Iš vaikystės dar kai kas pamena, kuomet plaučių problemų ar uždegimo metu buvo statomos taurės? Pirmoji pažintis su jomis man buvo stresinė. Mama, nepaaiškinusi uždegė kažkokį tai deglą, kišo į taures ir dėjo man ant nugaros. Bijojau, kad su ugnimi neuždėtų. Manau tėvai, prieš kažką, vaikui neaiškaus ir atrodo pavojingo darydami, turi paaiškinti detales, kad jam nebūtų nežinoma ir baisu. Taurių efektyvumas tikrai jautėsi. Jis pasireiškia tuo, kad išjudinama kraujotaka ir organizmas greičiau išsivalo nuo uždegimo toksinų. Tuomet organizmas, be didelės cheminės intervencijos, susitvarko su liga pats. Taurės, farmacininkų ir gydytojų dėka buvo išstumtos iš mūsų gyvenimo. Tačiau šiuo metu jos vėl sugrįžta, tik kitokiu pavidalu. Tai vakuuminės taurės, įvairių apimčių ir panaudojimų.

 Mes jau mokykloje, knygų ir mokytojų dėka programuojami tik tam tikrai „istorijai“, tiek pasaulio, tiek savo šalies. O ar iš tiesų taip buvo, tai retas susimąsto, nes mes tuomet esame tik vaikai, neišmokyti savarankiškai, logiškai galvoti. Į mus kemša tik oficialiai, valdžios patvirtintą informaciją. O ar susimastome, kad istorija knygose vaikams rašoma nugalėtojų, nugalėtojų karuose, tiek fiziniuose tiek ekonominiuose. Labai lengva keisti istoriją po masinių karų, po masinio maro, epidemijų, religinių masinių karų. Tuomet žūsta daugybė žmonių, kurie pamena tiesą patys, taip pat pamena ką tėvai, seneliai ir proseneliai jiems perdavė. Lieka išsigandę, pasimetę, daugybę žiaurumų matę žmonės. Beje žūva patys geriausi, kurie valdžios įtikinami prieš kažką pulti ir kažką žudyti. Beje pakliuvęs į armiją tu negali atsisakyti žudyti, nes karo metu tave už tai tiesiog sušaudys. Po karo tereikia parašyti tinkamas knygas ir mokyklose, jaunų mokytojų dėka, įpiršti norimą praeities vaizdą. Su tokiomis žiniomis ir tokiu nusistatymu užauga naujos kartos. Ir tai padaroma gana greitai. Logiško proto žmonės jau dabar mato, mūsų gyvenime keičiamą istoriją, kuri rašoma tiek knygose vaikams, tiek įvairiuose, valdžios patvirtintose leidiniuose. O kokia buvo tikra istorija, koks buvo tas pasaulis ir kas jame vyko iš tiesų, galima kažkiek numanyti tik patiems tyrinėjant fizinius daiktus, statinius, tiek domėtis alternatyvios istorijos tyrinėtojų pateikiama informacija internete.

 Žmonės patyrę nušvitimus kalnuose, gali sukurti „kalnų religiją“. Patyrę nušvitimus jūroje – „jūros religiją“. Visa, kas patiriama kaip nušvitimai, tam tikruose vietose, esant tam tikriems žmonėms, aplinkybėms, muzikai, meno kūriniams, visa tai tik mūsų nepažintos esaties prasiveržimas į paviršių. Dėl tokių patirčių galime sureikšminti tam tikras vietas, tam tikrus žmones ir taip sukurti savo religinius mitus, įsitikinimus, sudievinimus. Esačiai nesvarbu kokią jūs religiją praktikuojate, kokią muziką klausote, kokiu menu „žavitės“, kokioje nuostabioje (jūsų įsitikinimu)  vietoje jūs esate, kokie žmonės, ar mokytojai šalia jūsų tuo metu. Ji tiesiog tuo pasinaudoja, kad iškiltų į paviršių. Ji yra ta esatis, kuri neša savyje besąlyginę meilę ir paprastai vadinama siela. Tačiau tai tik skurdus pavadinimas, bandantis nusakyti mūsų esatį. Mūsų kūnas, su savo gyvastimi, jausmais, protu yra tik biologinis robotas, kuriuo mes naudojamės ir per kurį reiškiasi mūsų esatis (Aurobindo Ghoš).

 Daug, tiesiog per daug žmonių serga dėl neatitinkančios savo gyvenimo būdo mitybos. Pagrindinė problema mityboje, tai perdėtas baltymų kiekis. Būtent dėl per didelio kiekio baltymų, kuriuos organizmas nesugeba perdirbti, visų pirma žarnyne, vyksta puvimo procesai, kas nuodija organizmą. Dalis baltymų, tiesiog dėl per didelio jų kiekio, nusėda įvairiuose organizmo vietose. Ir neduok die, tokie žmonės dar nejudrų gyvenimo būdą gyvena, nedaro mankštų, nesikaitina pirtyse ar voniose, tai bakterijos, įvairūs mikroorganizmai ir grybeliai jau ir čia. Jų gyvybinės veiklos produktai žymiai nuodingesni nei mūsų, o ypač grybelių gyvybinės veiklos produktai. Net menkiausios dozės gali sukelti lokalų apnuodijimą, uždegimą.

  Visuomenėje, sveikos mitybos „specialistų“ yra skleidžiami mitai, kad užrūgštėjusį organizmą šarmina vaisių, daržovių ir augalinis maistas. Dar siūlo gerti sodą, kas gana dažnai žaloja virškinimo sistemą. Būtina žinoti, kad įvairios organizmo sistemos turi savo rūgštingumo lygį ir siekia tą lygį palaikyti stabilų. Pavyzdžiui kraujui daug sveikiau būti šiek tiek rūgščiam nei šarminiam. Kodėl? Paprasta. Kuo nuoviras arbatinuke šalinam? Rūgštimi. Taip ir nuo kraujagyslių sienelių geriausiai pašalinamos kalcio nuosėdos, kurios sukelia kraujagyslių trapumą. Beje šiek tiek rūgštokas kraujas neleidžia ant kraujagyslių nusėsti ir organiniams dariniams. Tarpląsteliniame skystyje taip pat turi būti šiek tiek rūgštingumo, bet mažiau nei kraujyje, o ląstelėse daugiau šarmingumo. Beje atlikti tyrimai aukštikalnėse gyvenančių žmonių kraujo rūgštingumo ir žemumoje gyvenančių. Aukštikalnėse gyvenančių kraujas  rūgštingesnis. Ne veltui tiek ilgaamžių žmonių gyvena aukštikalnėse. O rūgštingesnis kodėl, todėl kad jame mažiau deguonies, o daugiau angliarūgštės. Kraujyje daugiau hemoglobino, pernešančio deguonį. Ir ar teisingas mitas, kad mūsų ore turi būti 21% deguonies?

 Vienu metu, užsienio spaudoje aptikau informaciją, kad žmogaus tipažų yra apie 120. Mokslininkai darė tyrimus baltojoje rasėje. Vėliau panašią informaciją aptikau įvairiuose šaltiniuose, tik apie visa tai buvo kalbama plačiau. Jei stebėjote aplinkinius žmones, tai panašius, tiek veidu, tiek eisena, tiek judesiais žmones jūs sutinkate net skirtinguose miestuose. Jų amžius aišku gali skirtis. Šį reiškinį aš taip pat pastebėjau, bet netyrinėjau to giliau. Jei tam tikrame supermarkete, be manęs, šiuo metu yra apie 300 žmonių, tai bent dar vienas, kažkuo panašus į mane tikrai bus? Pagal mano atliktus stebėjimus, tai ne visai tiesa. Šis intervalas daug platesnis ir gana ryškus atitikimas gali būti vienas iš kelių ar keliasdešimt tūkstančių. Tai priklauso nuo giminės platumo.

 Visi mes puikiai žinome, kad vaikai kalbėti mokosi kopijuodami savo mamą, tėtį, brolius, seseris, senelius ir tiesiog aplinkinius žmones. Tačiau ne visi mes suvokiame, kad vaikai kopijuoja viską ir judesius ir eiseną ir mąstymo būdą. Manau daug kam girdėtas faktas, kad jaunuoliai ir merginos, dažniausiai, savo „antrąją pusę“ ieško kopijuodami savo tėvų šeimos modelį. Ir tai jie daro nesąmoningai.  Aistros ir aplinkybės tik kartais nuveda kitais keliais, bet dauguma tiek savo  šeimos, tiek savo  visuomenės modelį siekia atkartoti savo gyvenime. Gyvybė kopijuoja ir atkartoja tai ką ji jau turi savyje ir tik nedidelis procentas suteikiamas kitokiems modeliams. Būtent tas, nedidelis procentas, reikalingas tam, kad gyvybė, katastrofų, epidemijų atveju galėtų išlikti ir atsinaujinti kitų, netradicinių gyvybės modelių dėka.

 Dar būdamas jaunuoliu pastebėjau, kad darniose šeimose vyras ir moteris kažkuo tai vis labiau supanašėja ir tas supanašėjimas vis labiau ryškėja su metais. Kartais pastebėdavau vyrą ir moterį gana senyvo amžiaus ir jie man tokie panašūs atrodydavo, bet tai ne brolis ir sesuo. Su laiku tokie pastebėjimai kaupėsi, o ir žmonių tokių pasakymų iš šalies, kaip „mylintys supanašėja“, vis dažniau išgirsdavau. Dažniausiai supanašėti į savo vyrą linkusios moterys. Teko bendrauti ne su viena mergina, kurios net aprangos stiliuje siekė būti panašios į savo vyrą. Paminėjus apie tai, tarsi atsiverdavo akys, kad negalima tiek susitapatinti su kitu, net mylimu žmogumi.

 Greit bus mėnuo, kaip aš naujai pažvelgiau į savo pirmą, neakivaizdinę bioenergoinformacijos mokytoją Džuną. Tai nutiko Saratove, liepos pradžioje. Buvau bute, kuriame buvo daugybė knygų. Viena iš jų tiesiog „atėjo“ į mano rankas. Ji buvo apie Džuną. Su knyga apgaubė ir keistas, visaapimantis jausmas. 

  Badavimas nėra badavimas, jei jūs apie jį galvojate kaip apie organizmo išsivalymą nuo šlakų, kuriuos organizmas nespėjo išsivalyti kitais būdais ir belieka štai tokia akcija. Tai jokiu būdu neturi būti tik fizinė akcija, nes nebus įvairiapusio išsivalymo. Organizmas ne tik fizinis, bet ir informacinis darinys, tam tikra struktūra. Todėl, atliekant fizinį badavimą, būtina maksimaliai atsiriboti nuo išorinių informacinių šaltinių ir galimų jausminių sutrikdymų. Reiškia jokio TV, ypač naujienų. Vengti konfliktų su artimaisiais ir „nematyti“ jų „blogo“ elgesio ar „negerų“ darbų.