Dauguma senų, gerų gydytojų, iš savo praktikos patyrė, kad pacientų ligos eiga ir trukmė labai priklauso nuo pacientų charakterio bruožų. Kuo „ugningesnis“ ir atviresnis žmogus, tuo greičiau jame išsikvepia liga, nors gana dažnai greičiau ir suserga. Kuo lėtesnio charakterio žmogus, tuo lėčiau jame įsigali liga, bet tuo pačiu ilgai užtrunka gijimo procesas. Kadangi žmogus, priklausomai nuo situacijos, patirties turi įvairių charakterio bruožų, tai net atrodo pas ugningą žmogų, liga gali tapti chroniška vien dėl to, kad jis „ugningai“ išgyvena ne tik savo, bet ir kitų gyvenimiškas bėdas, o dar blogiau jai jas uždaro savyje. Tuomet dar ir kitų bėdos graužia žmogų iš vidaus. Dažnai tokie žmonės linkę kitiems nurodinėti kaip reikia „teisingai“ gyventi, kokių klaidų nedaryti, o jei jų „paskaitų“ neklauso, tai pyksta ir ant tų žmonių ir ant savęs. Dievas visiems žmonėms davė laisvą valią mokytis tiek iš savo klaidų, tiek iš kitų klaidų, tiek iš „paskaitų“. Kiekvienas žmogus laisvai renkasi kaip ir iš ko mokytis ir beje jam jo asmeninė patirtis yra svarbiausia, nes jis atėjo į šį pasaulį įgyti patirties. Išgirsti kitų pamokymus, patarimus, paskaitas yra būtina, bet būtina, su tuo, kitų žmonių žinojimu, žengti į savo patirtis, padarant mažiau klaidų ir patiriant mažiau klystkelių. 

 Labai, tiesiog nepadoriai labai daug žmonių nesidomi išskyrų iš savo kūno problemomis, o ką kalbėti apie savo minčių „išskyras“, kurios reiškiasi per fizinę kalbą. 

  Silpnybes turintys žmonės paprastai būna bevaliai ir agresyvūs. Jų agresyvumas gali būti nukreiptas į vidų ar į išorę ir beje kaitaliotis priklausomai nuo aplinkybių ir aplinkinių žmonių. Jei jų agresyvumas nukreiptas į vidų, tai jie griauna, žudo save ir jaučiasi kaip auka. Jei agresyvumas nukreiptas į išorę, tai jie gali kitus „atakuoti“ žodžiais, apkalbomis, fiziniu poveikiu. 

  Ligos glaudžiai susijusios su žmogaus charakteriu. Tie patys virusai, bakterijos, grybelis skirtingo charakterio žmonėse reiškiasi skirtingai ir tik iš dalies priklauso nuo imuninės sistemos. Tiesiog remiuosi įvairių ligonių daugelio metų stebėjimu ir praktika. Pavyzdžiui chroniškomis ligomis linkę sirgti žmonės, kurie pasąmoningai pastoviai nepatenkinti savo galima ateitimi, pretenzijomis tai ateičiai, pretenzijomis žmonėms, kurie gyvena „netinkamą“ gyvenimą ir „netinkamai“ supranta pasaulį. Jei chroniškos ligos paaštrėja pavasarį, tai ryškus vidinis konfliktas su ateities energijomis, ateities informacija, kuri labai netenkina to žmogaus. Jei chroniškos ligos paaštrėja rudenį, tai ryškios pretenzijos dėl praeityje savo padarytų klaidų, kitų žmonių „blogos“ įtakos. Chroniškų ligų suaktyvėjimas tam tikru periodu kas met, paprastai nurodo į įvykį praeityje iš kurios informacinės „duobės“ žmogus iki šiolei negali išlipti. Būna ir karminiai dalykai gauti iš tėvų ar senelių. 

 Negailestingumas, tai geriausia kas gali nutikti asmenybės gyvenime. Savęs ir pasaulio tobulinimu užsiimantys žmonės tai vadina aksioma. Gailėdamasis „vargšelio“, tuo visų pirma sureikšmini savo padėtį, o visų antra netiki jo galimybe pasikeisti, kažko pasiekti. Savo gailėjimu ir parama tu maitini jo, kaip aukos padėtį, o „mitybos“ dėsnis sako – ką maitini tas auga ir dauginasi. Reiškia tam žmogui ir toliau „patiks“ būti auka ir gauti materialinę pagalbą ir dėmesį kaip aukai. Tai užsiprogramuoja pasąmoniniam lygmenyje ir joks protingas mąstymas to nepakeis. 

  Kiekvienoje savo reinkarnacijoje žmogaus siela, per dvasią ir kūną savirealizuojasi ir įgyja patirties, kuri vis auga, įvairėja. Taip siela vis labiau artėja prie Tiesos, prie Kūrėjo, Dievo. Savirealizacijos mastai, kokybė, ilgalaikiškumas priklauso nuo daugybės faktorių, tiek jau turimos patirties, tiek nuo esamos aplinkos. Labai svarbu  bent šiek tiek kiekvienam susisteminti, išanalizuoti turimą sukauptą patirtį, žvelgiant Tiesai į akis. Be šito neįmanoma bet kokia  normali savirealizacija. 

  Tiek iš savo tiek iš kitų bioenergetikų praktikos žinau kaip svarbu yra „bioenergetinė švara“ ir prieš ir po bendravimo su interesantu. Ypač tai svarbu jei bioenergetikas turi šeimą, vaikų. Bet koks „prisilietimas“ prie interesanto karmos, jo problemų, kaip mat nubanguoja per patį bioenergetiką, jo karmą, jo artimuosius. Kaip toli nubanguos svetimos karmos bangos, priklauso nuo meilės kiekio pas tą bioenergetiką. Meilės kiekis, tai savotiška neigiamos informacijos perdirbimo gamykla. Kuo daugiau svetimos, neigiamos informacijos, karmos (kurią įsileidai, o tai didele dalimi priklauso tik nuo tavęs) perdirbsi, tuo mažiau jos teks tavo artimiesiems. Todėl dauguma stiprių bioenergetikų, aiškiaregių, ekstrasensų yra vieniši, be palikuonių, gal net su fiziniais defektais. Tai tik rodiklis, kad žmogus neatlaikytų per juos einančios interesantų gausios neigiamos informacijos ir karmos. 

Visi žmonės sako, kad nemėgsta melo. Kai pradedi domėtis detaliau, tai išryškėja, kad dauguma žmonių naudojasi melu kasdieniniame savo gyvenime be jokių skrupulų. Melas, tai neteisinga, iškreipta informacija, kurios dėka siekiama išvengti bausmės, gauti materialinę naudą, gauti valdžią. 

  Antrininkų tema daug kam įdomi ir nei medicinoje, nei psichologijoje, nei ezoterikoje nėra ištyrinėta dėl daugelio priežasčių. Tai ir nenoras matyti faktų, kurie kartais gana įkyriai reiškiasi, nenoras pripažinti, kad taip gali būti, o ezoterikoje tai dažnai apvelkama į mistikos rūbus. Pagaliau dauguma žmonių nori būti „vieninteliai“, labai jau individualūs. Aišku yra ir slapti tyrimai, kurie visuomenei neafišuojami – nes kaip kitaip valdyti tą visuomenę. Labiausiai tą temą kol kas tyrinėja fantastai ir progresyvūs genetikai. Va būtent genetikai ir gali daryti detalius šio reiškinio tyrimus ir daryti išvadas iš realios pusės. 

  Dauguma gana neblogai žino kas yra kūnas, nes gana daug ir skaudžių reikalų tenka apturėti su juo vos ne kas diena. Daug maž žinoma ir kas yra protas, nes jo dėka renkamės savo kūnui maistą, švariname kūną, renkamės sau naudingus gyvenimiškus sprendimus, draugystes, partnerius, sutuoktinius, darbą, keliones ir daugybę kitų, mus tenkinančių pasirinkimų. Na, o apie jausmus dauguma žmonių žino mažai. Jei paklausi žmogaus apie jausmus, tai pirma, ką jie pagalvoja yra „meilė“, po to muzika, artima draugystė. Jei žmogus daugiau nieko nepasakys, tai iš tiesų apie tai jis nieko visai nenusimano ir yra lengvas „grobis“ tiems, kas tais jausmais manipuliuoja. Absoliuti dauguma žmonių veik nieko nežino apie vieningos trejybės – jausmų, proto, kūno suderintą funkcionavimą.