Labai populiarūs žmonių klaidžiojimai dėl antioksidantų, cholesterolio ir pan. Čia kalta ne tik oficialioji medicina, bet ir patys žmonės, kurie nesidomi tiesa, kuri niekada nėra vienpusiška. Deja, iš tingumo, žmonės nesidomi įvairiapusiškumu ir jiems cholesterolis tai blogis, o antioksidantai tai gėris. Ir tuo žinios užsibaigia.

 Panaudosiu visiems daugmaž girdėtus terminus, kad orientuotis aprašomoje situacijoje. O situacija tokia, kad mūsų organizmas dirba komunizmo sąlygomis. Tai yra iš kiekvieno pagal gabumus, galimybes ir kiekvienam pagal poreikius.

 Be stiprių gyvybinės energijos, išgyvenimo programų, mūsuose yra susinaikinimo programos. Natūraliai jos pasireiškia tuomet, kuomet biologinis objektas turi per mažai gyvybinės energijos, kad daugintųsi, apsigintų ir pan. Tačiau yra dar ir pasirinkimo laisvė, kuomet biologinis objektas renkasi savižudybę ir tai įvyksta dėl skausmo, skausmo baimės, vienišumo baimės, būti kažkam našta baimės, baimės būti nuskriaustam (nuskriaustai), baimės nieko nepasiekti savo gyvenime ir t.t. Daugybė savižudybės programų yra net genetiniu būdu perduodama iš kartos į kartą. Masinės savižudybės, ilgam laikui įtakoja tas gimines, teritorinius gyventojus, tautas ar rasę, kurioje įvyko tos masinės savižudybės. Pamenu, kuomet mane, dar moksleivį šokiravo Pilėnų tragedija. Šokiravo ne tai, kad kryžiuočiai puolė juos ir ne tai, kad pilėniečiai įvykdė savižudybės aktą, išskersdami savus ir susidegindami. Tai buvo jų pasirinkimas, kuris beje yra nuodėmė. Šokiravo tai, kad tai tapo romantizuojama, vaizduojama kaip gėris. Net deklaruojama, kad Pilėnų tragedija, tai raktas į Lietuvos laisvės simboliką. Pilėnų tragedija, tai savižudybės programa Lietuvai ir jokios romantikos. Bet koks pavyzdys, savanoriško pabėgimo iš gyvenimo, atsiliepia aidu į tolimesnes kartas.

 Kas esu „aš“? Dauguma žmonių apie tai pagalvoja, retas pamąsto ir tik vienetai tyrinėja tą „aš“. Mąstantys apie „aš“, suvokia, kad „aš“ tai ne kūnas, nes jis su laiku kinta, o „aš“ išlieka. Tuo labiau „aš“ ne jausmai, emocijos, kurios praeina, ateina kitos, o „aš“ išlieka. Mintys taip pat ne „aš“. Jos gana greitai kinta, jos laikinos, o „aš“ tiesiog yra.

 Šis keistas klausimas, apie seksualinę orientaciją pastoviai bandomas įpiršti visuomenei. Tokio klausimo net nėra. Yra tik pirmi, atsitiktiniai lytiniai potyriai, kurie tam kartui, ar visam laikui, psichikoje, iškreipia berniuko ar mergaitės siekį patirti malonumo potyrius lytiniu būdu. Malonumas yra stiprus vidinis narkotikas, sužadinamas išoriniais cheminiais, ar fiziniais poveikiais. Gamta ne veltui dauginimąsi tampriai susiejo su malonumu, nes kitaip žmonės, gyvūnai ir kt., nebesidaugintų. Psichika labai greit įsidėmi kokiu būdu patiriamas malonumas ir tai paverčiama refleksu. Ryškus pavyzdys yra Pavlovo šuns eksperimentas. Suskamba skambutis, šuns organizmas išskiria seiles ir šuo bėga nuspausti pedalą, kad į jo indą įkristų maistas. Suvalgius maisto šuo patiria malonumą. Reiškia, jei berniukas ar mergaitė vaikystėje turėjo pirmą lytinį potyrį su savo lyties partneriu, jo psichika tą malonumą ryškiai įsidėmi ir vėliau ieško analogiško potyrio. Labiau „paslanki“ nervinė sistema linkusi labiau „įsidėmėti“ tokį potyrį ir toks potyris faktiškai virsta psichine trauma visam gyvenimui. Didesnė vaikų dalis, su negamtiškais pirmaisiais lytiniais potyriais, kurie sukėlė malonumą, dėl teisingo tėvų auklėjimo ir visuomenės įtakos, savaime pagyja nuo šios traumos. Liekamieji reiškiniai, tai agresija priešingai lyčiai, kuri gali prasiveržti stresinėse situacijose. Mažesnė vaikų dalis jaučia pastovų nepilnavertiškumą, kas sukelia agresiją prieš tėvus, visuomenę, siekį būti pastebėtam, siekį, kad tokių kaip jis(ji) būtų kuo daugiau ir pan. Tik gydymas ir ribojimai gali sumažinti tokių žmonių skaičių ir apsaugoti visuomenę.

 "Mokslininkai paskaičiavo, kad atlaisvinus visą šviesą, visą jos energiją iš vieno žmogaus, ji pranoktų bet kokios atominės bombos sprogimą“ .

Absoliuti dauguma žmonių neturi jokio suvokimo apie visatą ar mikrovisatą. Visa pasaulėžiūra, tai artimiausia aplinka ir bandymas joje saugiai ir sočiai išgyventi. Tik elementarios žinios, kurios tik dalinai mokslo suvoktos yra pateikiamos mokyklose ir aukštose mokyklose. Be plataus domėjimosi visata ir mokrovisata, tam tikrais dėsniais, jokios kalbos apie savęs suvokimą ir negali būti. Ir būtent dėl to, daugumai daug lenviau ir komfortiškiau gyventi religiniuose tikėjimo liūnuose.

 Paskutiniai įvykiai pasaulyje, plačiai visuomenei, o ypač mokytojams, kad mokymas galimas ir ne mokykloje. Tai jau buvo aišku daugiau kaip prieš dešimtmetį. Reikėjo tik technines galimybes organizuoti. Jau ne pirmi metai mokymas per atstumą vyksta. Kai kuriose šalyse jau anksčiau nei Lietuvoje buvo tai vykdoma. Dėl karantino, mokytojai buvo priversti dirbti kitaip. Įvyko tam tikras lūžis, kuris keis visuomenę.

 Miegodami visi mes sapnuojame, net ir tie, kurie sako, kad nieko nesapnuoja. Tiesiog jie nepamena, dėl savo nervų sistemos savybių. Miego metu vyksta tiek vidinės, tiek išorinės informacijos, kuri įtakojo į nervų sistemą, apdorojimas ir įdiegimas į jau esamą energoinformacinę žmogaus sistemą. Aišku tuo metu vyksta visokiariopas žmogaus atstatymas, tiek fizinis, tiek nervinis, tiek cheminis ir t.t. Šiuo atveju išskirsiu tik vieną procesą, vykstantį galvoje.

 Stebint paskutinių mėnesių įvykius tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, galima matyti kokios aršios kovos vyksta pasaulyje ir retas tūlas pilietis supranta kas iš tiesų vyksta. Dirbtinai „praturtėjusi“ Kinija. Iš tiesų, kas stebėjo, tai matė didžiulį kapitalo ir pačių fabrikų perkėlimą iš JAV ir kitų šalių į Kiniją. Prieš tai Kinijos lyderiai buvo atvežti į Japoniją, perimti patirties. Niekuo neparemtas doleris ir nerealiai didžiulė JAV valstybės skola, kuri niekada nebus apmokėta, o čia dar dirbtinis daugumos gamybos perkėlimas iš JAV į Kiniją. Dirbtinai sukeltos kovos arabų pasaulyje ir po to dirbtinas spalvotųjų antplūdis į Europą. Ir visą tą laiką JAV valdžioje demo(no)kratai. JAV atėjus į valdžią respublikonams, kurie labiau suinteresuoti ne globalizmu, o savo šalies gamybos plėtojimu, kilo vidinė „tarakonų“ kova. Dėl pasaulinės prekių perprodukcijos, kai kuriose šalyse buvo iškelta idėja apie darbo laiko sumažinimą. Buvo kuriami planai dėl žmonių skaičiaus pasaulyje mažinimo, masių kontrolės įvairių mechanizmų. „Staiga“ ir realiai žmonės pajuto pavojų, kuomet buvo sukelta dirbtina pandemija ir žmonės priverstinai uždaromis saviizoliacijoje, priversti dėvėti kaukes.

 Dabartinis virusų spektaklis ne naujiena tiems, kas domisi panašiais „įvykiais“. 2003 metai jau tas pats buvo, su to pačio tipo virusu, o ir vėlesni buvo su kito tipo virusais, bet tai buvo tik pasiruošimai. Tuo metu dar nebuvo pakankamai paruošta tiek techninė bazė, tiek informacinė sistema ir dar mažai savų, paklusnių žmonių sėdėjo tam tikruose postuose. Jau prieš 6 metus, daug kas iš vlogerių internete kalbėjo apie rengiamą žmonių čipavimą, bet buvo aišku, kad techninės galimybės to dar nesiekia. O kas sakė, kad tai bus daroma taip atvirai. Dabar dauguma informacinių priemonių paklūsta įsakymams iš veik vieno centro. Dauguma valstybių paklūsta PSO, tai yra pasaulinei sveikatos organizacijai, kuri iš esmės jau privačiose rankose ir kur jau seniai vadovauja Bilo Geitso grupuotė, o jis atvirai reiškia mintį, kad būtina mažinti žmonių skaičių pasaulyje, panaudojant vakcinas. Aišku Bilui Geitsui tai per didelė garbė, nes jis tik statytinis.