Oficialiai žinomi 5 pojūčiai, kurių jautrumą galima didinti. Iš prigimties jie pas mus skirtingai jautrūs ir jau vien tai, daro mus skirtingus. Pojūčių jautrumas nuo gimimo priklauso ir nuo genetikos ir nuo vaisiaus vystymosi sąlygų. Po gimimo, tas priklauso nuo aplinkos sąlygų, aplinkoje esančių garsų, chemijos, prisilietimo prie mamos, daiktų, aptarnaujančio personalo emocijų. Labai didelę įtaką daro galybė vakcinų, kurios turi didelę tikimybę tiek nuslopinti tam tikrus jautrumus, tiek perdėtai suaktyvinti. Beje vakcinose yra tam tikrų medžiagų, kurios prasiskverbia į smegenis ir sukelia atskirų smegenų zonų patinimą, kas sukelia kūdikių kūno traukulius. Dažniausiai tai „praslysta“ nepastebimai, tik lengvais kūdikio dėmesio sutrikimais. Gana daug mąstančių gydytojų mano, kad skiepai provokuoja vis didesnį kūdikių autistų skaičių pasaulyje. Jei praeitame amžiuje būdavo vienas iš tūkstančio, tai dabar vos ne vienas iš dvidešimties.

 Kaip jau buvo minėta ankstesniame straipsnyje, norint valdyti bet kokius energoinformacinius metodus yra būtinas jautrumas, tai yra ekstra sensityvumas. Tačiau daugumai žmonių sensityvumas, o tuo labiau ekstra, sukelia ir nepatogumų ir net tragedijų. Visa tai todėl, kad nesimokoma valdyti tai kas yra mumyse. Todėl tas ekstrasensityvumas mumyse dažnai pasireiškia „isteriškai“. Tai labai panašu į žmogaus kūdikį, pakliuvusį gyventi tarp beždžionių. Staiga jam pavyksta atsistoti ir paeiti keliolika žingsnių, bet jis suvokia, kad tai nenormalu ir vėl griūna, bei kopijuoja beždžionių bėgiojimą. Lavinkime tai, kas mums geriausiai sekasi ir patarkime tai kitiems, nes dažnai iš šalies geriau matosi.

 Išleidžiama keletas straipsnių apie savigydą ir kitų gydymą energoinformacinių technologijų pagalba. Šis straipsnis pirmas, kuriame bus išdėstyta apie jautrumo būtinumą, norint naudotis tomis technologijomis. Pasiremta iki šio momento sukauptomis praktinėmis ir iš dalies teorinėmis žiniomis.

 Labai daug žmonių žeidžia kuomet pasijunta apgauti. Ypač tai aktualu jaunystėje, kuomet dėl apgaulės net žudomasi. Tačiau jei pasaulyje būtų tik tiesa, gyvybės jame neliktų.

  Kas per žvėris ta alergija, kuri sukelia daugybei žmonių tiek nepatogumų ir net mirčių? Mintyse surinkus visą šiuo metu turimą informaciją, savo ir man žinomų žmonių patirtis galima išsakyti tam tikrą, suglaustą informaciją.

 Žmogui kalbant tiesą ar melą, jo organizmas į tai reaguoja visu kūnu. Pojūčiai ir pasekmės labiausiai reiškiasi tik tam tikrose kūno vietose. Tai buvo išsiaiškina jau praeitame amžiuje. Kas save stebėdavo, kuomet tekdavo kalbėti ne tik tiesą, bet ir kažkiek meluoti (dažniausiai „baltu“ melu), tai atkreipdavo dėmesį kaip reaguoja jų tam tikros kūno vietos. Tad yra pakankamai ne tik oficialių tyrimų, paremtų psichofiziologų tyrimais, bet ir gyvenimiškomis patirtimis ir pasidalinimais tomis patirtimis.

 Šia tema internete gana daug informacijos, tačiau retas autorius daro teisingas išvadas, kurios susietos su ateitimi, gimine. Retas autorius žvelgia į žmogaus kūną, kaip į programuojamą biorobotą. Dar rečiau kuris autorius pamini apie sielą (tiesiog daug kam priimtinas terminas), kaip apie to bioroboto vairuotoją.

 Dar jaunystėje pastebėjau, kad vienam džiaugtis džiaugsmu, tai nėra tikrasis džiaugsmas. Jei džiaugiesi kartu su kažkuo, ar kitam suteiki džiaugsmą, visa tai įgyja kitą kokybę. Beje labai svarbu rasti tuos, kurie geba priimti džiaugsmą. Su amžiumi pastebėjau, kad toli gražu ne visi sugeba priimti džiaugsmą ir juo džiaugtis. Dažniausiai tai priima kaip tavo „pareigą“ ir reikalauja dar. O jei neduoti tampi blogas, nerūpestingas, savanaudis… Beje džiaugsmo poreikis, mirus kūnui, pavadinkim tai „sielomis“, ieško atgimimui tos vietos, kur kažkada joms buvo džiugu. Dažnokai tai būna vaikystėje gyvenamos teritorijos. Dar tos vietos, kur jaunystėje gyventa su mylimu žmogumi. O būna, kad prieš kūno mirtį žmogus svajoja (metai ar keli) apie gyvenimą tam tikroje vietovėje. Ten „sielos“ ir atgimsta naujame, kūdikio kūne.

 Stebint mokslo pasiekimus, tai realūs pasiekimai, siekiant tiesos ir žmogiškumo yra ne oficialiai pripažintame moksle, o vadinamame alternatyviame, maksimaliai nepriklausomų mokslininkų, dažniausiai individualistų. Oficialus mokslas apmokamas tiek, kiek tai naudinga oligarhatui, transnacionalinėms ir nacionalinėms kompanijoms, valdymo vadžias perėmusiems į savo rankas. Tik toks mokslas gauna milijonu, milijardus užsakytiems tyrimams. Jei tyrimai nesuteikia daugiau išgauti naudos savo kompanijoms, ar neatitinka kompanijų politikos, o gal net žalingi įvaizdžiui, tai tyrimai sunaikinami. Dažnokai tyrimai parodo, kad yra daug pigesnių būtų pagaminti tam tikrus produktus, gaminius ir tuo būdu sumažinti kainas. Tokie tyrimai „palaidojami“ seifuose. Kapitalizme nevalia piginti produkciją ar paslaugas. Tas pat ne tik gamyboje, paslaugose, medicinoje, bet ir mikrobiologijoje (ką dabar stebime, kur skleidžiama visiška profanacija virusologijos atžvilgiu). Ypač tai svarbu ir tuo pačiu pavojinga žmonijai yra genetikos srityje.

 Žmonės, o ir visa žmonija taip ir nesuprato kiek svarbi jų išlikimui ir vystymuisi yra svarbi genetika. Pavyzdžiui šunų ar žirgų bei kitų gyvūnų veisles išvedinėja atrinkdami aktualius genus, kurie tiek išorės tiek išgyvenimo sąlygomis, pasirinktinai, tampa norimos kokybės. Žmonės dauginasi nekontroliuojamai, be atrankos. Seniau tėvai savo vaikams siekdavo išrinkti sveiką partnerį, neskaitant turčių, kur svarbiau buvo turtai, o ne sveikata ir galimybė gimdyti. Bet tai jau išsigimimas ir ne veltui karalių ir bajorų giminės išsigimdavo ir išnykdavo. Sąmoninga senelių, bei tėvų kontrolė vaikų atžvilgiu, kad jie išsirinktų sveiką partnerį yra svarbiau nei jauniklių susižavėjimas kita lytimi, ar seksualinis potraukis. Tik sąmoninga, sveikų partnerių atranka, giminė gali stiprėti ir gausėti. Tai biologinis dėsnis.