Visa kas sudaryta iš energijos, kuri yra mažiau ar daugiau struktūruota, o kuo labiau struktūruota ta energija tuo daugiau informacijos ji turi savo struktūrose. Vadinasi labai svarbu, kad mus sudaranti informacija būtų tvirta, stabili, bet tuo pačiu ir protingai keičiama, lanksti. Aplinka kinta ir mums būtina keistis. Mokslininkų nustatyta, kad žmogus per 7-9m. pasikeičia absoliučiai, tai yra nelieka nė vienos ląstelės, kuri dar buvo prieš tuos 7-9 metus. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo organizmas greičiau ir lengviau kinta, o senesnio organizmo ląstelės dauginasi lėčiau ir dar su informacinėmis klaidomis. 

  Per dešimtmečius stebiu kaip vis labiau žmonės savanoriškai tampa priklausomi nuo farmacijos, kaip daugėja vaistinių ir jos virsta parduotuvėmis. Aišku visi mes norime būti laimingi, būti sveiki, kad mums neskaudėtų. Tačiau ką mes dėl to darome išskyrus, kad naudojame chemiją, kuri iš tiesų ne gydo, o „glušina“ organizmo jautrumą, šalina ligos simptomus, o ne pačią ligą. O čia mums puikiai padės farmacininkai, kurie jau taip įsuko savo biznį, kad net patys (aišku su papirktų „gydytojų“ protekcija) kuria naujas ligas. Vartojant bet kokius vaistus, jie ne tik slopina tam tikros ligos simptomus, bet aplamai trikdo viso organizmo chemiją ir kažkurioje organizmo vietoje įvyksta vietinės chemijos disbalansas, kažkas sugenda ir tai naujos, būsimos ligos pradžia, kurią maloniai padės „gydyti“ tie patys farmacininkai. Taip jie sėja būsimas „ligas“ ir garantuoja būsimas savo pajamas. 

   Dabarties ir ateities šaknys glūdi praeities mastyme ir poelgiuose, mamose ir tėčiuose, seneliuose ir proseneliuose. Kas nutinka vaikui, jei jo tėtis ir mama nesutaria, ar net kenkia vienas kitam? Kodėl pasireiškia nepagydomos „ligos“? Priežasčių daug, bet visos jos iš vaikystės. 

Yra nuomonė, kad programavimas tai šių laikų atradimas ir taikomas tik kompiuteriuose. Tačiau žvelgiantys plačiau puikiai suvokia, kad dainos, sakmės, pasakos, padavimai senovėje tai pats paprasčiausias ir populiariausias žmonių programavimas. Buities dirbiniai, piešiniai, raižiniai taip pat programuoja žmones. To dėka žmonės buvo sutelkiami kažkokiai tai veiklai, mąstymas ir jausmai nukreipiami tam tikra linkme. Šitas srautas buvo vadinamas liaudies kultūra. Šio srauto pagrindas – bendra kalba. Visa tai sukuria tam tikras bendras vibracijas, kurios apjungia tam tikrą žmonių grupę į tautą. Tautos jausmų ir mąstymo srautas sukuria tautos energetinę struktūrą – agregorą.

   Laisva valia, tai visų pirma savanoriškas apsisprendimas daryti tam tikrus veiksmus ar jų nedaryti. Dievas mums suteikia visišką laisvą valią, apribotą tik šio trimačio pasaulio dėsniais. Reiškia absoliučios laisvos valios nėra, bet ji turi būti tokia, kuri leistų maksimaliai atsiskleisti žmogaus esybei. 

 Ar teko girdėti tokį pavyzdį : įmetė dvi rupūžes (pagal kitą versiją varles) į stiklainį su grietine. Viena rupūžė pašokinėjo truputį ir „pavargo“. Ji susitaikiusi nuskendo grietinėje. Kita rupūžė šokinėjo šokinėjo kol suplakė sviestą ir į jį atsispyrusi iššoko iš stiklainio. Tai ryškus gyvybės pavyzdys. Gyvybė niekuomet nepasiduoda ir randa išeitį iš bet kokios situacijos. Ar antroji rupūžė žinojo, kad suplaks sviestą? Aišku nežinojo, bet darė viską ką galėjo esamame momente. Sakoma, kad antroji rupūžė buvo protinga. Ji įvertino grietinės kiekį, galimybę  joje nugrimzti ir stiklainio aukštį. Pagal jos skaičiavimus iššokti iš stiklainio buvo neįmanoma ir ji pasidavė net nepradėjusi veikti. Antroji rupūžė, nors ir bukai, bet ji veikė artimiausią aplinką taip, kaip galėjo, kol ta aplinka pasikeitė ir suteikė jai galimybių išsigelbėti.

Teko pastudijuoti įvairių mokytojų, autorių ir tiesiog įvairių žmonių mintis apie laimę, savęs ir Dievo pažinimą. Tuomet nusprendžiau apie tai išdėstyti čionai tokiais žodžiais, mintimis, su kuriomis aš rezonuoju. 

Savo laiku ezoterikoje susidūriau su savotiška mada – violetinės šviesos mada. Norint kažką taikyti sau ar kitiems skelbti apie tai, pirma reikia kiek galima geriau žinoti viso to poveikį. Deja dauguma ezoterikos „mokytojų“ atkartoja kažkieno skleidžiamas „tiesas“, net „nesukramtę“ patys. Stebėti ir tyrinėti šį reiškinį atsitiktinai pradėjau nuo 1999m. Tiesiog mano aplinkoje atsirado keli žmonės, kurie regėjo tą šviesą, jautė jos poveikį. Vėliau pastebėjau, kad ši mada atiteka labiau iš vakarų nei iš rytų, iš vadinamo Sen Žermeno – „mago“(?) gerbėjų. Apie jį teko skaityti dar studentų laikais iki 1989m. ir spalvomis dirbėti taip pat teko – dėl rimto, ilgalaikio virškinimo sutrikimo. Susitvarkiau naudodamas spalvų gydymą ir plius vidinį harmonizavimą Džunos metodu. Tačiau kalba ne apie tai. Taigi, violetinė šviesa. 

  Zombiai, tai nesavarankiškos valdomos biologinės būtybės. Jie tenkina  tik savo elementarius gyvybinius poreikius ir vykdo jas valdančių asmenų valią. Zombiai turi tik tokį supratimą apie save, pasaulį, koks reikalingas, tam, kad be didesnių abejonių vykdytų valdančių asmenų valią. Zombiai užprogramuoti aktyviai ir pasyviai ieškoti kitaip mąstančius, besielgiančius negu valdantieji leidžia ir žlugdyti tokius asmenis, iš jų tyčiotis, mažinti jų aktyvumą. Zombiai, tai užprogramuotos biologinės mašinos. 

Gana daug žmonių girdėjo apie prakeikimus, nužiūrėjimus, vaiduoklius, energetinius vampyrus ir k.t. Tačiau paklausus konkrečiai, tai mažai kas gali apibūdinti tą reiškinį ir kaip visa tai veikia. Aišku visų pirma čia kaltas mokslas, kuris to nepripažįsta, nes ... neturi instrumentų šių reiškinių tyrinėjimui. Bažnyčios institucijos tarsi pripažįsta tai, tarsi ne, nes ... tai psichologinė-finansinė organizacija siekianti kuo daugiau žmonių padaryti priklausomais nuo jų. Jiems reikia kuo daugiau mistikos, nervų virpuliukų ir „stebuklų“ po bažnyčios sparneliu.