Labai daug žmonių žeidžia kuomet pasijunta apgauti. Ypač tai aktualu jaunystėje, kuomet dėl apgaulės net žudomasi. Tačiau jei pasaulyje būtų tik tiesa, gyvybės jame neliktų.

  Kas per žvėris ta alergija, kuri sukelia daugybei žmonių tiek nepatogumų ir net mirčių? Mintyse surinkus visą šiuo metu turimą informaciją, savo ir man žinomų žmonių patirtis galima išsakyti tam tikrą, suglaustą informaciją.

 Žmogui kalbant tiesą ar melą, jo organizmas į tai reaguoja visu kūnu. Pojūčiai ir pasekmės labiausiai reiškiasi tik tam tikrose kūno vietose. Tai buvo išsiaiškina jau praeitame amžiuje. Kas save stebėdavo, kuomet tekdavo kalbėti ne tik tiesą, bet ir kažkiek meluoti (dažniausiai „baltu“ melu), tai atkreipdavo dėmesį kaip reaguoja jų tam tikros kūno vietos. Tad yra pakankamai ne tik oficialių tyrimų, paremtų psichofiziologų tyrimais, bet ir gyvenimiškomis patirtimis ir pasidalinimais tomis patirtimis.

 Šia tema internete gana daug informacijos, tačiau retas autorius daro teisingas išvadas, kurios susietos su ateitimi, gimine. Retas autorius žvelgia į žmogaus kūną, kaip į programuojamą biorobotą. Dar rečiau kuris autorius pamini apie sielą (tiesiog daug kam priimtinas terminas), kaip apie to bioroboto vairuotoją.

 Dar jaunystėje pastebėjau, kad vienam džiaugtis džiaugsmu, tai nėra tikrasis džiaugsmas. Jei džiaugiesi kartu su kažkuo, ar kitam suteiki džiaugsmą, visa tai įgyja kitą kokybę. Beje labai svarbu rasti tuos, kurie geba priimti džiaugsmą. Su amžiumi pastebėjau, kad toli gražu ne visi sugeba priimti džiaugsmą ir juo džiaugtis. Dažniausiai tai priima kaip tavo „pareigą“ ir reikalauja dar. O jei neduoti tampi blogas, nerūpestingas, savanaudis… Beje džiaugsmo poreikis, mirus kūnui, pavadinkim tai „sielomis“, ieško atgimimui tos vietos, kur kažkada joms buvo džiugu. Dažnokai tai būna vaikystėje gyvenamos teritorijos. Dar tos vietos, kur jaunystėje gyventa su mylimu žmogumi. O būna, kad prieš kūno mirtį žmogus svajoja (metai ar keli) apie gyvenimą tam tikroje vietovėje. Ten „sielos“ ir atgimsta naujame, kūdikio kūne.

 Stebint mokslo pasiekimus, tai realūs pasiekimai, siekiant tiesos ir žmogiškumo yra ne oficialiai pripažintame moksle, o vadinamame alternatyviame, maksimaliai nepriklausomų mokslininkų, dažniausiai individualistų. Oficialus mokslas apmokamas tiek, kiek tai naudinga oligarhatui, transnacionalinėms ir nacionalinėms kompanijoms, valdymo vadžias perėmusiems į savo rankas. Tik toks mokslas gauna milijonu, milijardus užsakytiems tyrimams. Jei tyrimai nesuteikia daugiau išgauti naudos savo kompanijoms, ar neatitinka kompanijų politikos, o gal net žalingi įvaizdžiui, tai tyrimai sunaikinami. Dažnokai tyrimai parodo, kad yra daug pigesnių būtų pagaminti tam tikrus produktus, gaminius ir tuo būdu sumažinti kainas. Tokie tyrimai „palaidojami“ seifuose. Kapitalizme nevalia piginti produkciją ar paslaugas. Tas pat ne tik gamyboje, paslaugose, medicinoje, bet ir mikrobiologijoje (ką dabar stebime, kur skleidžiama visiška profanacija virusologijos atžvilgiu). Ypač tai svarbu ir tuo pačiu pavojinga žmonijai yra genetikos srityje.

 Žmonės, o ir visa žmonija taip ir nesuprato kiek svarbi jų išlikimui ir vystymuisi yra svarbi genetika. Pavyzdžiui šunų ar žirgų bei kitų gyvūnų veisles išvedinėja atrinkdami aktualius genus, kurie tiek išorės tiek išgyvenimo sąlygomis, pasirinktinai, tampa norimos kokybės. Žmonės dauginasi nekontroliuojamai, be atrankos. Seniau tėvai savo vaikams siekdavo išrinkti sveiką partnerį, neskaitant turčių, kur svarbiau buvo turtai, o ne sveikata ir galimybė gimdyti. Bet tai jau išsigimimas ir ne veltui karalių ir bajorų giminės išsigimdavo ir išnykdavo. Sąmoninga senelių, bei tėvų kontrolė vaikų atžvilgiu, kad jie išsirinktų sveiką partnerį yra svarbiau nei jauniklių susižavėjimas kita lytimi, ar seksualinis potraukis. Tik sąmoninga, sveikų partnerių atranka, giminė gali stiprėti ir gausėti. Tai biologinis dėsnis.

 Tenka susidurti su žmonių prašymais padėti su tuo, kas susieta su sveikata. Tačiau net gydytojai puikiai žino, kad galima tik mėginti padėti, o ne teikti garantijas, kad tikrai bus tinkama ir efektyvi pagalba. Profilaktika visuomet efektyvi. Efektyvi pagalba būna ir problemai su sveikata tik pradėjus reikštis. Tolesnė ligos eiga, jos gydymas yra gana individualus dalykas. Mūsų organizmai skirtingi ir tai kas vienam ar dešimčiai žmonių tiks, tas kitam, ar vienuoliktam ne, o gal net pakenks. Farmacija siūlo „padėti“ vaistais, dažniausiai chemija. Chirurgai operacijomis. Yra dar bioenergetikai, žolininkai, hipnotizuotojai ir t.t. Žmogus dažniausiai kreipiasi į gydytojus ir tik po to ieško alternatyvių būdų. Tai yra alternatyvūs gyduoliai sulaukia sunkių ir dažnai nepagydomų pacientų. Tai rimta bėda, nes suku pakreipti į gerą, o būtent natūralūs būdai reikalauja daugiau laiko ir paties paciento tinkamo nusiteikimo.

 Ilgą laiką domiuosi tiek oficialiu mokslu, tiek alternatyviu, kuris dažniausiai būna ne tai, kad nepripažintas oficialių instancijų, bet ir draudžiamas, slepiamas. Ypač tai būdinga archeologijoje, kur atrandama tai, kas netelpa į oficialios istorijos rėmus. O oficialiame moksle pripažįstama tik tai, kas naudinga korporacijoms. Kas pavojinga jų pelnams ir yra pigu, tas slepiama, o nepaklusnūs mokslininkai naikinami fiziškai. Kas beje dabar, per koronos šabašą, vyksta su nepaklusniais mikrobiologais, virusologais, gydytojais. Juos presuoja psichologiškai, atleidžia iš darbų ir naikina fiziškai. Daug ką domina kas yra žmogus, kaip jis atsirado ir kas jį sukūrė??? Oficialus mokslas teigia, kad žmogus kilęs iš vieno kamieno, kaip ir beždžionės. Tai savotiška atšaka. Religijos teigia, kad žmogus tai dievo kūrinys, kuriam suteiktos visi Žemės resursai ir už tai jis turi būti nuolankus ir paklusnus dievui ir melstis, bei jausti savo menkavertiškumą. Ir abi šios nuomonės teisios, jei žvelgti į tai iš šalies.

 Dabartinių dienų aktualija - globalus žmonių skiepijimas modifikuotomis vakcinomis. Tai ne tik Lietuvos problema, kaip nemaža dalis žmonių įsivaizduoja. Prievartinis „keistos“ vakcinos įvedimas yra perdėm masinis, kad nepagalvoti apie pasaulinį suokalbį. Prievarta visų pirma psichologinė, bauginant bedarbyste, negalėjimu nusipirkti maisto, o su laiku ir negalėjimu turėti pinigų, be „valdžios“ leidimo. Taip pat baugina nesuteikti medicininių paslaugų ir tai natūralu, nes farmacija vis glaudžiau susieja medikus su savo veikla, kapitalais. Policija turi paklusti valdžios nurodymams, nes jie tik valdžios aparato įrankis ir bet kuris iš policininkų gali tiesiog netekti darbo. Medikai ir policija yra tos „rankos“, kuriomis dabar kontroliuojami, bauginami ir patylomis naikinami žmonės. Visų pirma naikinami silpnos sveikatos, seni, su chroniškomis ligomis, turintys kitų sveikatos problemų. Net su pneumonija, pavadinant tai koronavirusu, žmonių plaučiai „sudeginami“ su dirbtinių plaučių ventiliatoriais.