bus priversti susigalvoti sau kitų pajamų šaltinių, investicijų, užsiimti kūryba, savirealizacija, o ne sėdėti kaip „kopūstai“ prie TV, ant suoliukų liežuvius dilinti ar panašia neveikla užsiimti. Tuo labiau, kad pokalbiuose dažnai liečiama nesveikatos sritis, tai vien nuo to daugumai jų sveikata tikrai negerėja. Pokalbiai apie ligas „užkrečia“ tomis ligomis. Tai yra toks efektas, kuomet į ką koncentruoji savo dėmesį, tuo ir užsikreti. Pensijoje būtent nutinka neveiklumo šokas, nes jiems buvo parūpinamas darbas, užimtumas, tuo pačiu judėjimas. Kadangi tiek fizinis judėjimas, tiek protinė veikla ilgina amžių, tai pensininkams bus tik į sveikatą.

 

 

plačiau
 
RELIGIJA, TIKĖJIMAS AR PAŽINIMAS

 Toks kasdienis, nekasdienis klausimas, kaip religija ir tikėjimas. Absoliuti dauguma žmonių net nemąsto apie tai, o kaip biorobotai atlieka tam tikrus veiksmus ir operuoja knyginėmis „žiniomis“, arba tipo šventųjų tėvelių išsireiškimais. Žmonių ant tiek trumpas gyvenimas, kad jie „nespėja“ pamąstyti apie tai, kad jie pasaulio pažinimo procese ir bet kokia religija ar tikėjimas tik stabdo tą pažinimo procesą. Pažinimas nepažinto dar buvo pavadintas mokslu, kuris deja, religijos pavyzdžiu, ar jos įtakoje kuria savo, tipo nepajudinamas žinias ir tuo stabdo savo pagrindinį variklį – pasaulio pažinimą, toks, koks jis yra. Pažinimas neturi rėmų. Religija ir tikėjimas pažinimą talpina į vienokius ar kitokius rėmus. Mokslas tą daro ne taip masiškai, bet daro ir tai susiję su pačių mokslininkų asmenybėmis, jų nauda, mokslo įstaigų gyvavimu ir nauda. Dabartyje mes akivaizdžiai matome, kaip perkami mokslininkai, kurie daro vienokius ar kitokius „mokslinius“ pareiškimus, naudingus valdžiai, transnacionalinėms korporacijoms. Moksliniai išradimai ir atradimai, tampa vis pavojingesni žmonijai, nes sukuria vis labiau kontroliuojančia priemones tos žmonijos, nekalbant apie masines naikinimo priemones. Pats mokslas nė prie ko. Visa tai vyksta tik dėl socialinės sistemos, kurioje svarbiausia yra nauda, pelnas, žmonių masių valdymas ir išnaudojimas. O dabartinė socialinė sistema mums žinoma kaip kapitalizmas, kuris tampa transnacionaliniu ir visa apimančiu. Šioje sistemoje žmogus žmogui priešas ir žmogus naudojasi žmogumi, gamta, jos ištekliais, savęs neribodamas, dėl savo malonumų. Visa tai veda į lėtą išsigimimą ir susinaikinimą. Ne veltui religija baugina pasaulio pabaiga.

plačiau
 
NEFIZINIS MAISTAS

 Mes pastebime daug keistų dalykų, jei esame pastabūs. Tačiau atkreipę į tai dėmesį, vėl juos sėkmingai pamirštame. Pastebime, kad galime pajusti kai kurių žmonių žvilgsnius, jų dėmesį. Dažniausiai pastebime „negerus žvilgsnius“. Mes pastebime, kad šalia kai kurių žmonių sunku net būti, o šalia kitų apima tokia ramybė. Visa tai mes pastebime, bet kodėl pamirštame tokius efektus? Kodėl nesidomime iš kur tai? Gyvenimo rutina, ar dar kažkas nukreipia mūsų dėmesį nuo įvairių, keistų jausmų, pastebėjimų, ar dar kažkas?

plačiau
 
RIEBALAI

 Įdomu, kiek tūlas pilietis ar pilietė žino apie savyje nešiojamus riebalus ir kam jie reikalingi? Pakalbinau krūvą žmonių ir vaizdelis nekoks. Žinios labai paviršutiniškos. Būtent todėl, net menkiausias ligas gydyti, žmonės laksto į gydymo įstaigas ir jokios prevencijos rimtoms ligoms užsimegzti. Oficialios medicinos teigimu, mūsų organizme yra trijų rūšių riebalai. Tai baltieji, geltonieji ir rudieji.

plačiau
 
CHOLESTEROLIS, ANTIOKSIDANTAI

 Labai populiarūs žmonių klaidžiojimai dėl antioksidantų, cholesterolio ir pan. Čia kalta ne tik oficialioji medicina, bet ir patys žmonės, kurie nesidomi tiesa, kuri niekada nėra vienpusiška. Deja, iš tingumo, žmonės nesidomi įvairiapusiškumu ir jiems cholesterolis tai blogis, o antioksidantai tai gėris. Ir tuo žinios užsibaigia.

plačiau
 
KOMUNIZMAS, SOCIALIZMAS, KAPITALIZMAS

 Panaudosiu visiems daugmaž girdėtus terminus, kad orientuotis aprašomoje situacijoje. O situacija tokia, kad mūsų organizmas dirba komunizmo sąlygomis. Tai yra iš kiekvieno pagal gabumus, galimybes ir kiekvienam pagal poreikius.

plačiau
 
SAVIŽUDYBĖS PROGRAMOS

 Be stiprių gyvybinės energijos, išgyvenimo programų, mūsuose yra susinaikinimo programos. Natūraliai jos pasireiškia tuomet, kuomet biologinis objektas turi per mažai gyvybinės energijos, kad daugintųsi, apsigintų ir pan. Tačiau yra dar ir pasirinkimo laisvė, kuomet biologinis objektas renkasi savižudybę ir tai įvyksta dėl skausmo, skausmo baimės, vienišumo baimės, būti kažkam našta baimės, baimės būti nuskriaustam (nuskriaustai), baimės nieko nepasiekti savo gyvenime ir t.t. Daugybė savižudybės programų yra net genetiniu būdu perduodama iš kartos į kartą. Masinės savižudybės, ilgam laikui įtakoja tas gimines, teritorinius gyventojus, tautas ar rasę, kurioje įvyko tos masinės savižudybės. Pamenu, kuomet mane, dar moksleivį šokiravo Pilėnų tragedija. Šokiravo ne tai, kad kryžiuočiai puolė juos ir ne tai, kad pilėniečiai įvykdė savižudybės aktą, išskersdami savus ir susidegindami. Tai buvo jų pasirinkimas, kuris beje yra nuodėmė. Šokiravo tai, kad tai tapo romantizuojama, vaizduojama kaip gėris. Net deklaruojama, kad Pilėnų tragedija, tai raktas į Lietuvos laisvės simboliką. Pilėnų tragedija, tai savižudybės programa Lietuvai ir jokios romantikos. Bet koks pavyzdys, savanoriško pabėgimo iš gyvenimo, atsiliepia aidu į tolimesnes kartas.

plačiau
 
ankstesnis  1   2   3   4   5   6   7   8   9   10   11   12   13   14   15   16   17   18   19   20   21   22   23   24   sekantis