Kuomet mūsų prisirišimas prie žmogaus, daiktų ar malonumo šaltinių susieti su baime, tuomet mes prie šito prisirišame eteriniais saitais, tarsi grandinėmis. Tuomet pasąmoningai mums tampa svarbu, kad tas žmogus (žmonės), daiktas (daiktai), malonumo šaltinis (šaltiniai) niekur nedingtų ir nepasikeistų. Šitie saitai panašūs į lanksčius vamzdelius. Jie mus susieja su geismų objektais, su dažno bendravimo objektais mums nematomais kanalais. Ir kuo ilgiau tesiasi toks bendravimas, kuo jis sodresnis tuo storesni tampa tie vamzdeliai, tuo masyvesnės „grandinės“. Pačios masyviausios grandinės mus riša su giminėmis, artimaisiais, draugais, vaikais ir su tais žmonėmis, su kuriais mes seniai ir aktyviai bendraujame. Tokie ryšiai mus gali rišti ir su ilgą laiką mus rišančiais negerais įpročiais – rūkymas, alkoholis, kava, energetiniai gėrimai, vaistai ir pan. Tokie iškreipti ryšiai gali būti ir su daiktais, kuriuos mes kas dieną matome, naudojame, prie jų prisirišame. 

Neprarask laiko savigailai.Nesinaudok savo valdžia. Nebijok pokyčių. Nenaudok energijos tam, ko negali kontroliuoti. Nepergyvenk dėl noro visiems patikti.Nebijok protingos rizikos.Nesigailėk dėl praeities.Nekartok savo klaidų.Džiaukis kitų žmonių sėkme.Nepasiduok po nesėkmės.Nebijok vienatvės.

  Atsikėliau rytą ankstų rudenio ir ... viskas gerai. Būna atsikeliu ir ... kažkas ne taip, tarsi liūdesys, depresija bandytų belstis. Tuomet keliuos ir susitapatinu su rudeniu. Greičiausia padaryti tai pavyksta jausmais, galima mintimis, o galima ir fiziškai. Jausmais, tai kuomet rudenio dienoje randu grožio, džiaugsmo, meilės, kai jaučiu jog galiu kažką duoti su meile ir su dėkingumu priimti. Tuomet viskas vėl gerai. Būdavo, kad tai nesuveikdavo, tai pajungdavau mintis apie dienos darbus, veiksmus dienoje rudens. Mano esątis surezonuodavo, prisiderindavo ir vėl viskas gerai. Būna kartais, kuomet tenka pajusti tą rudenį fiziškai tam, kad tas kažkas „negerai“ išgaruotų. Tuomet eini į lauką, į tą rudenį, pajauti jo vėją, lietų, tamsą, šaltą drėgmę ir ... atrandi ten savą grožį, džiaugsmą, šilumą, veiksmą, gyvybės judėjimą. Tuomet vėl viskas gerai. 

Mums visiems paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti žodį „kodas“, „kodavimas“, „užkoduoti“ ... ką tas žodis reiškia? Kodas, tai informacinių kompleksų junginys, kuris nukreipia užkoduotą sistemą tam tikra veiklos kryptimi, arba riboja tos veiklos pasireiškimą. Tai panašu į kompiuterio užprogramavimą. Kodas visų pirma „užslaptintas“ simbolių, poveikių rinkinys, žinomas tik koduotojui. Koduojasi nuo perdėto valgymo, rūkymo, alkoholio vartojimo, narkomanijos ir t.t.  Atidūs žmonės pastebi, kad su kodavimu mes susiduriame kas dieną ir daugybę kartų : TV, reklamos, parduotuvėse, vaistinėse, mokyklose, medicinos įstaigose ir t.t. Užeiname į parduotuvę, o ten pilna „maisto“ įpakuoto į gražias, blizgančias pakuotes, ant kurių užrašyta daugybė pagyrų tam produktui, jo skoniui, naudingumui. Vaistinėse ant visų „vaistų“, maisto „papildų“ užrašyta daugybė pagyrų to vaisto ar papildo naudingumui ir reikalingumui jums. Mokyklose peršami žinių kiekiai kurie „tikrai“ bus reikalingi jūsų gyvenime. Medicinos įstaigose išrašomi vaistai, kurie jus „tikrai“ pagydys, o gydytojų užpildyti dokumentai jau „garantuotai“ jus pagydys. Tai reklama, tai kodai ir iš tiesų tai zombiavimas. Žmonės verčiami zombiais, kad vykdytų kažkam reikalingus veiksmus, neštų pelną, būtų priklausomi. 

  Bioenergetinė švara mūsų gyvenime yra labai svarbi, gal net svarbesnė už fizinę mūsų kūno švarą, tačiau dauguma žmonių deja to nesupranta, nes jų to niekas nemokė ir nemoko. Ar daug informacijos apie tokio tipo švarą yra aplink mus? Siekiama, kad tokios informacijos būtų mažiau, nes taip lengviau reklamos agentūroms įpiršti žmonėms nereikalingus produktus, gaminius, taip lengviau politikams valdyti žmones, taip lengviau farmacinėms įmonėms gauti viršpelnius ir t.t.

 Visa kas sudaryta iš energijos, kuri yra mažiau ar daugiau struktūruota, o kuo labiau struktūruota ta energija tuo daugiau informacijos ji turi savo struktūrose. Vadinasi labai svarbu, kad mus sudaranti informacija būtų tvirta, stabili, bet tuo pačiu ir protingai keičiama, lanksti. Aplinka kinta ir mums būtina keistis. Mokslininkų nustatyta, kad žmogus per 7-9m. pasikeičia absoliučiai, tai yra nelieka nė vienos ląstelės, kuri dar buvo prieš tuos 7-9 metus. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo organizmas greičiau ir lengviau kinta, o senesnio organizmo ląstelės dauginasi lėčiau ir dar su informacinėmis klaidomis. 

  Per dešimtmečius stebiu kaip vis labiau žmonės savanoriškai tampa priklausomi nuo farmacijos, kaip daugėja vaistinių ir jos virsta parduotuvėmis. Aišku visi mes norime būti laimingi, būti sveiki, kad mums neskaudėtų. Tačiau ką mes dėl to darome išskyrus, kad naudojame chemiją, kuri iš tiesų ne gydo, o „glušina“ organizmo jautrumą, šalina ligos simptomus, o ne pačią ligą. O čia mums puikiai padės farmacininkai, kurie jau taip įsuko savo biznį, kad net patys (aišku su papirktų „gydytojų“ protekcija) kuria naujas ligas. Vartojant bet kokius vaistus, jie ne tik slopina tam tikros ligos simptomus, bet aplamai trikdo viso organizmo chemiją ir kažkurioje organizmo vietoje įvyksta vietinės chemijos disbalansas, kažkas sugenda ir tai naujos, būsimos ligos pradžia, kurią maloniai padės „gydyti“ tie patys farmacininkai. Taip jie sėja būsimas „ligas“ ir garantuoja būsimas savo pajamas. 

   Dabarties ir ateities šaknys glūdi praeities mastyme ir poelgiuose, mamose ir tėčiuose, seneliuose ir proseneliuose. Kas nutinka vaikui, jei jo tėtis ir mama nesutaria, ar net kenkia vienas kitam? Kodėl pasireiškia nepagydomos „ligos“? Priežasčių daug, bet visos jos iš vaikystės. 

Yra nuomonė, kad programavimas tai šių laikų atradimas ir taikomas tik kompiuteriuose. Tačiau žvelgiantys plačiau puikiai suvokia, kad dainos, sakmės, pasakos, padavimai senovėje tai pats paprasčiausias ir populiariausias žmonių programavimas. Buities dirbiniai, piešiniai, raižiniai taip pat programuoja žmones. To dėka žmonės buvo sutelkiami kažkokiai tai veiklai, mąstymas ir jausmai nukreipiami tam tikra linkme. Šitas srautas buvo vadinamas liaudies kultūra. Šio srauto pagrindas – bendra kalba. Visa tai sukuria tam tikras bendras vibracijas, kurios apjungia tam tikrą žmonių grupę į tautą. Tautos jausmų ir mąstymo srautas sukuria tautos energetinę struktūrą – agregorą.

   Laisva valia, tai visų pirma savanoriškas apsisprendimas daryti tam tikrus veiksmus ar jų nedaryti. Dievas mums suteikia visišką laisvą valią, apribotą tik šio trimačio pasaulio dėsniais. Reiškia absoliučios laisvos valios nėra, bet ji turi būti tokia, kuri leistų maksimaliai atsiskleisti žmogaus esybei.